Valdantieji nusiteikę ištirti valstybės skolinimosi politiką krizės metais
Šį tyrimą numatoma pavesti atlikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui (BFK). Yra ir pasiūlymų suformuoti atskirą laikinąją tyrimo komisiją Seime.
Patvirtino sesijos darbų programą
Ketvirtadienį Seimas po diskusijų balsų dauguma patvirtino praėjusį šeštadienį prasidėjusios ir iki vidurvasario vyksiančios pavasario sesijos darbų programą. Už ją balsavo 74, prieš buvo 7, susilaikė 35 parlamentarai.
Tarp beveik 600 teisės aktų projektų, numatytų svarstyti sesijoje, yra ir valdančiosios koalicijos atstovų inicijuotas Seimo nutarimas dėl pavedimo BFK atlikti parlamentinį tyrimą „dėl galimai padarytos didelio masto žalos valstybei 2009-2012 m. Finansų ministerijai skolinantis iš komercinių bankų už galimai nepagrįstai dideles palūkanas ir neviešu būdu išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius“.
Šio nutarimo projektui po pateikimo buvo pritarta pernai gruodį, dabar vykstančioje pavasario sesijoje bus balsuojama dėl jo priėmimo. Stasys Jakeliūnas, BFK pirmininkas, ketvirtadienį kreipėsi į Seimą su prašymu sesijos darbų programoje numatyti, kad nutarimo dėl parlamentinio tyrimo priėmimas įvyktų dar kovo mėnesį, t. y. per artimiausias porą savaičių. Seimas balsų dauguma tam neprieštaravo.
Paminėtos pavardės
Antradienio posėdyje kilo nedidelė diskusija dėl to, ar apskritai yra reikalingas šis tyrimas. Opozicijos atstovai kaltino valdančiuosius „politikavimu artėjant 2019-ųjų rinkimams, nes bus tiriama Andriaus Kubiliaus Vyriausybės, dirbusios 2009-2012 m., veikla“. Diskusijų metu buvo paminėta ir galimo kandidato į prezidentus ekonomisto Gitano Nausėdos, kurį esą gali paremti dešinieji, pavardė – neva jis krizės metais gynė Vyriausybės vykdytą finansų politiką, kas dabar gali būti „artėjant rinkimams valdančiųjų rankomis panaudota prieš jį“.
Ponas Jakeliūnas pabrėžė, kad „šiuo atveju reikėtų atsiriboti nuo asmeniškumų“.
„Aš jokių pavardžių neminiu ir neminėsiu. Jeigu kažkieno kandidatas yra ponas Nausėda, kaip mes išgirdome, tai ir gali būti jis ar bet kas kitas kandidatu. Būtų visiškai smulkmeniška ir nesolidu tai minėti ir apie tai kalbėti. Šitas tyrimas buvo įrašytas į mūsų partijos programą ir jis turi būti atliktas vardan valstybės ateities“, – teigė BFK vadovas.
Jis yra pasiūlęs gerokai pakoreguoti klausimus, kuriuos numatoma užduoti komitetui, vykdant tyrimą. Iš klausimų siūloma išimti visus tuos, kurie susiję su asmenine 2009-2012 m. dirbusio premjero ir tuometinių finansų ministrų Algirdo Šemetos bei Ingridos Šimonytės galima atsakomybe už priimtus sprendimus.
Užduodami keli klausimai
„Kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009-2010 m. ir vėliau turėjo Seimo ir Vyriausybės sprendimai didinti asignavimus 2008 m. rudenį, svarstant ir tvirtinant 2009 m. biudžetą? Ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, nei tai darė 2009-2012 m., kuomet finansų rinkose ir iš komercinių bankų skolinosi už palūkanas, kurios siekė nuo 5,1% iki 9.4%? Jeigu taip, kokiomis palūkanomis Vyriausybė galėjo skolintis ir kokią įtaką tai būtų turėję viešiesiems finansams – viešojo sektoriaus balansui, skolos dydžiui ir jos valdymo kaštams?“, – tokius ir dar penkis panašius klausimus siūlo suformuluoti p. Jakeliūnas.
Be kita ko, BFK bus siūloma ištirti, „kokią įtaką 2009-2010 m. krizei Lietuvoje turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai“, „ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė šių bankų priežiūrą iki 2008 m.“, „ar Lietuvos bankas tinkamai atsižvelgė į Skandinavijos kapitalo komercinių bankų įtaką Lietuvos ekonomikai ir finansų sektoriui“ ir kt.
Anot siūlomo nutarimo projekto, parlamentinis tyrimas turėtų būti atliktas iki š. m. spalio 1 d.
Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas valdančiųjų valstiečių-žaliųjų pasiūlymas tokį tyrimą atlikti ne BFK, bet specialiai suburtoje laikinojoje parlamentinėje komisijoje. Bet, anot p. Jakeliūno, dauguma laikosi nuomonės, kad atskiros komisijos nereikia, pakaks pavedimo tyrimą atlikti BFK.
Nutarimą dėl tokio tyrimo atlikimo savo parašais parėmė valdantieji valstiečiai-žalieji ir socialdarbiečiai, taip pat formaliai opozicijai priklausantys „tvarkiečiai“. Tačiau tarp pasirašiusiųjų nėra nei valstiečių-žaliųjų lyderio Ramūno Karbauskio, nei premjero Sauliaus Skvernelio, nors jie abu leido suprasti, kad neprieštarauja tokio tyrimo atlikimui.
