2018-03-15 08:10

Po mokytojų streikų ir nepalankaus teismo sprendimo žlugo Slovėnijos vyriausybė 

Miro Ceraras, postą paliekantis Slovėnijos ministras pirmininkas. Boruto Zivulovičiaus (Reuters / Scanpix) nuotr.
Miro Ceraras, postą paliekantis Slovėnijos ministras pirmininkas. Boruto Zivulovičiaus (Reuters / Scanpix) nuotr.
Miro Ceraras, Slovėnijos ministras pirmininkas, trečiadienį vakare paskelbė apie savo atsistatydinimą.

Tokį sprendimą politikas priėmė po to, kai šalies aukščiausiasis teismas anuliavo pernai metais surengtą referendumą dėl svarbaus geležinkelių projekto ir nurodė surengti naują balsavimą.

Referendumas dėl 1 mlrd. Eur vertės geležinkelių projekto buvo surengtas pernai rugsėjį. Tai yra didžiausia vyriausybės numatyta investicija. Tąkart 53,5% rinkėjų palaikė projektą, tačiau į balsavimą atėjo vos kas penktas šalies gyventojas.

Naujas 27 kilometrų geležinkelis turėjo sujungti šalies uostamiestį Koperį su Divačos miestu. 200 mln. Eur šiam projektui buvo pažadėjusi Vengrija, didelę dalį savo krovinių išgabenanti šiuo maršrutu.

Tačiau teismas nusprendė, kad vyriausybė referendumo metu vienašališkai rėmė projektą, o tai galėjo iškraipyti balsavimo rezultatus.

Ponas Ceraras atsistatydino iki parlamento rinkimų likus mažiau nei trims mėnesiams. Kol kas neaišku, ar šis sprendimas paankstins rinkimų datą.

Visuomenės apklausos rodo, kad p. Ceraro centro kairės partija tėra vos ketvirtoje pozicijoje. Politikos naujokai, centro kairės Marjano Sareco sąrašas šiuo metu yra populiariausias.

„Geležinkelių projektas buvo naujausias sukrėtimas iš tų, kurie gali sustabdyti pozityvų Slovėnijos vystymąsi. Nenoriu būtų šios istorijos dalis“, – kalbėjo p. Ceraras, nenurodydamas konkrečių politikų.

Slovėniją pastaruoju metu krėtė ir kitos problemos. Antrą dieną iš eilės streikuoja šalies mokytojai, reikalaudami didesnių atlyginimų. To paties reikalauja ir didelė dalis viešojo sektoriaus darbuotojų.

Vyriausybė teigia, kad profesinių sąjungų reikalavimo apimtis – 1 mlrd. Eur, o tai neatitinka realių šalies produktyvumo ir BVP augimo galimybių, todėl keltų grėsmę šalies fiskalinei konsolidacijai.

Slovėnija per pasaulinę ekonominę krizę vos išvengė tarptautinės pagalbos programos šalies bankams. Pernai valstybės ūkis pagaliau vėl pradėjo augti, o šiemet tikimasi 3,9% BVP kilimo, kurį daugiausiai turėtų lemti eksporto ir investicijų augimas.

Pernai šalies biudžeto deficitas sudarė 0,8%,o šiemet tikimasi pasiekti 0,4% perviršį.

52795
130817
52791