Seimas vėl ėmėsi Konstitucijos pataisos dėl Pakso rinkiminių teisių
Opozicinių konservatorių atstovas Jurgis Razma Seimo antradienio posėdyje pristatė dar prieš porą metų parengtą Konstitucijos pataisą dėl asmenų, pašalintų iš pareigų apkaltos proceso tvarka, bent dalies rinkiminių teisių atstatymo.
„Ši problema jau yra gerokai įsisenėjusi. Ji tęsiasi dar nuo 2011 m., kai Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) konstatavo, kad Lietuvoje taikomas konstitucinis apribojimas asmenims, pašalintiems iš pareigų per apkaltą, iki gyvenimo pabaigos siekti aukštų politinių pareigų, yra neproporcingas ir prieštarauja Žmogaus teisių ir laisvių konvencijai. Todėl galėtume bent jau minimaliai įgyvendinti tai, ko iš mūsų reikalauja Strasbūro teismas – nustatyti, kad per apkaltą pašalintas asmuo galėtų po dešimties metų vėl siekti Seimo nario mandato, bet negalėtų būti renkamas nei prezidentu, nei skiriamas pareigūnu, duodančiu konstitucinę priesaiką, pvz., premjeru ar ministru“, – aiškino p. Razma.
Maža to, teikiama Konstitucijos pataisa numato, kad p. Paksas ar kitas per apkaltą pašalintas asmuo net ir po dešimties metų tapęs parlamentaru nebegalėtų tapti Seimo pirmininku: „Tai daroma apsidraudžiant nuo tų atvejų, kai Seimo pirmininkui tenka pagal Konstituciją laikinai eiti prezidento pareigas ar jį pavaduoti.“
Ponas Razma spėjo, kad „Lietuvai gresia ne patys smagiausi dalykai, jeigu ji ir toliau vilkins šios problemos sprendimą“, tačiau negalėjo pasakyti, kokios galimos EŽTT sankcijos Lietuvai, jeigu ji niekaip neišspręs p. Pakso rinkiminių teisių atkūrimo klausimo.
Dauguma Seimo narių sutiko su pateiktuoju pasiūlymu ir ėmėsi jį svarstyti, nors ir pažėrė nemažai kritinių pastabų teisės akto projektui. Pvz., p. Pakso įkurtos Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos atstovai tvirtino, kad „negalima Konstitucijoje nustatinėti skirtingų Seimo narių teisių ir pareigų, todėl negalima numatyti, kad kažkokių Seimo narių teisės siekti pareigų Seimo vadovybėje yra apribotos, nes visi parlamentarai yra lygūs, todėl ši Konstitucijos pataisa nėra joks teisių atstatymas, o tik profanacija“.
„Tvarkiečiai“ pareiškė protestą dėl šio Konstitucijos projekto ir balsavime nedalyvavo. Tačiau 99 Seimo nariai buvo už pataisos pateikimą, 2 balsavo prieš, 10 susilaikė.
Seimo pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo numatomas birželį. Ne anksčiau kaip rudenį bus reikalingas ir antrasis balsavimas. Kiekvieno balsavimo dėl Konstitucijos pataisos priėmimo metu už projektą turi balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, t. y. bent 94 parlamentarai.
Ponas Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 m., kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Kandidatuoti per apkaltą pašalintiems asmenims draudžiama remiantis Konstitucinio Teismo (KT) aiškinimu, jog toks asmuo negali eiti pareigų, kurioms būtina konstitucinė priesaika. Pasak KT, tokią nuostatą pakeisti galima tik pakeitus Konstituciją.
Jau būta bent poros bandymų pataisyti Konstituciją dėl per apkaltą pašalintų asmenų teisių atkūrimo, tačiau kaskart nepavykdavo surinkti pakankamai balsų, kad konstitucinės pataisos būtų patvirtintos.
