Išvados dėl urėdijų reformos konstitucingumo tikimasi rudenį
Apie tai pirmadienį spaudos konferencijoje, atsakydamas į VŽ klausimą, pranešė Dainius Žalimas, KT pirmininkas.
Be eilės nesvarstys
„Vargu, ar spėsim šių dviejų klausimų imtis dar šį pavasarį, todėl, matyt, tai nusikels į rudenį. Šiuo atveju nėra pagrindo greitinti, ne eilės tvarka svarstyti abiejų šių paklausimų, nes abu yra pateikti Seimo narių grupės vardu“, – sakė p. Žalimas, paaiškinęs, kad paprastai KT be eilės imasi tik tų paklausimų, kuriuos pateikia visas Seimas. Tuo metu parlamentarų grupės inicijuoti kreipimaisi statomi į bendrą Teisme svarstomų klausimų eilę.
„KT galėtų būti kaltinamas politikavimu, jeigu imtų spartinti atskirų Seimo narių grupių paklausimų svarstymą. Todėl laikomės pozicijos, kad jie būtų svarstomi laikanti bendrosios eilės, o be eilės būtų svarstomi tik viso Seimo vardu priimti paklausimai“, – pridūrė p. Žalimas.
Paklausimai pateikti metų pradžioje
KT pirmininkas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu gerokai paspartėjo konstitucinių bylų nagrinėjimo laikas ir dabar nuo paklausimo pateikimo iki išvados paskelbimo vidutiniškai praeina mažiau kaip metai.
„Po to, kai Teismas priims sprendimus tiek dėl urėdijų, tiek ir dėl parlamentinės komisijos LRT veiklai tirti konstitucingumo, nepaisant to, kokios tos išvados bus, Seimas, tikimės, į jas atsižvelgs ir jomis vadovausis“, – taip p. Žalimas atsakė į VŽ klausimą, ar nebus taip, kad KT išvados abiem klausimais bus paskelbtos jau gerokai „post factum“, t. y. jau po to, kai bus įgyvendinta ir urėdijų reforma, ir bus patvirtintos LRT tyrimo komisijos išvados.
Šiemet vasarį paskelbta, kad KT priėmė nagrinėti grupės parlamentarų kreipimąsi išsiaiškinti, ar pernai liepą Seimo priimtos ir šiemet sausį įsigaliojusios Miškų įstatymo pataisos, numatančios valstybinių miškų urėdijų pertvarką, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Šią reformą žadama baigti dar šiemet.
Be to, sausį grupė opozicijai priklausančių Seimo narių kreipėsi į KT su paklausimu, ar atitinka Konstituciją parlamento valdančiųjų balsais priimtas sprendimas sudaryti laikinąją komisiją ištirti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklą. Komisijos išvados turi būti Seimui pateiktos iki š. m. birželio.
Tikisi, kad žmonės galės kreiptis į KT
Metinei veiklos ataskaitai skirtoje spaudos konferencijoje KT pirmininkas taip pat išreiškė viltį, kad šiemet Seimas balsuos dėl Konstitucijos pataisos, įteisinančios Lietuvoje individualų konstitucinį skundą. Anot jo, apie paprastų piliečių teisės tiesiogiai kreiptis į KT įteisinimą kalbama jau daug metų, tačiau tai lieka tik žodžiai, o dabartinė padėtis labai paranki politikams. „Kol nėra individualaus konstitucinio skundo galimybės, galima sakyti, kad Lietuvos žmonės traktuojami kaip nevisaverčiai Europos kontekste. Lietuva yra viena iš tik vos keturių Europos valstybių, kurioje yra KT, bet kurioje žmogus negali kreiptis į KT“, – tvirtino p. Žalimas. Pasak jo, kitos Europos valstybės be individualaus konstitucinio skundo yra Moldova, Italija ir Bulgarija. Tokį institutą visai neseniai patvirtino Ukraina.
KT pirmininko teigimu, keista, kad „vienuolika metų kalbama apie pilietinio aktyvumo skatinimą, tačiau tai lieka tik žodžiais“.
Kaip nurodo KT, dar 2007 m. Seimas buvo patvirtinęs Individualaus konstitucinio skundo instituto įtvirtinimo koncepciją, tačiau per tą laiką baigėsi visi jos įgyvendinimo terminai, o pernai nepavyko pirmasis balsavimas Seime dėl Konstitucijos pataisos, kuri įtvirtintų galimybę žmonėms kreiptis į KT.
Tokią pataisą Seimas yra įtraukęs į prasidėjusios pavasario sesijos darbų programą. Viktoras Pranckietis, Seimo pirmininkas, tikina, kad pavasario sesijos metu bus ir vėl bandoma surinkti pakankamai parlamentarų balsų, kad būtų patvirtinta Konstitucijos pataisa dėl individualaus konstitucinio skundo, viliantis, kad tai pavyks padaryti. Ši pataisa galėtų įsigalioti kitąmet.
