Valdančiųjų reikalavimus atliekų deginimui vadina neįgyvendinamais
Vyriausybė svarstys neigiamą išvadą
Trečiadienį ministrų kabineto posėdyje numatoma svarstyti neigiamą Aplinkos ministerijos išvadą grupės Seimo narių parengtam įstatymo projektui, pagal kurį atliekų deginimo įrenginiai galėtų būti statomi ne arčiau kaip 20 km atstumu nuo gyvenamųjų vietovių.
Vienas iš svarbiausių argumentų, kodėl Vyriausybėje nepritariama šiam projektui, nurodoma, kad pateiktasis pernelyg griežtas reglamentavimas „yra nepritaikytinas ir neįgyvendinamas, nes visą šalies teritoriją sudaro gyvenamosios vietovės – miestai miesteliai, gyvenvietės, kaimai ir viensėdžiai“.
Taigi, anot Kęstučio Navicko, aplinkos ministro, jeigu siūlomas įstatymas būtų priimtas, faktiškai visoje Lietuvos teritorijoje būtų uždrausta statyti atliekų deginimo įrenginius. „Tokio pobūdžio kiekybiniai ir teritoriniai apribojimai turi būti nediskriminaciniai, būtini ir proporcingi. Todėl svarbiausia nuostata, kad atliekų deginimo įrenginių statybai pirmiausia turi būti taikomi aplinkosauginiai reikalavimai emisijoms į dirvožemį, orą ir vandenį“, – atkreipė dėmesį jis.
Tačiau svarbiausia, kad pasiūlytasis įstatymas ne tik faktiškai sustabdytų jau įgyvendinamus kogeneracinių elektrinių Vilniuje ir Kaune projektus, bet ir priverstų nutraukti jau kelerius metus veikiančio Klaipėdos atliekų deginimo įrenginio eksploatavimą.
Pateikiami europietiški pavyzdžiai
Aplinkos ministerijos parengtame paaiškinime Vyriausybei nurodoma, kad „Klaipėdos atliekų deginimo įrenginys veikia jau nuo 2013 m.“, o „Vilniuje ir Kaune iki 2020 m. numatoma įgyvendinti valstybei svarbiais pripažintus kogeneracinių elektrinių projektus“.
Taip pat pabrėžiama, kad „rengiant šiuos projektus buvo atliktos poveikio vertinimo procedūros, numatytos reikiamos technologinės ir organizacinės priemonės, siekiant užtikrinti sveiką ir saugią aplinką“.
Atkreipiamas dėmesys, kad įgyvendinus šiuos projektus „Lietuvoje daugiau atliekų deginimo įrenginių statyti neplanuojama“.
Pateikiama ir daugiau argumentų – Europos Sąjungos šalių patirtis rodo, kad atliekų deginimo įrenginiai statomi miestų teritorijose, tik kiek toliau nuo didesnių gyvenamųjų vietovių centrų, pvz., Stokholmo Hogdaleno termofikacinė atliekų deginimo jėgainė yra už 10 km Švedijos sostinės centro, keturios atliekų deginimo gamyklos Vienoje už atitinkamai 3,6,7 ir 9 km, Edmontono atliekų deginimo gamykla Londone – už 12 km, Vantaa atliekų deginimo įrenginys yra už 20 km nuo Helsinkio.
Nustebo dėl premjero pozicijos
Vienas iš pasirašiusiųjų teikiamą Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektą dėl 20 km apribojimo nustatymą buvo ir Povilas Urbšys, Seimo valdančiosios Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys. Jis atkreipė VŽ dėmesį, kad tarp projekto teikėjų yra ir opozicinių konservatorių atstovas Algis Strelčiūnas, nors dauguma kitų – valdančiosios koalicijos nariai.
„Projektas gimė pernai dėl to, kad nevienareikšmiškai gyventojai reaguoja į tokius projektus. Todėl ir reaguojam į žmonių baimes. Vyriausybė, žinoma, gali turėti savo nuomonę, bet sprendimus priiminėsime Seime“, – VŽ sakė p. Urbšys.
Seimo narys pareiškė esąs kiek nustebintas Vyriausybės ir jos vadovo Sauliaus Skvernelio galimu požiūriu į šią problemą: „Juk jis į Seimą išrinktas Karoliniškių apygardoje, kurios gyventojai ypač nerimauja dėl gretimuose Lazdynuose statomos kogeneracinės elektrinės. Todėl galima tik gūžčioti pečiais dėl Seime parengtosios iniciatyvos atmetimo.“
Pats p. Skvernelis šios savaitės Vyriausybės posėdyje nedalyvaus, nes atostogauja. Bet anksčiau jis yra pareiškęs, kad energetikos įmonių holdingo „Lietuvos energija“ vykdomi Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektai ir toliau bus vykdomi, mat „bendrovė pateikė ekonominį pagrįstumą patvirtinančius skaičius“.
Kita vertus, p. Urbšys sutinka, kad „galbūt pasiūlytasis teritorinis apribojimas yra pernelyg griežtas, nes iš tikrųjų vargu ar būtų įmanoma bet kur šalyje pastatyti tokius įrenginius, jeigu projektas būtų patvirtintas“. Todėl, pasak politiko, ‚šias problemas galbūt būtų galima išspręsti nustatant kur kas griežtesnius technologinius reikalavimus tokio pobūdžio įrenginiams“. Jie, anot p. Urbšio, „iš dalies jau įdiegti ir dar bus svarstomi tiek Seime, tiek ir Vyriausybėje“.
