Kas tai? Eksperto įžvalgos

Būkime ta valstybė, kuri pritrauks „vienaragius“

Publikuota: 2018-01-02
Linas Sesickas, GLIMSTEDT partneris.
Linas Sesickas, GLIMSTEDT partneris.

Skaitmeninėms technologijoms atveriant vis naujas galimybes, teisės aktų leidėjams tenka spręsti galvosūkius, kaip sureglamentuoti ir sukontroliuoti naujas verslo formas. Šalims, kurios parenka tinkamiausius teisinius sprendimus, gali būti dosniai atlyginta - startuolių pamėgtoje jurisdikcijoje galima tikėtis sulaukti ne tik milžiniško rizikos kapitalo atėjimo, bet ir sustiprėjančių tradicinių verslų, kurie kuria bendrą ekosistemą.

Kol tebeieškome tinkamo būdo reglamentuoti naująsias dalijimosi paslaugas, tokias kaip „Uber“ ar „Airbnb“, staiga reguliuotojų priešakyje atsirado „blockchain“ technologijomis grįsti ICO (Initial coin offerings, arba pirminiai monetų pasiūlymai). Skambūs vardai užsienyje ir Lietuvoje reklamuoja naująjį būdą investuoti pinigus, o, kai kuriais skaičiavimais, per pastaruosius metus vykę ICO jau pritraukė daugiau nei 3 mlrd. dolerių.

Reguliuotojai buvo priversti reaguoti į naująjį reiškinį. Vieni pirmųjų pasisakė kinai, kurie nepripažino naujosios investicijų pritraukimo formos ir ją uždraudė. JAV institucijų bei ESMA (institucijos, besirūpinančios investuotojų apsauga visoje Europos Sąjungoje) pozicijos nėra tokios kategoriškos. ESMA įspėjo investuotojus, kad ICO rizikos yra labai didelės, o įmonės, norinčios inicijuoti ICO, turi įvertinti, ar jų veikla nepatenka į reguliuojamos veiklos sritį.

Tačiau šie pareiškimai neišsprendžia reguliavimo spragų. Vien bandydami įsprausti naują investavimo formą į jau galiojančių teisės aktų rėmus, nesukursime palankios terpės naujiems produktams plėtotis ir nepanaikinsime visų investuotojams kylančių rizikų.

Štai didelė lietuvių komanda vysto „Moms Avenue“ projektą. Tiesa, bendrovė registruota už Lietuvos ribų. Išankstinis projekto monetų platinimas pradėtas 2017 m. gruodį, o projekto pristatyme yra net atskira pastaba, skirta informuoti, kad reguliuotojai įvairiose jurisdikcijose aktyviai stebi ir vertina veiklas, susijusias su kriptovaliutomis ir tai gali turėti įtakos ir aptariamai įmonei ir, žinoma, investuotojams.

Kriptovaliutų pagrindu besikuriantys verslai yra globalūs, tačiau ir jiems reikės rasti jurisdikciją, kurioje galės užsitikrinti bent minimalų veiklos stabilumą. Lietuvoje sukurdami teisinę bazę, skirtą specialiai ICO, galėtume suteikti investuotojams patikinimą, kad tai yra atspirties taškas, ir bet kurie reguliavimo pakeitimai ateityje bus išdiskutuoti ir nebus priimami chaotiškai. Tokiu žingsniu Lietuva galėtų atkreipti investuotojų, ypač tų, kurie domisi kriptovaliutomis, dėmesį ir galbūt atrasti naują nišą pritraukti investicijas.

Dažniausiai įvardijamos teisinio reguliavimo problemos - kaip atskirti, ar ICO metu išplatintos monetos turi būti priskirtos vertybiniams popieriams, bei kaip tokiu būdu sukurtos bendrovės bus valdomos.

Lietuvos banko išsakyta pozicija yra panaši į ESMA požiūrį - ICO metu išplatintos monetos gali būti priskiriamos vertybiniams popieriams, ir tai turi įvertinti kiekviena kompanija, pradedanti ICO. Jei Lietuvoje ir toliau bus laikomasi panašios pozicijos, vargu ar verta tikėtis, kad ICO planuojančios kompanijos dažniau rinksis Lietuvą. Kur kas paprasčiau paieškoti jurisdikcijos su aiškesniu reguliavimu ir įsisteigti joje. Nors Lietuvos banko atstovai žiniasklaidai sakė stebėsiantys ir užsienyje registruotų subjektų siūlymus Lietuvos piliečiams investuoti į ICO, tačiau vargu ar tai turės ypatingos praktinės reikšmės, nes didieji investuotojai iš Lietuvos vis tiek bus informuoti ir be didesnės viešos reklamos, o ICO iniciatoriai, ieškodami plačiųjų masių, dairysis į Kiniją, Rusiją ar kitas didžiąsias rinkas.

Tačiau Lietuva galėtų prisiimti lyderystę ir parengti specialius teisės aktus, skirtus ICO platinimui. Tai leistų paskirti institucijas, kurios priimtų sprendimus, kokie reikalavimai turi būti taikomi platinimui, kokia informacija turi būti atskleista investuotojams ir pan. Tai būtų aiškus signalas besirengiantiems ICO, kad valstybė neprieštarauja tokiai veiklai, tačiau turi būti laikomasi taisyklių.

Specialus teisės aktas galėtų išspręsti ir antrąjį klausimą – nustatyti, kokios valdymo formos yra leidžiamos naujai įsteigtoms įmonėms ir koks vaidmuo gali atitekti investuotojams. Neabejoju, kad, sureglamentavus šiuos klausimus, Lietuva galėtų priglausti rimtai nusiteikusius ICO rengėjus, kurie nebijo reglamentavimo, bet nori aiškumo ir galimybės veikti legaliai. Kita vertus, Lietuvoje pradėti ICO gautų tam tikrą patikimumo žymą, nurodančią, kad jie yra prižiūrimi ir patikrinti.

Šiandieniniame pasaulyje neįmanoma nuspėti visų naujų veiklos formų, tačiau tos šalys, kurios žiūri inovatyviai ir nebijo įsileisti naujovių bei yra pasirengusios atvirai diskusijai su jų diegėjais, turi galimybę laimėti intensyvioje konkurencinėje kovoje, o mažoms valstybėms, kurios turi ribotus išteklius, kriptovaliutų projektai gali atverti visiškai naujas globalias perspektyvas.

Neseniai didžiausiu lietuvišku įgyvendintu ICO tapusi „Bankera“, žiniasklaidos duomenimis, derasi dėl banko Vanuatu įsigijimo. Neturint vidinės informacijos galima tik spėti, kad Vanuatu pasirinktas dar ir dėl to, kad didžiosiose valstybėse reguliuotojai gali būti griežtesni ir ne tokie lankstūs „blockchain“ technologijų atžvilgiu, kaip kad mažosios Vanuatu. Neapsistodamas ties šiuo konkrečiu projektu, norėčiau tik atkreipti dėmesį, kad Lietuvos verslininkai sugeba pritraukti užsienio kapitalą į savo inicijuotus ICO, tad ar nebūtų verta pasistengti ir valstybei pritaikyti teisinę bazę taip, kad kuo didesnė tų pinigų dalis liktų Lietuvoje ir kurtu pridėtinę vertę?

Šiandien turbūt niekas negali būti tikras ar konkretūs projektai pasieks užsibrėžtus tikslus, tad, pritardamas Lietuvos banko specialisto A. Šilgalio išsakytai minčiai, kad ne visi ICO bus sėkmingi ir galbūt tik maža jų dalis taps „vienaragiais“, t.y. startuoliais, kurių vertė pasiekia daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, noriu pridėti tik vieną sakinį - būkime ta valstybė, kuri pritrauks „vienaragius“.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

D. Grybauskaitė: susitarimas dėl naujų ES vadovų atitinka Lietuvos interesus 

Kadenciją baigianti prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad antradienį po tris dienas užtrukusių...

R. Karoblis: siūloma EK pirmininkė neturi iliuzijų dėl Rusijos

Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen, dėl kurios kandidatūros į Europos Komisijos pirmininkes...

Rusija praneša apie gaisrą povandeniniame aparate 1

Rusijos karinių jūrų pajėgų giluminio nardymo aparate kilus gaisrui žuvo 14 jūreivių, nurodė Rusijos gynybos...

Valdžia svarsto uždaryto Lukiškių kalėjimo ateitį, verslas mato galimybių 5

Lukiškių kalėjimą Vilniaus centre uždarę pareigūnai svarsto, kaip panaudoti ištuštėjusias patalpas. Galimybių...

Hidrologinė sausra skelbiama nacionaliniu mastu, ketinama skelbti ir ekstremalią padėtį 2

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LHMT) pranešimu, hidrologinė sausra kaip...

Tarp „Emerging Europe Awards“ čempionų – Lietuvos įmonės

Londone vykusiuose „Emerging Europe Awards“ apdovanoti ryškiausi metų projektai versle ir viešajame...

Pramonė
15:08
Įvertino prekybos karų, globalinės krizės ir netvarkingo „Brexit“ tikimybę bei pasekmes Premium

JAV ir Kinijos prekybos karo tikimybė yra didžiausia, lyginant su kitomis grėsmėmis, ir siekia beveik 30%.

Finansai
14:26
V. Vasiliauską nustebino SEB ekonomisto pareiškimas Premium 14

Lietuvos banko (LB) vadovas stebisi SEB banko ekonomisto teiginiais, esą šalyje veikiantys komerciniai...

Ką apie valdančiosios daugumos dėlionę kalba joje dalyvaujančių partijų lyderiai Premium 1

Atnaujintą valdančiąją koaliciją bandančios sulipdyti keturios partijos nesutaria kai kuriais klausimais –...

JAV svarsto papildomus muitus ES prekėms 3

Pirmadienį JAV pareiškė, kad svarsto įvesti dar daugiau tarifų prekėms iš Europos Sąjungos (ES) kaip atsaką į...

Lietuvos bankas kol kas į NT mokestį nežiūri kaip į finansinio stabilumo priemonę 4

Lietuvos bankas (LB) nekilnojamojo turto (NT) mokesčio kol kas nemato kaip finansinio stabilumo priemonės ir...

„Aberdeen“ nupirko „Modus Group“ saulės jėgaines Lenkijoje 14

„Modus Group“ pardavė saulės jėgainių parkus Lenkijoje vienos didžiausių Europoje turto valdymo įmonės...

Pramonė
11:37
Pseudobutų pirkėjų godos: iššūkiai sudėtingi, bet įveikiami Premium 7

Įvairioms institucijoms vėl garsiau pradėjus kalbėti apie „butų“ statybas komerciniuose pastatuose, tokiuose...

Darbą pradeda naujos kadencijos EP

Antradienį Strasbūre prasideda naujos kadencijos Europos Parlamento (EP) pirmoji sesija, kuri tęsis iki...

Šeimos verslas – dinastijų užuomazgos?

Tikrų verslo dinastijų užuomazgų Lietuvoje dar tik randasi – įžanga į šį procesą galėtų būti šeimos verslo...

Gazelė
05:50
„E energijos“ saulės parkus Lenkijoje nusipirko britų gigantė Premium

„E energijos“ grupė drauge su partnere „Sun Investment Group“, birželio pabaigoje Lenkijoje užbaigusi 42 MW...

Dveji metai su nauju Darbo kodeksu skaičiais 8

Lygiai prieš dvejus metus įsigaliojo naujas Darbo kodeksas, turėjęs įvesti į darbo rinką daugiau lankstumo.

Vadyba
2019.07.01
Premjeras viliasi, kad koalicijos sutartis bus šią savaitę 2

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė tikįs, kad dar šią savaitę pavyks suderinti ir pasirašyti atnaujintos...

Verslo aplinka
2019.07.01
Iranas pažeidė branduolinio susitarimo nuostatas dėl urano sodrinimo limito

Iranas pirmadienį pažeidė leistiną 2015 m. branduoliniame susitarime numatytą Irano mažai prisodrinto urano...

Verslo aplinka
2019.07.01

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau