JAV nacionalinio saugumo strategija: Rusija kišasi į vidaus politiką visame pasaulyje

Pirmadienį paskelbtame dokumente sakoma, kad Kinija ir Rusija yra „revizionistinės jėgos“, mėginančios „sukurti pasaulį, prieštaraujantį JAV vertybėms ir interesams“.

Pagal Nacionalinio saugumo strategiją JAV diplomatai ir kariuomenės lyderiai planuoja kaip kovoti su globaliomis grėsmėmis. Visi JAV prezidentai nuo Ronaldo Reagano laikų paskelbė bent vieną strategiją. Prezidento Trumpo administracija labiau nei jo pirmtakai susitelkė ties ekonominiais klausimais bei griežčiau įvertino Kiniją.

„Strategijoje pripažįstama, kad patinka tai mums ar ne, šiuo metu esame naujoje konkurencijos eroje. Susiduriame su konkuruojančiomis jėgomis, Rusija ir Kinija, kurios mėgina mesti iššūkį Amerikos įtakai, vertybėms ir turtui“, - sakė p. Trumpas, pristatydamas dokumentą Vašingtone maždaug 650 klausytojų.

Pono Trumpo strategija yra suskirstyta į keturias dalis: Amerikos piliečių apsauga, JAV klestėjimas, kariuomenės stiprinimas ir JAV įtakos didinimas.

Šiaurės Korėjos ir Irano režimai joje įvardinami kaip „niekšiški“, įspėjama apie besitęsiančią tarptautinių teroristinių ir kriminalinių grupuočių įtaką. Be to, pasaulinis klimato atšilimas dokumente nebėra įvardijamas kaip grėsmė nacionaliniam saugumui.

Rusijos grėsmė ir Putino skambutis

Prezidento Trumpo administracija daugeliu aspektų išskyrė Rusiją dėl šios destabilizuojančių veiksmų Europoje. Nors p. Trumpas niekada viešai nepripažino, kad Maskva kišosi į šalies prezidento rinkimus pernai, dokumente teigiama, kad Rusija moderniomis ardomosiomis priemonėmis kišasi į vidinius politinius reikalus valstybėse visame pasaulyje.

„Rusija vykdo informacines operacijas, kad darytų įtaką viešajai nuomonei pasaulyje. Jos kampanijose pasitelkiamos paslėptos žvalgybos operacijos, netikri internetiniai asmenys, valstybės finansuojama žiniasklaida, trečiųjų šalių tarpininkai ir apmokami socialinių tinklų „troliai“, - sakoma dokumente.

Be to, pažymima, kad Rusija mėgina sumažinti Amerikos įsipareigojimų patikinimą Europai.

„Invazijomis į Gruziją ir Ukrainą Rusija parodė pasiryžimą naudoti jėgą ir mesti iššūkį suverenitetui regione“, - teigiama 68 puslapių apimties strategijoje.

Tiesa, savo kalboje p. Trumpas paminėjo telefoninį pokalbį su Vladimiru Putinu, Rusijos prezidentu, kurį jis pateikė kaip „naujos bendradarbiavimo dvasios“ pavyzdį. Putinas į Vašingtoną skambino padėkoti už amerikiečių žvalgybinę informaciją, kuri padėjo užkardyti teroro aktą Sankt Peterburge.

Pasikeitęs požiūris į Kiniją

Prezidentas Trumpas savo nacionalinio saugumo strategijoje įvardino Kiniją kaip strateginę konkurentę ir apkaltino Pekino vyriausybę išlaikant „represinę viziją“ bei vykdant ekonominę agresiją, kurios tikslas yra susilpninti Ameriką.

„Šiandien mes skelbiama, kad Amerika žaidžia žaidimą, kuriame Amerika laimės. Pirmą kartą Amerikos strategija pripažįsta ekonominį saugumą kaip nacionalinį saugumą“, - teigė p. Trumpas.

Dar prieš mėnesį p. Trumpas lankėsi Pekine, kur teigė, kad JAV ir Kinijos ekonominiai santykiai nėra teisingi, tačiau labiau dėl to kaltino buvusius Amerikos prezidentus.

Nacionalinėje saugumo strategijoje grįžtama prie retorikos, labiau primenančios p. Trumpo kampanijos kalbas. Analitikų teigimu, dokumentas taip pat parodo augančią Roberto Lighthizerio, JAV prekybos atstovo, įtaką Baltuosiuose Rūmuose.

Dokumente sakoma, kad pastarųjų dešimtmečių JAV požiūris buvo paremtas įsitikinimu, kad Kinija eina liberalizmo keliu ir besivystant valstybei, ji įsijungs į pokarinę tarptautinę pasaulio tvarką, tačiau tai, priešingai nei tikėtasi, neįvyko.

Tiesa, 2000-aisiais per prezidento rinkimų kampaniją George‘as W. Bushas kritikavo Billą Clintoną, kad šis Kiniją įvardija „strategine partnere“, o ne „strategine konkurente“, tačiau po rugsėjo 11-osios įvykių 2001-aisiais jis pasirinko švelnesnį toną.

Barackas Obama, kitas buvęs JAV prezidentas, strateginiuose dokumentuose 2015 m. netgi nurodė, kad „JAV ir Kinijos bendradarbiavimas neturi precedento“.

Šioje strategijoje teigiama, kad JAV „daugiau nebeužmerks akių prieš pažeidimus, sukčiavimą ar ekonominę agresiją“. Be to, nacionaline grėsme pripažintos intelektinių nuosavybių vagystės. Šiame kontekste Pekinas tiesiogiai nėra įvardijamas, tačiau dauguma pateikiamų kaltinimų yra nukreipta būtent prieš Kiniją.

Pekinas į tokią JAV retoriką sureagavo piktai. „Global Times“, Kinijos komunistų partijos leidinys, pareiškė, kad toks Amerikos žingsnis yra neapgalvotas ir pablogins abiejų pusių santykius.