2017-12-04 06:30

Šią savaitę svarbu (49)

Savaitės pabaigoje Vilniuje numatomas prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su Ukrainos vadovu Petro Porošenka. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Savaitės pabaigoje Vilniuje numatomas prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimas su Ukrainos vadovu Petro Porošenka. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Ukrainos prezidentas lankysis Lietuvoje, kurioje įvyks dvišalis verslo forumas, opoziciniai liberalai rinks savo naują pirmininką, gali paaiškėti „Brexit“ kaina, bus sprendžiama dėl galimo Rusijos pašalinimo iš artėjančios žiemos olimpiados.

Lietuva ir Ukraina: du prezidentai ir verslo forumas

Savaitės pabaigoje Lietuvoje lankysis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Penktadienį jis susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite, dalyvaus tradiciniame dvišaliame prezidentų tarybos posėdyje, atidarys prezidentūroje vyksiančią saugumo iššūkių Europai aptarimo konferenciją. Vizito metu numatoma pasirašyti kelias dvišales sutartis. Taip pat planuojamas p. Porošenkos ir p. Grybauskaitės dalyvavimas Vilniuje, „Radisson Blu Lietuva“ viešbutyje Lietuvos pramonininkų konfederacijos bei Ukrainos pramonininkų ir verslininkų sąjungos organizuojamame tradiciniame Lietuvos ir Ukrainos ekonomikos forume. Jame bus diskutuojama abiems šalims aktualiais verslo aplinkos, investicijų, atsinaujinančios energetikos, moderniosios ekologijos bei darbo rinkos klausimais. Be abejų šalių vadovų forume dalyvaus Lietuvos ir Ukrainos politikos, verslo ir visuomenės lyderiai. Šįkart oficialaus p. Porošenkos vizito į Vilnių trukmė – viena diena. Susitikimuose su Lietuvos atstovais daugiausiai dėmesio bus skirta, ekspertų teigimu, vis dar nepakankamoms Kijevo pastangoms užtikrinti valstybės tvarų žengimą europietišku keliu.

Liberalai rinks naują vadą

Šiuo metu Liberalų sąjūdžiui laikinai vadovauja Eugenijus Gentvilas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

Šeštadienį Kaune vyks neeilinis opozicinio Liberalų sąjūdžio (LS) suvažiavimas, kuriame turėtų būti išrinktas naujasis šios teisėsaugos akiratyje atsidūrusios politinės organizacijos vadovas. Pagrindiniais pretendentais į šias pareigas yra laikomi Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, kuris, beje, laikinai vadovauja LS, ir Vitalijus Gailius. Bet, spėjama, gali atsirasti ir daugiau pretendentų, pvz., buvęs LS pirmininkas, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius bei parlamentarė Aušrinė Armonaitė. Nemenka dalis partijos narių mano, kad geriausia būtų išsirinkti buvusį specialiųjų tarnybų darbuotoją p. Gailių, nes tai esą padėtų įveikti šiuo metu LS apėmusią su teisėsauga susijusią krizę. Tačiau tokio požiūrio oponentai pabrėžia, kad liberalai negali ir neturi įtvirtinti savo partijoje bei apskritai šalyje „policinių nuotaikų“. LS yra pareikšti įtarimai didelio masto politinės korupcijos byloje, prasidėjusioje prieš pusantrų metų, kai tuometinis šios partijos lyderis Eligijus Masiulis buvo pagautas paėmęs šimtatūkstantinį kyšį iš koncerno „MG Baltic“ atstovų. Prokurorai tebetiria šią bylą, vis dar nėra atidavę jos teismui, tačiau tikisi tai padaryti šių metų pabaigoje arba kitų pradžioje.

May milijardais „apmokės“ pietus su Junckeriu?

Planuojamas Europos Komisijos vadovo Jeano Claude'o Junckerio pokalbis su JK premjere Theresa May. Julien Warnand ("Reuters") nuotr.

Pirmadienį planuojamas Jungtinės Karalystės (JK) premjerės Theresos May susitikimas su Jeanu Claude‘u Junckeriu, Europos Komisijos vadovu. Įvyks ir jųdviejų darbo pietūs. Pagrindinė pokalbių tema – derybų dėl „Brexit“ eiga ir galima sąskaita, kurią JK turės apmokėti išstodama iš ES. Prieš kelias dienas paviešintos neoficialios žinios, kad Londonas ir Briuselis neva susitarė dėl „Brexit“ kainos“. Esą sutarta, kad priklausomai nuo sutartų detalių JK gali tekti išstojant iš ES sumokėti nuo 45 iki 55 mlrd. Eur. Tačiau oficialiai to nei viena derybų pusė nepatvirtino. Dar neaišku, ar po p. May ir p. Junckerio susitikimo bus pripažinta pažanga derantis dėl „Brexit“ sąskaitos ir ar bus oficialiai įvardintos sumos. Londonas siekia, kad derybose būtų konstatuota pakankama pažanga ir pradėta derėtis ne tik dėl išstojimo sąlygų, bet ir dėl būsimų JK santykių su ES. Tuo metu Briuselis kol kas vengia priimti sprendimą dėl antrojo derybų etapo, tvirtindamas, kad nėra išspręstos visi pradiniame jų etape iškilę klausimai. Kita vertus, gruodžio viduryje Briuselyje susirinkę ES valstybių lyderiai gali konstatuoti pakankamą pokalbių dėl „Brexit“ pažangą, ypač jeigu iš tiesų bus pasiektas susitarimas dėl „išstojimo kainos“, ir leisti pradėti naują derybų raundą.

Spręs dėl Rusijos dalyvavimo olimpiadoje

Prieš beveik ketverius metus olimpinių žaidynių vėliavą Sočis perdavė Pjongčangui, bet dabar gali atsitikti ir taip, kad Rusijai bus užkirstas kelias atvykti į žiemos olimpiadą šiame Pietų Korėjos mieste. Gary Hershorn ("Reuters") nuotr.

Antradienį Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) Vykdomasis komitetas susirenka į tris dienas truksiantį posėdį, kuriame bene svarbiausias klausimas – ar leisti Rusijos sportininkų komandai dalyvauti po poros mėnesių Pietų Korėjos Pjongčango mieste vyksiančiose žiemos olimpinėse žaidynėse. Per pastaruosius bemaž trejus metus dešimtys rusų sportininkų buvo demaskuoti vartoję dopingą, maža to, nepriklausomas tyrimas parodė, kad per 2014 m. žiemos olimpines žaidynes Rusijos Sočio mieste buvo valstybiniu lygiu organizuotas sportininkų dopingo mėginių klastojimas. Už tokius gigantiško masto sportinės etikos pažeidimus, kuriuos, beje, Maskva nė neketina pripažinti, ir yra siūloma TOK priimti sprendimą neleisti rusų į Pjongčangą. Tiesa, nėra daug tikinčių, kad TOK priims griežčiausią sprendimą Rusijos atžvilgiu. Apie galimas sankcijas šiai šaliai kalbėta jau prieš pusantrų metų, artėjant vasaros olimpiadai Rio de Žaneire. Tačiau tuomet buvo susilaikyta nuo griežčiausių sprendimų. Šįkart irgi gali atsitikti taip, kad TOK priims sprendimą neleisti rusų sportininkams naudoti Pjongčange naudoti savo simbolikos – vėliavos ir himno. Tokio sprendimo priėmimo atveju Maskva grasina pati boikotuoti Pjongčangą ir neleisti savo sportininkų į šias žaidynes.

Dar apie kai kuriuos svarbesnius numatomus savaitės įvykius trumpai:

NOBELIS. Sekmadienį, Alfredo Nobelio mirties metinių dieną, Osle ir Stokholme iškilmingų ceremonijų metu bus įteiktos prestižinės Nobelio premijos. Taikos premija šiemet atiteko Tarptautinei branduolinio ginklo uždraudimo kampanijai (International Campaign to Abolish Nuclear Weapons – ICAN).

EUROGRUPĖ. Pirmadienį posėdžiausianti 19 valstybių finansų ministrus vienijanti Euro grupė aptars šiai valiutos zonai priklausančių šalių kitų metų biudžetus, taip pat išsirinks naują šios grupės vadovą, kuris nuo kitų metų sausio vidurio pakeis iki šiol kelerius metus jai vadovavusį olandą Jeroeną Dijsselbloemą. Į šį prestižinį postą pretenduoja Liuksemburgo, Latvijos, Slovakijos ir Portugalijos finansų ministrai.

DERYBOS. Pietų Amerikos valstybes apimantis laisvos prekybos blokas Mercosur tikisi užbaigti ne vienerius metus trunkančias derybas su Europos Sąjunga dėl laisvos prekybos sutarties. Tikimasi, kad savaitės pradžioje Mercosur šiuo metu vadovaujanti Brazilija praneš apie derybų pažangą.

BANKAI. Ketvirtadienį planuojama spaudos konferencija, kurioje gali būti pranešta apie galimą susitarimą dėl bankų reguliavimo taisyklių pokyčių. Gali būti susitarta dėl III Bazelio bankininkystės priežiūros taisyklių paketo.

SANTYKIAI. Ketvirtadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atvyksta su dviejų dienų vizitu į Graikiją. Tai retas kontaktų aukščiausiu lygiu atvejis tarp dviejų NATO priklausančių valstybių, nesutariančių pirmiausia dėl kaimyninio Kipro statuso.

BIUDŽETAS. Antradienį Seimas balsuos dėl maždaug trijų dešimčių mokestinių ir socialinių įstatymų pataisų, susijusių su kitų metų biudžetu, priėmimo. Ketvirtadienį Seimo posėdyje planuojamas antrasis biudžeto svarstymas. Planuojama, kad jo priėmimas įvyks kitą savaitę.

SEIMAS. Antradienį Seimo plenariniame posėdyje planuojama tęsti pateikimą ir galbūt bus balsuojama dėl priėmimo Antikorupcijos komisijos išvadų dėl parlamentaro Artūro Skardžiaus interesų energetikoje. Neatmetama, kad šių išvadų patvirtinimas išprovokuos grupę Seimo narių inicijuoti apkaltą šiam politikui.

APKALTA. Tikimasi, kad šią savaitę Konstitucinis Teismas pradės bylą dėl Seimo paklausimo, ar dėl įvairių ryšių su Rusija demaskuotas socialdemokratas Mindaugas Bastys yra vertas apkaltos.

INTERPELIACIJA. Savaitės pabaigoje arba kitos savaitės pradžioje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga turėtų pateikti atsakymus į beveik pusšimčio opozicijai priklausančių Seimo narių inicijuotus interpeliacijos klausimus dėl padėties sveikatos sistemoje dėl situacijos vaistų

rinkoje.

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

STATISTIKA. Penktadienį Statistikos departamentas paskels naujausius duomenis apie vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčius bei apie užsienio prekybą.

STADIONAS. Savaitės pabaigoje Vilniaus savivaldybės administracijoje turi paaiškėti, kas pateikė preliminarius pasiūlymus dėl Nacionalinio stadiono sostinėje statybų. Jeigu konkursas dar sykį nebus atidėtas, kaip jau buvo ne vieną kartą pastaruoju metu, galima tikėtis, kad kitąmet pajudės bemaž tris dešimtmečius įšalusios Nacionalinio stadiono statybos.

FORUMAS. Ketvirtadienį „Litexpo“ parodų ir kongresų centre vyks „Verslo žinių“ organizuojamas tradicinis „Transporto ir logistikos forumas“.

MOTERYS. Trečiadienį Ūkio ministerija jau ketvirtą kartą organizuoja kasmetinę moterų verslumo skatinimo konferenciją. Joje pirmą kartą bus teikiami apdovanojimai verslioms moterims.

KONFERENCIJA. Ketvirtadienį Vilniuje rengiama konferencija „Efektyvus valstybės nekilnojamojo turto valdymas“.

AUKCIONAS. Pirmadienį Lietuvos bankas suteiks galimybę elektroniniame aukcione įsigyti niekada į apyvartą neišleistų litų banknotų. Išskirtinį banknotų rinkinį sudarys trijų nominalų banknotai: 1991 m. laidos 1.000 ir 500 Lt banknotai bei 1994 m. laidos 100 Lt banknotas.

AIKŠTĖ. Šią savaitę laukiama detalesnio Lukiškių aikštės Vilniuje memorialo projekto, kad ekspertai galėtų pasakyti, ar jis atitinka kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, pirmiausia – dėl lygaus reljefo.

52795
130817
52791