BFK pirmininkas: įgyvendinti visus „biudžetinius pageidavimus“ – nerealu

Surengtas pirmasis svarstymas

Ketvirtadienį Seimo posėdyje surengtas prieš daugiau kaip mėnesį Vyriausybės pateikto kitų metų biudžeto pirmasis svarstymas. Per šį mėnesį pavieniai Seimo nariai, jų grupės bei visi 15 parlamentinių komitetų išnagrinėjo biudžeto projektą ir pateikė savo pastabas bei pasiūlymus, ką derėtų jame keisti.

Stasys Jakeliūnas, Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas, plenarinio posėdžio metu informavo, kad iš viso per šį mėnesį buvo pateikta pasiūlymų dėl beveik 850 mln Eur perskirstymo biudžete. Seimo nariai pateikė pasiūlymų įvairioms sritims ir institucijoms didinti išlaidas beveik 650 mln. Eur, parlamentiniai komitetai – apie 200 mln. Eur.

„Įsivaizduojam, kokios tai didelės sumos, todėl vargu ar realu, kad būtų didesnė dalis jų patenkinta. Vyriausybė įvertins kiekvieną pasiūlymą ir pateiks savo išvadą antrajam biudžeto svarstymui“, – sakė p. Jakeliūnas.

Anot jo, BFK pasiūlė ministrų kabinetui, vertinant biudžeto projektą bei jam teikiamus pasiūlymus, atsižvelgti į tai, kad reikėtų kiek daugiau lėšų skirti kai kuriems investiciniams projektams, pvz., Kauno Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijai, taip pat žemės ūkiui, įskaitant melioracijai, teismams ir prokurorams finansuoti bei kai kurioms kitoms programoms.

„Taip pat siūlome Vyriausybei patobulinti biudžeto projektą įvertinant ir Valstybės kontrolės išvadas bei pastabas. Mūsų komitete vyko labai intensyvi ir gili diskusija dėl šios išvados. Prieita išvados, kad turime teisę atsirinkti atskaitos tašką struktūriniam postūmiui įgyvendinti. Siūlytume Vyriausybei atsižvelgti ir į dalies Seimo komitetų pasiūlymą nustatyti, koks turėtų būti minimalus Stabilizavimo rezervo fondas“, – sakė p. Jakeliūnas.

Jis trumpai pristatė ir Lietuvos banko bei Europos Komisijos išvadas apie Lietuvos biudžeto projektą. Bankas pateikė kelias pastabas, į kurias BFK siūlo Vyriausybei atsižvelgti, o Komisija, anot p. Jakeliūno, „labai gerai įvertino projektą ir paragino Lietuvos valdžios institucijas įgyvendinti tokį biudžetą, koks yra pateiktas Vyriausybės“.

Opozicija nepatenkinta

Kiti valdančiųjų atstovai diskusijoje irgi gyrė biudžetą, tvirtindami, kad jis yra socialiai orientuotas ir nukreiptas į skurdo mažinimą bei ekonomikos skatinimą. Tą pastaruoju metu nuolat kartojo ir premjeras Saulius Skvernelis. „Atitinka visus struktūrinius įsipareigojimus. Jokie interpretavimai, o faktas, kad kitąmet bus perteklinis biudžetas. Jį rengdami atsižvelgiame į įvairias aplinkybes, įskaitant ir į šylančią ekonomiką bei į valstybės įsipareigojimus. Mažiname skolą, didiname išlaidas socialinei atskirčiai mažinti, valstybės saugumui užtikrinti ir ekonomikai skatinti“, – ketvirtadienį Seimo posėdyje kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Bet opozicija su tuo nesutiko. Gabrielius Landsbergis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, teigė, kad „tai yra nepamatuotų lūkesčių biudžetas“. Nepagrįstai optimistiniu jį vadino ir Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas: „Šis biudžetas ir su juo susiję įstatymai nežada verslui didesnių laisvių ir galimybių, o atvirkščiai – žada daugiau bausmių ir nuobaudų už vis labiau plečiamą pažeidimų kiekį. Tampame draudimų valstybe. Paragrafinis valstybės valdymas įsigali vis labiau ir veda prie absurdiškų ekonominių pasekmių.“

Po pirmojo svarstymo Seime biudžeto projektas automatiškai grąžinamas ministrų kabinetui dar kartą pasvarstyti tiek pirminį projektą, tiek ir visus jam pateiktus siūlymus.

Didžiausi Seimo narių ir komitetų teikiami siūlymai biudžetui: kompensuoti per krizę sumažintas pareigūnų pensijas skirti 60 mln. Eur, melioracijai ir hidrotechnikai atnaujinti – 50 mln. Eur, įvairioms socialinėms programoms finansuoti ir socialinėms išmokoms didinti – 46 mln. Eur, Vidaus reikalų ministerijos ir Teisingumo ministerijos kuruojamų sričių pareigūnų algoms didinti – daugiau kaip 45 mln. Eur, dėstytojų algoms pakelti – 34 mln. Eur, sveikatos apsaugai – 30 mln. Eur, keliams tiesti ir remontuoti – 30 mln. Eur, nacionalinei daliai, skiriant Europos Sąjungos paramą žemdirbiams, didinti – 25 mln. Eur, bazinei socialinei išmokai didinti – beveik 19 mln. Eur.

Sutinka tik su keliais pasiūlymais

Paprastai Vyriausybė sutinka su vos keliais procentais pateiktųjų pasiūlymų. Ponas Jakeliūnas mano, kad Vyriausybė sutiks tik maždaug 20 mln. Eur padidinti išlaidas atskiroms institucijoms ar sritims. Tai sudarytų vos 3% visų pateiktųjų pasiūlymų. Vilius Šapoka, finansų ministras, VŽ sakė, kad dėmesingai bus nagrinėjami visi pateiktieji, argumentuoti pasiūlymai, tačiau abejojo, ar daugumai jų bus pritarta.

Gruodžio pradžioje biudžetas grįš į Seimą kartu su Vyriausybės pastabomis. Numatyta, kad kitų metų biudžetą bei visus jį lydinčius mokestinius įstatymus Seimas patvirtins apie gruodžio vidurį, prieš tai surengęs balsavimą dėl visų pavienių pasiūlymų, kuriuos atmetė Vyriausybė, įvertinimo. Tie pasiūlymai, kurie nebuvo kabineto patvirtinti, gali būti Seimo priimti tik už tai balsuojant ne mažiau kaip 71 parlamentarui.

2018 m. valstybės, savivaldybių, „Sodros“, Privalomojo sveikatos draudimo bei likusių valstybinių fondų biudžetų visumos balansas numatomas teigiamas – pajamos viršys išlaidas apie 0,6% BVP.

Konsoliduoto viso biudžeto pajamos kitąmet sieks 16,082 mlrd. Eur – 37% BVP (2017 m. – 35,8%), išlaidos – 15,839 mlrd. Eur, arba 36,4% BVP (2017 m. – 35,7%).

[infogram id=“fd3f3a05-4cd0-4513-a11a-bbe641e1a6d9“ prefix=“2Yt“ format=“interactive“ title=“Verslo aplinka: Biudžeto svarstymo eiga 2017 m.“]