Sušvelninti reikalavimai Lietuvoje dirbančių užsienio bankų vadovams

Seimas ketvirtadienį be diskusijų priėmė Lino Linkevičiaus, užsienio reikalų ministro, pasiūlytas ir beveik ketvirtadalio parlamentarų paremtas Bankų įstatymo kelių straipsnių pataisas. Už jų priėmimą balsavo 98 Seimo nariai, prieš nebuvo nei vieno, susilaikė 5.

Šias pataisas, anot p. Linkevičiaus, padiktavo EBPO Investicijų komitetas, pateikęs pirminę Lietuvos atvirumo tarptautinėms investicijoms peržiūrą.

Atkreiptas dėmesys, kad kitąmet Lietuva siekia tapti tikrąja EBPO nare, todėl tam būtina dėti teisinius pagrindus, taigi, ir vykdyti šios organizacijos rekomendacijas dėl atitinkamų įstatymų pataisų priėmimo. „EBPO Investicijų komitetas rekomendavo atsisakyti Bankų įstatyme nustatyto abipusiškumo reikalavimo nuostatų, kurios nesuderinamos su EBPO liberalizavimo kodeksų nuostatomis dėl finansinių paslaugų teikimo tarpvalstybiniu mastu. Taip pat, su EBPO narystės tikslais sunkiai derintinas ir kitas Bankų įstatyme nustatytas reikalavimas bent vienam banko administracijos vadovui nuolat gyventi Lietuvoje“, – informavo p. Linkevičius.

Be to, šiemet kovą Europos Sąjungos valstybės paskatintos „atsisakyti reikalavimų, kad kitų valstybių narių įmonių, teikiančių paslaugas jų teritorijoje, vadovai arba kiti darbuotojai privalėtų nuolat gyventi jų teritorijoje“. Pasak užsienio reikalų ministro, „bankų vadovų nuolatinio gyvenimo Lietuvoje reikalavimo atsisakymas taip pat palankiai vertintinas EBPO Investicijų komiteto tikslų kontekste ir prisidėtų prie sklandaus stojimo į EBPO proceso“.

Tačiau, iš Bankų įstatymo išbraukus reikalavimą bent vienam vadovybės atstovui būtinai gyventi Lietuvoje, palikta nuostata, kad bent vienas banko administracijos vadovas mokėtų lietuvių kalbą, nes tai, anot ministro, „būtina, siekiant užtikrinti tinkamą banko vadovybės lietuviškos teisinės bazės išmanymą ir efektyvų bendravimą su Lietuvos banku“.

Iš Bankų įstatymo išbraukta ir nuostatą dėl galimybės taikyti abipusiškumo principą. Šis principas reiškia, kad kai ne ES valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso užsienio bankas, teisės aktai numato papildomus ar griežtesnius reikalavimus nei įtvirtinti Lietuvoje, Lietuvos bankas turi teisę reikalauti, kad Lietuvoje norintis veikti užsienio bankas turi laikytis griežtesnių savo buveinės valstybės reikalavimų.

„Priėmus šį pakeitimą, visiems užsienio bankams, teikiantiems paslaugas Lietuvoje, bus taikomi tokie patys reikalavimai, nepriklausomai nuo to, ar jų buveinės valstybėje galioja griežtesnės taisyklės. Tad visi Lietuvoje paslaugas teikiantys bankai veiks vienodomis konkurencinėmis sąlygomis“, – paaiškino p. Linkevičius.

Seimo priimtasis įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.