Užsienio investuotojai daugiausia pinigų atvežė apdirbamajai gamybai

Palyginti su 2016 m. paskutiniu ketvirčiu, TUI sumažėjo 2 kartus, tačiau srautas išliko teigiamas, kai praėjusių metų pirmąjį ketvirtį jis buvo neigiamas ir siekė minus 497,7 mln. Eur. Tuomet tai daugiausia lėmė užsienio bankų išsimokėti dividendai.

2017 m. pirmojo ketvirčio teigiamą TUI srautą lėmė didėjusios investicijos į skolos priemones (177,6 mln. Eur) ir į nuosavybės priemones (26,2 mln. Eur), pirminius duomenis pateikia Statistikos departamentas ir Lietuvos bankas.

Labiausiai augo Švedijos ir JAV investicijos į TUI skolos priemones ir jų srautai sudarė atitinkamai 85,8 mln. ir 62,9 mln. Eur. Daugiausia į nuosavybės priemones investavo Estija (53,6 mln. Eur). Labiausiai sumažėjusį Lenkijos (–214,3 mln. Eur) TUI srautą Lietuvoje lėmė grąžintos skolos priemonės ir išmokėti dividendai investuotojams.

Didžiausias TUI srautas Lietuvoje buvo į apdirbamąją gamybą – 164,9 mln. Eur (iš jų rafinuotų naftos, chemijos ir farmacinių preparatų gamybą – 121,5 mln. Eur), ir didmeninę bei mažmeninę prekybą; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą – 51,5 mln. Eur.

Labiausiai mažėjusios TUI (–138,5 mln. EUR) užfiksuotos finansinėje ir draudimo veikloje, tai lėmė mažėjusios reinvesticijos dėl išmokėtų investuotojams dividendų. 

Tęsinys po grafiku

infogram.com::tiesiogines_uzsienio_investicijos_lietuovoje_2017_m_i_ketv

TUI pajamos, tenkančios nerezidentų investicijoms Lietuvoje, per 2017 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 325,8 mln. Eur. Daugiausia pajamų iš TUI Lietuvoje uždirbo Švedija (90,7 mln. Eur), Lenkija (46,6 mln. Eur) ir Nyderlandai (41,7 mln. Eur).

Per pirmąjį ketvirtį daugiausia dividendų išmokėta Švedijos (203,3 mln. Eur) ir Lenkijos (139,6 mln. Eur) investuotojams, o daugiausia pajamų iš skolos priemonių – Estijai (2,3 mln. Eur). Didžiausios reinvesticijos šalyje užfiksuotos iš Nyderlandų (40,4 mln. Eur), Vokietijos (19 mln. Eur) ir Norvegijos (13,6 mln. Eur) investuotojų. 

Sukauptosios TUI Lietuvoje 2017 m. kovo 31 d. sudarė 13,2 mlrd. Eur. Per pirmąjį ketvirtį jos padidėjo 1,2%. Vienam šalies gyventojui vidutiniškai teko 4.673 Eur TUI (2016 m. gruodžio 31 d. – 4.588 Eur).

Didžiausios šalys investuotojos, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, išliko tos pačios, t.y. Švedija, Nyderlandai, Vokietija, ir jų sukauptosios investicijos sudarė atitinkamai 2,6 mlrd., 1,7 mlrd. ir 1,3 mlrd. Eur.

Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas užsienyje didėjo ir jų srautas sudarė 4,4 mln. Eur. Augimą lėmė didėjusios reinvesticijos užsienyje (22,2 mln. Eur). Reinvesticijų augimas susijęs su investicijomis Nyderlanduose (12,7 mln. Eur) ir Rusijoje (9,3 mln. Eur).

Pirmąjį ketvirtį neigiamas Lietuvos investicijų srautas užsienyje į skolos priemones sudarė minus 18,3 mln. Eur. Lietuvos investicijos į skolos priemones labiausiai mažėjo Kipre (–37,1 mln. Eur), o labiausiai didėjo Estijoje (15 mln. Eur). Daugiausia investuota į didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (15 mln. Eur) bei finansinės ir draudimo veiklos įmones (11,3 mln. Eur). Labiausiai mažėjo investicijos į profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmones dėl grąžintų skolos priemonių (–21 mln. Eur).

TI pajamos, Lietuvos investuotojų uždirbtos dėl investicijų užsienyje,sudarė 28,2 mln. Eur . Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Nyderlanduose (10,5 mln. Eur), Rusijoje (10,4 mln. Eur) ir Latvijoje (4,9 mln. Eur).

Užfiksuoti didžiausi dividendai iš investicijų Rusijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje sudarė atitinkamai 1,3 mln.,0,8 mln. ir 0,6 mln. Eur.

Lietuvos sukauptosios TI užsienyje 2017 m. kovo 31 d. sudarė 2,3 mlrd. Eur.