„Brexit“ nauda kitaip: šansas pažaboti emigraciją
Bet kad jie norėtų grįžti atgal, reikia proaktyvių veiksmų iš Lietuvos pusės, o ne priešrinkiminių papostringavimų, sako jis.
„Man atrodo, kad „Brexit“ pirmiausia yra šansas pristabdyti emigraciją, o dar didesnis šansas susigrąžinti dalį išvykusiųjų. Tačiau čia svarbus uždavinys Lietuvos valdžiai ne žodžiais, o darbais parodyti, kad jie iš tiesų yra laukiami gimtinėje“, - ketvirtadienį Vilniuje surengtoje diskusijoje „Brexit: investicijų šansas Lietuvai?“ kalbėjo p. Kunčinas.
„Verslo žinių“ analizę apie galimybes Lietuvai pritraukti investicijų iš JK skaitykite čia.
Demografinė problema
Poną Kunčiną toliau neramina neslobstanti emigracija, kuri reiškia, kad valstybė nebeturi iš ko finansuoti socialinio sektoriaus ir švietimo. Taip pat kitų sričių, kurios būtinos šalį paversti konkurencinga.
Emigruojant daliai gyventojų pasilieka vis mažiau dirbančiųjų šalyje, o jiems tenka vis didesnė mokestinė našta: „Juk norime mokėti didesnes algas profesoriams, mokytojams, gydytojams.“
Pasak p. Kunčino, JK gyvena didžioji dalis mūsų gabausiųjų, kurie emigravo, ten baigė universitetus, patobulino savo kvalifikaciją, sukaupė kapitalo ir ryšių.
Tokie lietuviai dabar tapo mažiau pageidaujami JK, todėl yra tikimybė, kad jie sugrįš atgal. „Tai man, kaip lietuviui, gyvenančiam JK, ten mokančiam mokesčius, sukūrusiam kokį verslą, tas „not so welcome“ požiūris kokią reakciją sukeltų? Sakyčiau: ir gerai, tuomet grįžtu atgal“, – tęsė p. Kunčinas.
Kaip elgėsi Malaizija, Singapūras
Nuo emigracijos nukentėjusios šalys, tokios kaip Malaizija, Singapūras, naudojo skatinamąsias priemones. „Pavyzdžiui, jeigu žmonės grįžta su šeimomis, jiems įsipareigojama labai prakiškais dalykais, pavyzdžiui, surasti mokyklą ar darželį vaikams, padėti gauti paskolą įsigyjant pirmą būstą, pagaliau ir nusipirkti automobilį be mokesčių“, – sako p. Kunčinas.
Emigrantus būtina susigrąžinti, nes, jo įsitikinimu, tai yra greičiausias kelias kažkiek sustabdyti emigracijos srautą ir taip padėti išspręsti pačia didžiausią problemą, t.y. prastą demografinę padėtį Lietuvoje.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį mūsų šalis dėl emigracijos neteko dar 22.800 žmonių – maždaug dviejų Pasvalio dydžio miestelių. Tai 6,5% daugiau nei pernai pirmąjį pusmetį. Emigracijos pikas pastarąjį dešimtmetį buvo pasiektas 2010 m., kuomet po krizės iš šalies išvyko 83.000 žmonių.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::15f481bf-5d13-44a2-b361-3716558dd8c4
Diskusijos iniciatorius europarlamentaras ir verslininkas Antanas Guoga akcentuoja, kad nestabilumas, laukiantis ilgas „skyrybų“ procesas, perspektyva likti už ES sienų skatina JK didžiąsias kompanijas ieškoti naujų teritorijų savo verslui.
Ponas Guoga po istorinio referendumo š m. birželio 24 d. (jame britai pasisakė už išėjimą iš ES), išsiuntinėjo laiškus JK įsikūrusių automobilių pramonės įmonių vadovams kviesdamas investuoti Lietuvoje ir taip išsaugoti bendrosios ES rinkos privalumus po „Brexit“.
„Kitos galimybės tos įmonės neturi, nes tik tai užtikrintų teisę ir toliau be trukdžių naudotis ES vidaus rinkos teikiamais privalumais. Mes šioje situacijoje turime būti pragmatiški ir pademonstruoti, kad geriausia, kas JK veikiančioms didžiosioms kompanijoms galėjo nutikti po „Brexit“, yra Lietuva,“ – teigia p. Guoga.
Dirba su keletu britų įmonių
Simonas Šatūnas, Užsienio reikalų ministerijos Išorinių ekonominių santykių departamento direktorius, akcentavo, kad bendradarbiaujant su „Investuok Lietuvoje“ šalies diplomatai per paskutinius metus yra kontaktavę su keturiasdešimčia britų kompanijų, iš kurių interesą išreiškė investuoti ar plėstis Lietuvoje apie 10%. Su tomis kompanijomis šiuo metu ir toliau dirbama.
Diskusijoje kalbėję Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, realistiškiau vertino Lietuvos šansus ir apibendrindamas sakė, kad šįkart iš „Brexit“ galbūt ir nieko negausime, tačiau ateityje tikriausiai išnaudosime kitus įvykius, bet tam turime būti pasirengę, įveikę savo vidines kliūtis, tokias, kaip per didelė biurokratija, investuotuojams tinkamų darbuotojų trūkumas, sau, ne darbo rinkai tebedirbanti švietimo sistema ir kt.
