Šią savaitę svarbu (25)

Išstoti ar pasilikti – štai klausimas
Jungtinėje Karalystėje (JK) vyks istorinis referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje. Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad vadinamojo „Brexit“, tai yra Britanijos išėjimo iš 28-ių valstybių bendrijos, šalininkų ir priešininkų yra maždaug po lygiai, tad referendumo baigtį greičiausiai nulems dar neapsisprendusieji, kokią stovyklą pasirinkti. Tokių, apklausų duomenimis, yra apie 10%. Jeigu būtų pasirinktas „Brexit“ variantas, lauktų ne trumpiau kaip dvejus metus truksiančios, bet tikriausiai dar keleriais metais ilgesnės derybos dėl JK išstojimo sąlygų ir dėl šios šalies santykių su ES statuso ateityje. Be to, skaičiuojama, kad tokiu atveju Britanijos ekonomika patirtų nemenkų nuostolių – kris svaro kursas, sumažės investicijų, mažėtų gamybos apimtys, šalis gali pergyventi recesiją. Gali grėsti ir šalies skilimas, nes absoliuti dauguma škotų pasisako už narystę ES. Jeigu dauguma britų vis dėlto sutiktų, kad JK liktų ES, Londonas ir Briuselis gali pradėti naujas derybas dėl naujų finansinių ir procedūrinių išimčių bei lengvatų, kurios būtų pritaikytos bendrijos nare likusiai Britanijai.
Pradedamas socialinio modelio priėmimas
Artėdamas prie pavasario sesijos pabaigos Seimas nusiteikęs pradėti socialinio modelio priėmimo procesą. Modelį sudaro daugiau kaip 40 įstatymų projektų, reglamentuojančių lankstesnius darbo santykius ir socialinės sistemos reformą. Tarp jų svarbiausi – naujasis Darbo kodeksas ir „Sodros“ pertvarkos projektai. Vyriausybė tikisi, kad Darbo kodeksas ir kiti socialinio modelio įstatymai bus Seime priimti iki birželio pabaigos ir dalis jų įsigalios nuo Naujųjų metų. Bet vien Darbo kodeksui, kuriame yra daugiau kaip 260 straipsniai, parlamentarai priėmimo stadijai priregistravo apie šimtą pataisų. Kai kurios jų kontraversiškos. Seimas privalės dėl kiekvienos iš šių pataisų diskutuoti ir dėl jų priėmimo arba atmetimo balsuoti. Kol kas nežinia, kiek laiko tai užtruks, ar bus suspėta viską padaryti iki liepos. Prezidentė pasiūlė artėjant Seimo rinkimams neskubėti priiminėti socialinio modelio, taip išvengiant populizmo ir nekonstruktyvių ar neįgyvendinamų pataisų priėmimo.
Ministrai svarstys MMA padidinimą
Likus vos kelioms dienoms iki liepos Vyriausybė svarstys klausimą dėl minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimo nuo 350 iki 380 Eur. Siūloma, kad toks dydis būtų taikomas nuo š.m. liepos 1 d. Nors šių metų valstybės biudžete MMA pakėlimui nuo metų vidurio yra numatyta daugiau kaip 21 mln. Eur, dalis darbdavių atstovų Trišalėje taryboje abejoja, ar tikslinga jau dabar didinti MMA. Nors Taryboje nebuvo prieita vieningo sprendimo šiuo klausimu, Vyriausybė vis vien nusiteikusi svarstyti šį klausimą. Tiesa, posėdyje galimos ministrų diskusijos, nes Finansų ir Ūkio ministerijos savo išvados atkreipia dėmesį į išryškėjusius nesutarimus Trišalėje taryboje, taip pat į tai, kad tarptautinės finansų institucijos ragina Lietuvą neskubėti didinti MMA, kol nėra išspręstas produktyvumo ir darbo našumo didinimo klausimas. Skaičiuojama, kad MMA padidinimas iki 380 Eur MMA paliestų apie 350.000 darbuotojų, tai yra apie 27% visų šalies dirbančiųjų.
Kiek tvarūs valstybės finansai
Bus paviešinta pirmą kartą atlikta Lietuvos valstybinių finansų stabilumo ir tvarumo dvidešimties metų perspektyvoje analizė. Ją atliko Valstybės kontrolė, kaip nepriklausoma fiskalinė institucija. Arūnas Dulkys, valstybės kontrolierius, tikisi, kad šiemet pirmą sykį atliktas Lietuvos valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimas ir parengtosios Fiskalinio tvarumo ataskaitos paskelbimas „paskatins diskusijas, ar ilgalaikėje perspektyvoje valdžios sektoriaus finansai išliks tvarūs“. Ataskaita apims 2016–2036 m. laikotarpį. Valstybės kontrolė savo išvadoje be kita ko žada atsakyti, kiek yra priežasčių nerimauti, kad valdžia per tokį ilgą laikotarpį nesugebės užtikrinti finansinio stabilumo ir įveikti potencialiai galinčius kilti finansinius bei ekonominius sunkumus. Planuojama analogiškas ataskaitas rengti kasmet.
Dar apie kelis numatomus įvykius trumpai:
– Į naujuosius finansų ministrus siūloma buvusi Lietuvos atstovė Europos Audito rūmuose (EAR) Rasa Budbergytė susitiks su prezidente Dalia Grybauskaite. Tikimasi pastarosios dekreto dėl naujos ministrės paskyrimo. Ponia Budbergytė šiame poste turėtų pakeisti į EAR išvykusį dirbti socialdemokratą Rimantą Šadžių.
– Kelis kartus atidėliojusi Vyriausybė turėtų priimti galutinį sprendimą dėl akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ į valstybės biudžetą sumokamų dividendų iš praėjusiųjų metų pelno. Planuojama, kad geležinkelių dividendai sieks vos 845.000 Eur, kas yra apie keturis kartus mažesnė suma nei buvo pervesta į biudžetą pernai.
– Tikimasi naujienų, ar Lietuvos atstovams pavyko susitarti su Europos Komisija dėl „Lietuvos geležinkelių“ reorganizavimo principų. Komisija reikalavo, kad geležinkelių bendrovė būtų suskaidyta į atskiras infrastruktūros ir pervežimų valdymo įmones, bet Lietuvos Vyriausybės pareigūnai tikino, kad nebūtinai yra priimtinas tokio radikalaus pertvarkymo variantas, todėl bus deramasi dėl kompromisų.
– Vyriausybėje galimos diskusijos dėl pasiūlymo iki 2020 m. nustatyti 100% lengvatą pelno mokesčiui, kai pelnas yra skiriamas inovatyvioms reinvesticijoms.
– Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Briuselyje susitiks su Philu Hoganu, Europos Komisijos nariu, atsakingu už su žemės ūkį ir kaimo plėtrą. Vėl bus kalbama apie pieno supirkimo kainas. Praėjusią savaitę paskelbta, kad iš valstybės biudžeto bus skirta dar 17,5 mln. Eur paremti pieno gamintojus, nors pastarieji reikalauja daugiau kaip 80 mln. Eur paramos.
– „Danske Bank“ pristatys atnaujintas Lietuvos ūkio raidos prognozes iki 2025 m. Banko ekonomistai teigia, kad nesiėmus būtinų struktūrinių permainų, „Lietuvos ekonomika gali taip ir neprikilti antrai augimo bangai“.
– Vilniuje rengiamos Lietuvos ir Baltarusijos ekspertų konsultacijos, per kurias tikimasi išgirsti naujausią informaciją apie visą spektrą klausimų dėl atominės elektrinės statybos Astrave – statybos vietos parinkimą, statybos darbų eigą ir kita.
– Ispanijoje rengiami pirmalaikiai parlamento rinkimai. Po pernai gruodį įvykusių eilinių parlamento rinkimų ispanai nesugebėjo suformuoti stabilios naujos vyriausybės, todėl karalius paskelbė apie pirmalaikių rinkimų surengimą.
– Visas Šiaurės, Centrinės ir Pietų Amerikos šalis vienijančios ir ekonominius santykius tarp jų koordinuojančios Amerikos valstybių organizacijos Nuolatinis komitetas svarstys klausimą dėl į gilią ekonominę krizę patekusios Venesuelos. Jos narystė šioje organizacijoje gali būti sustabdyta, jeigu ji nesiims priemonių naikinti vadinamąjį socialistinį ekonomikos valdymo modelį, kas galėtų padėti įveikti krizę.
– Tarptautinis olimpinis komitetas svarstys, kokį priimti galutinį sprendimą dėl dopingų įtariamų Rusijos sportininkų pašalinimo iš artėjančių olimpinių žaidynių Rio de Žaneire.
– Įvyks Amerikos krepšinio lygos NBA naujokų birža. Laukiama žinių, kuriuo numeriu bus pakviestas Domantas Sabonis.
– Lietuvoje bus atšvęstos Joninės.