Derybos iki paryčių dėl JK siūlomų ES reformų: proveržio nėra
Diplomatai nurodo, kad nesutarimus dėl dalies pasiūlymų užglaistyti pasirodė sunkiau negu buvo prognozuota. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad p. Tuskas ir Davidas Cameronas, šalies premjeras, derybas paliko tik apie 6 val. ryto, jau 10 val. Lietuvos laiku, jie planuoja vėl sėstis prie stalo. Visų vadovų susitikimo pradžia šiuo numatyta 11 val. Lietuvos laiku.
Jeigu ir šiandien nepavyktų pasiekti susitarimo, p. Cameronas gali grįžti prie derybų kovo viduryje vyksiančioje ES Vadovų taryboje. Visgi, to bus siekiama išvengti, nes kovo mėnesį klausimu turėtų būti klausimai susiję su ilgalaikiu migrantų krizės sprendimu.
Šalies premjeras yra pažadėjęs britams surengti referendumą dėl narystės ES. Tai jis ketina padaryti po to, kai su ES partneriai sumuš rankomis dėl reformų Bendrijoje. Šiuo metu planuojama, kad referendumas galėtų įvykti jau birželio pabaigoje. Bet tam reikia pasiekti susitarią šiandien.
Camerono tikslai
Ponas Cameronas, Jungtinės Karalystės premjeras, reikalauja pokyčių keturiose pagrindinėse politikos srityse: ekonominis valdymas, socialinės išmokos ne Jungtinės Karalystės (JK) piliečiams, konkurencingumas ir suverenumas. Praktiniu atžvilgiu, dėl to reikia, kad ES peržiūrėtų bankų priežiūros ir finansų reguliavimo teisės aktus, socialinių išmokų sistemas, verslo reguliavimą ir filosofinę „glaudesnės sąjungos“ (angl. „ever closer union“ – VŽ) sąvoką, užtikrinant, kad JK neturės įsipareigojimų dėl glaudesnės politinės integracijos.
Ponas Cameronas siekia garantijų, kad JK finansų įmonės bus atribotos nuo euro zonos bankų taisyklių. Ponas Tuskas siūlo, kad euro zonos bankų taisykles blokui nepriklausančios šalys galėtų taikyti savanoriškai; euro zonai nepriklausančios šalys taip pat turi įgauti svaresnį balsą, kad galėtų išvengti nepageidaujamų euro zonos sprendimų padarinių. „Veto“ teisė ne euro zonos šalims nebūtų suteikiama.
Prancūzija – viena iš didžiausių oponenčių šiai reformos daliai. Prancūzijos vyriausybė ragina užtikrinti, kad Londonas neįgytų išskirtinių teisių nustatinėti savas, laisvesnes, bankų priežiūros taisykles.
Kitas keblus klausimas – socialinės išmokos. JK vyriausybė nori nuraminti savo mokesčių mokėtojus, kad į šalį atvykstantieji dirbti migrantai iš kitų ES šalių netampa našta dėl dosnių britiškų sveikatos, socialinių ir vaikų išmokų. Kompromiso šioje srityje sunkiausia pasiekti su Vidurio ir Rytų Europo šalimis, kurių daugelis piliečių dirba JK.
Pagal dabartinį preliminarų susitarimo variantą, būtų numatytas vadinamasis avarinis socialinių išmokų stabdis – galimybė ketveriems metams apriboti priėjimą prie socialinių išmokų naujai atvykusiems migrantams iš ES narių.
Konservatorių sunkiasvoriai
Pergalė Briuselyje p. Cameronui tik pirmasis žingsnis. Po to jam teks įtikinti skeptiškai nusiteikusius partiečius palaikyti poziciją, kad šalis turi likti ES.
Britų premjeras savo partijos nariams, įskaitant ministrus, per agitaciją dėl referendumo dėl narystės ES leido palaikyti abi puses. Visgi jam bus svarbu suburti partijos branduolį.
VŽ situaciją komentavę britų analitikai pabrėžia, kad užimti skirtingas barikadų puses leista siekiant išvengti nepasitenkinimo ES narystės klausimu susiskaldžiusioje partijoje.
„Kitu atveju p. Camerono bendražygiai būtų skundęsi, kad procesas nebuvo sąžiningas“, – dėsto Timas Haughtonas, Birmingamo universiteto Europos studijų lektorius. Jis prideda, kad tai gali būti rizikinga loterija, ypač jeigu prie pasisakančių prieš narystę stovyklos prisijungs konservatorių sunkiasvoriai.
Kad partijoje degs protesto laužai – neabejojama. „Jau dabar vyrauja jausmas, kad pasiekta per mažai. Dalis konservatorių nebūtų patenkinti apskritai jokiu susitarimu“, – VŽ sako Laura Kelleher, Europos tarptautinių santykių tarybos ekspertė iš Londono.
