„Brexit“ arba ES reformos
„Bloomberg“ pateikia tikėtiną scenarijų, kas ir kaip bus diskutuojama ES lyderių susitikime.
Ko nori Cameronas?
Davidas Cameronas, Jungtinės Karalystės premjeras, reikalauja pokyčių keturiose pagrindinėse politikos srityse: ekonominis valdymas, socialinės išmokos ne Jungtinės Karalystės (JK) piliečiams, konkurencingumas ir suverenumas. Praktiniu atžvilgiu, dėl to reikia, kad ES peržiūrėtų bankų priežiūros ir finansų reguliavimo teisės aktus, socialinių išmokų sistemas, verslo reguliavimą ir filosofinę „glaudesnės sąjungos“ (angl. „ever closer union“ – VŽ) sąvoką, užtikrinant, kad JK neturės įsipareigojimų dėl glaudesnės politinės integracijos.
Kurie susitarimo punktai kebliausi?
Ponas Cameronas siekia garantijų, kad JK finansų įmonės bus atribotos nuo euro zonos bankų taisyklių. Ponas Tuskas siūlo, kad euro zonos bankų taisykles blokui nepriklausančios šalys galėtų taikyti savanoriškai; euro zonai nepriklausančios šalys taip pat turi įgauti svaresnį balsą, kad galėtų išvengti nepageidaujamų euro zonos sprendimų padarinių. „Veto“ teisė ne euro zonos šalims nebūtų suteikiama.
Prancūzija – viena iš didžiausių oponenčių šiai reformos daliai. Prancūzijos vyriausybė ragina užtikrinti, kad Londonas neįgytų išskirtinių teisių nustatinėti savas, laisvesnes, bankų priežiūros taisykles.
Kitas keblus klausimas – socialinės išmokos. JK vyriausybė nori nuraminti savo mokesčių mokėtojus, kad į šalį atvykstantieji dirbti migrantai iš kitų ES šalių netampa našta dėl dosnių britiškų sveikatos, socialinių ir vaikų išmokų. Kompromiso šioje srityje sunkiausia pasiekti su Vidurio ir Rytų Europo šalimis, kurių daugelis piliečių dirba JK.
Pagal dabartinį preliminarų susitarimo variantą, būtų numatytas vadinamasis avarinis socialinių išmokų stabdis – galimybė ketveriems metams apriboti priėjimą prie socialinių išmokų naujai atvykusiems migrantams iš ES narių.
Koks sprendimų tvarkaraštis?
ES vadovų pirmasis posėdis prasideda ketvirtadienį 17:45 Briuselio laiku (18:45 Lietuvos laiku). 20:00 vyks darbiniai lyderių pietūs, kurių metu bus skirta dėmesio pabėgėlių krizei. Vėliau bus tęsiamos diskusijos dėl susitarimo su JK, manoma, kad jos gali užsitęsti iki vėlyvos nakties.
Idealiu atveju, p. Cameronas galėtų paskelbti apie susitarimą su ES penktadienio vidurdienį. Po to jis galėtų grįžti į Londoną ir siekti paramos susitarimui ministrų kabinete.
Užtrukus deryboms, ES lyderių susitikimas gali užsitęsti iki šeštadienio.
Kas nutiktų, jei susitarimo nebūtų pasiekta?
Jei ES reformų susitarimo nebūtų pasiekta iki šio mėnesio pabaigos, JK tikriausiai nespėtų surengti referendumo dėl britų narystės ES iki birželio pabaigos – dabar numatoma birželio 23 d. data, siekiant surengti balsavimą iki tradicinio atostogų laikotarpio pradžios.
Atidėtas balsavimas – nepalanki aplinkybė politikams, agituojantiems už britų pasilikimą ES. Euroskeptikai pasinaudotų galimybe pabrėžti, kad nepasiektas susitarimas iliustruoja sunkumus, ieškant kompromisų ES.
Ar britai balsuotų už „Brexit“?
„Ipsos Mori“ naujausia apklausa rodo, kad 54% respondentų balsuotų už tai, kad JK liktų ES sudėtyje, 1% mažiau nei sausį, o 36% pasisakytų už pasitraukimą. 63% respondentų teigė esą visiškai apsisprendę, 35% dar gali pakeisti nuomonę.
Kokios būtų „Brexit“ pasekmės?
„Brexit“, anot analitikų, sukeltų neramumus rinkose ir ekonomiškai bei politiškai susilpnintų ir Britaniją, ir ES. Be to, tai taptų paskata sustiprėti euroskeptiškiems judėjimams kitur Europoje. Prancūzijos Nacionalinis frontas, prieš ES integraciją pasisakanti partija, ėmė intensyviau deklaruoti savo siekį surengti „Frexit“ kampaniją tuo atveju, jei partijos vadovė Marine Le Pen laimėtų kitąmet vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus.
Britų pramonės konfederacija drauge su daugiau nei 20 panašių organizacijų kitose ES šalyse paragino siekti, kad JK liktų ES sudėtyje: „Europos verslas tvirtai remia tolesnę britų narystę Europos Sąjungoje, kuri imasi įgyvendinti būtinas reformas tam, kad būtų konkurencinga, atvira ir visiems užtikrinanti augimą, darbo vietų kūrimą, taiką, saugumą ir klestėjimą.“
