„Biržų duonos“ šeimos verslą augina greitis ir vertybių balansas
Šiandien „Biržų duona“ yra sėkmingai veikianti įmonė, kasmet nuosekliai auginanti savo pardavimus, plečianti gaminių asortimentą ir vis atrandanti naujų galimybių augti. Daugiau kaip du dešimtmečius apimančios sėkmingos veiklos principais bendrovės atstovai šįmet dalijasi su „Swedbank“ Verslo akademijos dalyviais – 10 smulkiųjų verslų iš visos Lietuvos.
1953 m. įkurtas „Biržų pramkombinatas“ į naująjį etapą žengė 1996 m. kai Biržų konservų fabrike dirbęs inžinierius Viktoras Kurganovas buvo pakviestas vadovauti kepyklai naujai įregistruotu pavadinimu – „Biržų duona“. Kai „Lietkoopsąjunga“, kuriai tuo metu priklausė sunkius laikus išgyvenusi valstybinė kepykla, nusprendė ją parduoti, maisto pramonėje patirties turėjusi Kurganovų šeima ryžosi kepyklą įsigyti ir prikelti naujam gyvenimui.
Besąlygiškai įsitraukę
Per kelis etapus privatizavusi „Biržų duoną“, šeima ėmė formuoti visai kitas verslo vertybes ir tradicijas. N. Kurganovė sako, kad tikru šeimos verslu galima vadinti tokią įmonę, kurioje noru kurti ir augti dega daugiau negu vienas šeimos narys.
„Šeimos verslo modelių yra daug, ir kiekvienas verslas turbūt papasakotų savo istoriją. Manau, kad vienam šeimos nariui pradėjus svajoti, gyventi ir tikėti verslu, į veiklą pamažu natūraliai įsitraukia ir kiti. Bent tokia turėtų būti geroji praktika“, – sako pašnekovė.
Anot jos, „Biržų duonoje“ taip ir nutiko: idėja kurti verslą užsikrėtę tėvai pamažu įtraukė ir vaikus.
„Sėkmingas šeimos verslas yra neatsiejamas nuo besąlyginio įsitraukimo. Mūsų atveju verslu visus užkrėtė vyro tėtis Viktoras Kurganovas. Jis žmoną Nijolę prikalbino vadovauti gamybai, vėliau prie „Biržų duonos“ prisijungė ir abu vaikai: mano vyras Andrius, dabartinis vykdomasis direktorius, kepykloje dirba nuo 2003 m., jo sesuo Ineta prisijungė 2006 m. Manau, kad nė vienas po mokslų nebūtų sugrįžęs į šeimos verslą, jeigu nejaustų meilės šitai veiklai“, – pasakoja N. Kurganovė.
A. Kurganovas interviu yra sakęs, kad dar studijuodamas žinojo, jog po mokslų prisijungs prie šeimos verslo. VGTU baigęs pramonės inžineriją, ketvirtajame kurse pagal ERASMUS programą metus studijavęs Danijoje ir vėliau – rinkodaros magistrą VU Ekonomikos fakultete, įgytas žinias, modernų požiūrį į verslą ir inovatyvias idėjas jis norėjo pritaikyti “Biržų duonoje”.
„Nuo mažų dienų mačiau, kaip tėvai viską, ką uždirbo, investavo atgal į verslą. Todėl man atrodė natūralu, kad įgytas žinias ir idėjas galėčiau pritaikyti ir prisidėti prie šeimos verslo sėkmės“, – teigia vadovas.
Sutampa vertybės
Marketingo vadovės pareigas einanti N. Kurganovė prisimena, kad prie „Biržų duonos“ pati prisijungė tapusi Kurganovų šeimos dalimi. Tačiau ji pripažįsta ilgai abejojusi, ar tai – teisingas žingsnis.
„Pati taip pat užaugau verslą valdančioje šeimoje, tačiau mano patirtis nebuvo teigiama. Nors turėjau reikiamų žinių, praktikos ir patirties, užtruko, kol sutikau prisijungti prie „Biržų duonos“ komandos – tiesiog bijojau, kad tai turės neigiamos įtakos santykiams šeimoje. Visgi, nutiko taip, kad įmonės marketingo vadovė išėjo motinystės atostogų ir nebebuvo kur trauktis“, – kaip įsiliejo į šeimos verslą pasakoja pašnekovė.
Ji džiaugiasi, kad baimės, visgi, nepasiteisino.
„Žvelgiant iš dabartinės perspektyvos, tai buvo geriausias sprendimas mūsų šeimai. Dirbame tarp Biržų ir Vilniaus, vyras nuolat važinėja, ir šitas modelis, kai kartu dirbame ir auginame šeimą, mums labai pasiteisino, – vertina N. Kurganovė. – Kitas privalumas, kuris leidžia sėkmingai dirbti kartu, yra sutampančios pamatinės vertybės. Natūralu, kad esame skirtingi, nevienodai priimame sprendimus, tačiau tada, kai kyla konfliktų ar išsiskiria nuomonės, galime atsiremti į tai, kuo abu tikime“.
Šeimos versle paprastai nėra lengva atskirti šeimos vertybes nuo verslo vertybių. N. Kurganovė sako, kad pamatinės vertybės šeimos versle išsigrynina organiškai, tačiau kartais pravartu atsitraukti ir pažvelgti iš šalies – ar aklai sekdamas savo įsitikinimais nekenki verslo augimui.
„Žvelgiant iš komunikacijos ir sprendimų priėmimo perspektyvos, sutampančios vertybės leidžia lengviau ir greičiau dirbti. Tačiau kartais susitapatinimas gali kišti koją tobulėjimui: jeigu versle sprendimą priimi remdamasis tuo, ko asmeniškai niekada nedarytum, gali praleisti progą verslui augti ar pranokti tavo lūkesčius, – mano N. Kurganovė.
Išlaikytas balansas
Pasak N. Kurganovės, 83 darbininkus turėjusį kombinatą paversti klestinčia, 400 darbuotojų įdarbinančia, Lietuvoje ir eksporto rinkose žinoma įmone padėjo tarp tradicijų ir inovacijų išlaikytas balansas.
.jpg)
„Vienas iš sėkmės faktorių yra tai, kad nepamirštame lietuviškų šaknų, bet vis tiek vieni pirmųjų Lietuvoje atsivežame naujovių iš užsienio rinkų. Mums labai pasisekė, kad „Biržų duonos“ savininkas Viktoras yra įsitraukęs ir dalyvauja priimant sprendimus. Jei jo nebūtų, mes su vyru turbūt daugiau „džiazuotume“, o dabar, klausydami jo patarimų, gebame diegti modernius sprendimus ir tuo pačiu išlaikome ryšį su tradicijomis“, – įvardija pašnekovė.
Ji priduria, kad sėkmę lemia ir ryžtas būti arčiau kliento:
„Turėdami savo parduotuvių tinklą, daug greičiau galime įsiklausyti, išgirsti ir atliepti kliento poreikius. Patys vartotojai su mumis jaustų visai kitokį ryšį, jei prekės ženklą matytų tik prekybos centruose. Prie to prisideda ir nuoseklumas, vėlgi, kylantis iš šeimos vertybių ir tikėjimo tuo, ką darome“.
VERSLO TRIBŪNA
Kibernetinių grėsmių eroje organizacijoms čia ir dabar būtina nuolatinė stebėsena, greiti sprendimai ir aiškios atsakomybės, todėl modernus saugumo operacijų centras (SOC) tampa ne pasirinkimu, o būtinybe. Ypač, kai dirbtinis intelektas nusikaltėliams dar papildomai suteikia „super galių“. Nors įmonių atstovams ir IT darbuotojams atsakomybė atrodo sunkiai pakeliama, tačiau yra ne vienas būdas, kaip šią naštą palengvinti, tvirtina ESET kibernetinio saugumo ekspertai.
Šiandien Vilniuje vyksta konferencija „Tvarus verslas“. Joje pasidalyti įžvalgomis, praktikomis, sėkmės istorijomis apie daugialypius tvarumo aspektus susitinka verslo, viešojo sektoriaus, asociacijų atstovai, žinomi visuomenininkai, akademikai ir net sveikatos specialistai. Transliaciją galima gyvai stebėti portale vz.lt.
Advokatų kontora COBALT įvertinta kaip viena iš lyderių Baltijos šalyse. Prestižiniuose „Prospera Tier 1 Law Fim Review“ advokatų kontorų reitinguose skelbiama, jog Baltijos šalių jurisdikcijose COBALT – tarp trijų geriausių.
Šalių gebėjimą ugdyti ir pritraukti specialistus matuojančiame IMD talentų reitinge Lietuva pasiekė aukščiausią laiptelį istorijoje ir užėmė 20 vietą iš 69 vertintų šalių. Inovacijų agentūros analitikai atkreipia dėmesį į reitinge įvertintas Lietuvos investicijas į talentus, mokymų prieinamumą, moterų užimtumą darbo rinkoje ir mentorystės bei pameistrystės galimybes.
Privalumai ir iššūkiai
Vienu didžiausių šeimos verslo privalumų marketingo vadovė vadina sprendimų priėmimo greitį.
„Nesame korporacija, dažnai sprendimus galime priimti labai greitai – prasidėjus pandemijai ar karo atveju mums nereikėjo delsti ir strateguoti, iškart žinojome, kurią pusę palaikome. Taip pat ir su klientų poreikiais – gana sparčiai galime sustyguoti procesus, sukurti ir į rinką paleisti naują gaminį. Tai – didžiulis privalumas“, – teigia pašnekovė.
Kalbėdama apie iššūkius N. Kurganovė sako, kad sunkiausia – negyventi verslu tada, kai reikia skirti laiko šeimai. O įmonėje – gebėti išlaikyti tinkamą darbuotojų dinamiką: būtina sudaryti tokias sąlygas, kad kolegos jaustųsi ir būtų lygūs versle dirbantiems šeimos nariams.
„Man asmeniškai vienas didžiausių iššūkių yra tai, kad šeimos versle viską išbandai savo kailiu. Jei nesėkmingai investuojame, labai aiškiai suvokiame, kad dega mūsų pinigai. Todėl reikia daug drąsos, kad pernelyg ilgai nepriimti sprendimai nevirstų prarastomis galimybėmis“, – tikina pašnekovė.
Pasak jos, šeimos verslų savininkams labai svarbu nebijoti pasitelkti ekspertų pagalbą iš šalies – net jei tai reikštų, kad reikia perlipti per savo ego.
„Kai tavo kompetencijos ir šviežių minčių nepakanka, profesionali pagalba yra būtina ir naudinga. Reikia nebijoti samdyti protingesnių už save“, – tvirtina N. Kurganovė.
Anot A. Kurganovo, norint tobulėti, labai svarbu ne tik semtis išminties iš kitų, bet ir sukaupta patirtimi ir verslo filosofija dalintis – pavyzdžiui, prisijungiant prie „Swedbank“ programos Verslo akademija.
„Prie Verslo akademijos prisijungėme kaip mentoriai kitam lietuviškam šeimos verslui „Bravo Pasta“. Klaidinga nusistovėjusi nuomonė, kad mentorystė yra kito mokymas, kaip ir ką daryti. Pirma, tai labiau „palaikymas“ nei mokymas, o antra – vienareikšmiškai ši patirtis augina ir tave patį. Kaskart dalinantis patirtimi iš naujo permąstau savo veiksmus, sprendimus, pasirinkimus. Be to, dirbant tame pačiame versle daugelį metų atsiranda taip vadinamas „žinojimo prakeiksmas“. Kai tavo paties patirtis ir žinios pradeda riboti matymo lauką ir veiksmų imiesi „iš inercijos". Jauni verslai turi drąsos klysti, jiems visad kyla klausimų „kodėl reikia daryti taip? Kas būtų jeigu..?“, – abipusės naudos įžvelgia A. Kurganovas.
„Swedbank“ Verslo akademija – čia sprendžiami verslų iššūkiai
Kaip pastebi „Swedbank“ Smulkių verslo klientų ir pardavimų skyriaus vadovė Rasa Verkauskaitė-Kazanskienė, tokių brandžių ir sėkmingų verslų kaip „Biržų duona“ dalyvavimas Verslo akademijoje konsultuojant smulkiuosius verslininkus padeda greičiau sugriauti vyraujančius įsitikinimus.
„Verslo akademijos dalyviai, kaip ir kiti pradedantys smulkieji verslininkai, turbūt dažnai galvoja, kad jų problemos yra unikalios. Tačiau labiau pasigilinus į jas paaiškėja du dalykai: tokius pačius ar labai panašius iššūkius sprendžia dauguma verslininkų ir, kad visada galima rasti tų, kurie juos yra išsprendę ir gali bei nori pasidalinti savo patirtimi“, – sako R. Verkauskaitė-Kazanskienė.
Verslo akademijos dalyvius konsultuojantys mentoriai turi realios praktinės patirties, todėl jie aktyviai dalinasi veiksmingais iššūkių sprendimo būdais bei tuo, kas jiems nepasiteisino, taip sutrumpindami tinkamų sprendimų atradimo laiką.
„Nors Verslo akademijoje dalyvauja 10 įmonių, šis projektas ne tik apie jas. Esame tikslingai atrinkę itin įvairius verslus, kurie veikia skirtinguose sektoriuose ir regionuose, generuoja skirtingo dydžio pajamas ir turi skirtingą darbuotojų skaičių bei, galiausiai, sprendžia skirtingus iššūkius. Visa tai yra tam, kad visi, stebintys projektą iš šalies, galėtų atrasti jų verslui labiausiai rezonuojantį dalyvį ir pasisemtų įžvalgų savo verslo situacijai“, – pastebi „Swedbank“ atstovė.
