Estai skelbia apie aktyviausią darbo rinkos ketvirtį
Balandį–gegužę darbo neturėjo 45.000 darbingo amžiaus asmenų, metais prieš tai – 44.000, praneša Estijos statistikai.
Jie pažymi, kad, nors darbingo amžiaus žmonių mažėja, tačiau jų aktyvumas auga – II ketv. šalyje dirbo 66,9% tokių asmenų. O darbo rinkos aktyvumas buvo 71,5% ir pasiekė aukščiausią lygį per pastaruosius 20 metų. Aktyvių asmenų (turinčių ir neturinčių darbą) skaičius pirmą kartą viršijo 700.000 ir II ketv. pasiekė 702.000.
„Rinkoje, kurioje darbingo amžiaus gyventojų mažėja, aktyvumas gali padidėti tik tada, kai įsitraukia neaktyvūs asmenys“, – pažymima Estijos statistikos biuras.
Palyginti su 2015 m. II ketv., neaktyvių rinkos dalyvių skaičius krito 20.000 ir šių metų II ketv. siekė 280.000.
Lietuvoje II ketv. nedarbo lygis siekė 8% – 1,4 proc. punkto mažiau nei prieš metus, o aktyvumas – 69,5%, 2,5 proc. punkto daugiau nei prieš metus. Latvijos statistikai duomenų kol kas nepateikė.
Lietuva, kaip ir Estija, gerina užimtumo rekordus, tačiau šiaurinės kaimynės nepavejame. Bet lenkiame latvius ir ES vidurkį. Baltijos šalyse gerėjančiam darbo rinkos aktyvumui įtakos turi ir demografiniai pokyčiai, teigia SEB bankas.
„Per pastaruosius kelerius metus labai smarkiai mažėjo 15-29 metų amžiaus ir didėja 50-64 metų amžiaus gyventojų skaičius. Užimtumas paprastai daug didesnis vyresnio amžiaus gyventojų gretose, o ne jaunimo, kurio nemaža dalis mokosi, studijuoja, yra karo tarnyboje ar motinystės atostogose. Negalima pamiršti ir emigracijos įtakos, nes daugiau emigruoja jauno ir vidutinio negu vyresnio amžiaus žmonių“ – aiškinama banko pranešime.
