Bundesbankas vokiečiams į pensiją siūlytų išeiti 69-erių
Pasak pirmadienį paviešintos kas mėnesį leidžiamos banko ataskaitos, sunkią valstybės naštą palengvintų, jei iki 2060-ųjų pensinis amžius būtų nustatytas ties 69 m. riba, skelbia „Bloomberg“.
Bundesbankas teigia, jog nuo 2050-ųjų vokiečių laukia ryškus pensijų mažėjimas, o dabartinės priemonės nepajėgios to sustabdyti. Be to, gyventojai, kurie ir toliau kliaujasi tik valstybine pensijų sistema ir nekaupia savarankiškai, šias pasekmes gali pajusti dar anksčiau. Kita vertus, ir investuojantiems į senatvę ateitis nepateikiama vien šviesiomis spalvomis – pasak Bundesbanko, dar ilgiau užsitęsęs žemų palūkanų laikotarpis gali turėti neigiamos įtakos pensijų dydžiui.
Bankas pripažįsta, kad spaudimą valstybinei pensijų sistemai galima mažinti didinant dirbančiųjų įmokas, tačiau pabrėžia, kad tokia strategija naštą krautų ant dirbančiųjų pečių, o galiausiai neigiamai atsilieptų visam ūkiui. Taigi norint to išvengti, būtina tolinti pensinį amžių, ataskaitoje konstatuoja Bundesbankas.
Vokietijos vyriausybė jau anksčiau yra pareiškusi, kad pensinis amžius iki 2030-ųjų pasieks 67 m. Tačiau ir to, pasak centrinio banko, nepakanka – ateityje skirtumas tarp dirbančiųjų ir pensininkų vis mažės, o ilgėjanti gyvenimo trukmė atsilieps fondams, kurie išmokas turės padalyti ilgesniam laikotarpiui. Be to, po 2030-ųjų pensinį amžių pasieks vadinamoji kūdikių bumo karta (gimę 1943–1960 m.), tuomet vienam dirbančiajam teks daugiau nei vienas senjoras.
„Turint omenyje demografinius pokyčius, neįmanoma išlaikyti stabilios pensijų sistemos, kuri grįsta visuomenės indėliu“, – rašoma centrinio banko ataskaitoje.
Bankas mano, kad reikia kuo anksčiau išsikelti tikslus, susijusius su pensijos sistemos pokyčiais – tokiu atveju būtų įmonoma padidinti visuomenės pasitikėjimą, taip pat sumažinti finansinės perspektyvos neapibrėžtumą.
Lietuviškos bėdos panašios
Praėjusiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 2030-aisias dirbančiųjų bus 26% mažiau, o pensininkų – 23% daugiau nei 2015 m.
Prognozuojama, kad 2030-aisiais 40% mažės jaunuolių skaičius 25-29 metų amžiaus grupėje, tiek pat trauksis ir 30-34 metų grupė. O 65-69 metų amžiaus gyventojų skaičius padidės 27%.
Pasitvirtinus tokioms prognozėms, 2030 m. Lietuvoje gyventų 1,44 mln. darbingo (15-64 metų amžiaus) žmonių ir apie 670.000 65 m. ir vyresnio amžiaus gyventojų. 2016 m. II ketv. darbingo amžiaus gyentojų skaičius siekė 1,487 mln.
Išsipildžius minėtai prognozei, vienam dirbančiajam (jei dirbtų visi darbingo amžiaus gyventojai) tektų 0,465 pensininko. Jei nedarbas siektų 8% (kaip 2016-ųjų II ketv.), vienam dirbančiajam tektų 0,469 pensininko.
Pasak Europos Komisijos (EK), demografiniai iššūkiai – vieni didžiausių Lietuvoje. Tačiau manoma, kad yra galimybių arba sulėtinti darbingo žmonių skaičiaus mažėjimą, arba prisitaikyti prie esamos situacijos didinant produktyvumą.
infogr.am::demografija-85303
