Naujai valstybinei miškų įmonei ieško vadovo
Kandidatai turi atitikti nustatytus kompetencijos reikalavimus ir pateikti įmonės veiklos programą. Valstybės įmonės vadovo kadencija – penkeri metai.
Oficialiai konkursas skelbiamas VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto direktoriaus pareigybei užimti. Minėtoji įmonė pagal 42 miškų urėdijų konsolidavimo vienoje įmonėje planą nuo 2018 m. sausio bus reorganizuota į VĮ Valstybinių miškų urėdija.
Pretendentams keliami šie pagrindiniai ir kiti reikalavimai:
Turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą;
turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovavimo patirtį didelei įmonei (kuri atitinka bent du šiuos kriterijus: daugiau nei 250 darbuotojų; bent 40 mln. Eur metinė apyvarta ir/arba turto vertė siekia bent 20 mln. Eur);
atitikti nepriekaištingos reputacijos asmens reikalavimus.
Formuojama ir valdybą
Spalio 19 d. baigėsi taip pat terminas pretendentams teikti paraiškas į šiuo metu formuojamą įmonės valdybą. Naujos įmonės valdyboje dirbs 4 nepriklausomi valdybos nariai, dar po vieną profsąjungų ir ministerijos atstovą. Ministerija nei Valstybinio miškotvarkos instituto atstovai informacijos penktadienį apie gautų paraiškų skaičių nepateikė.
Vietoj šiuo metu į vieną įmonę konsoliduojamų 42 VĮ miškų urėdijų AM siūlo, kad per 2018 m. atsirastų 26 VĮ Valstybinių miškų urėdija filialai. Tiesa, ministerija pabrėžia, kad galutinį sprendimą dėl naujosios įmonės struktūros priims šiuo metu formuojama valdyba. Pastaroji suformuos ir tikslus būsimam įmonės vadovui.
Naujoji formuojamos valstybinės miškų įmonės vadovybė iš urėdijų patikėjimo teise perims valdyti maždaug 1 mln. ha valstybinių miškų, kurių vertė Valdymo koordinavimo centro analitikų skaičiavimais siekia daugiau nei 1 mlrd. Eur.
Iki šiol valstybei generuota šio turto grąžą palyginti su aplinkinių šalių rodikliais buvo nepateisinamai maža: 2017 m. I pusmetį siekė tik 2,5%.
Nueinantys išsimokėjo premijas
Planuojama, kad po urėdijų reformos apjungus administracines funkcijas, centralizavus buhalterinę apskaitą darbo po pertvarkos neteks 400 arba 10% darbuotojų, tuo pačiu numatoma stiprinti girininkijas, paliekant visus miške besidarbuojančius urėdijų darbuotojus. Taip pat numatyta užtikrinti šiuo metu galiojančių sutarčių su rangovais tęstinumą.
Užtat nuo sausio darbo neteksiantys urėdai jau paskubėjo išsimokėti premijas už 2016 m. veiklos rezultatus, nežiūrint į tai, kad urėdijos nepasiekė Vyriausybės nustatyto bendrojo pelningumo rodiklio, t.y. miškų urėdijos uždirbo 34 mln. Eur konsoliduoto grynojo pelno, o buvo nustatyta ne mažiau 40 mln. Eur.
Tikslas depolitizuoti sektorių
Numatoma, kad po urėdijų pertvarkos bus valstybei sutaupyta 13 mln. Eur lėšų, tačiau pagrindinis siekis yra depolitizuoti ir išskaidrinti valstybinį miškininkystės sektorių.
Urėdijų pertvarkos įgyvendinimas yra viena esminių sąlygų Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), kuri kelia aukštus korupcijos užkardymo ir viešojo sektoriaus efektyvumo standartus.
Pastaraisiais metais paskelbti keli tyrimai parodė, kad politizacijos lygis (partijoms lojalių asmenų skyrimas į vadovų postus) urėdijose buvo didžiausias ir siekė beveik 56%, o Lietuvos valstybinių įmonių politizavimo vidurkis sudarė 35,8%.
Pagal vykdomus įsipareigojimus EBPO nuo 2018 m. sausio Lietuvos VVĮ valdybose (stebėtojų tarybose) turėtų nelikti 35 viceministrų ir kitų politinio pasitikėjimo pareigūnų.
