EBPO atstovas: mokytojo profesija Lietuvoje turi būti patrauklesnė ir geriau apmokama
„Lietuva yra tikrai padariusi labai gerą pažangą per pastaruosius dešimt metų“, – spaudos konferencijoje kalbėjo p. Schleiheris.
Tačiau jis iš karto pažymėjo, kad aplinkui šalys žengia į priekį, ir Lietuvai reikia dar daug ką nuveikti, kad ji būtų konkurencinga.
Tarp jo minimų rekomendacijų – didesnis prieinamumas prie geresnio vaikų švietimo ikimokyklinėse įstaigose, ypač regionuose. Taip pat jis siūlo vaikus į švietimą integruoti anksčiau.
Kalbėdamas apie mokyklinį ugdymą, p. Schleiheris pabrėžė, kad mokslo prieinamumas ir kokybės tolygumas Lietuvoje yra gana stiprūs. Tačiau reikia daugiau koncentruotis į kokybę. Vienas iš būdų – mokytojų stiprinimas.
„Mokytojų profesija turi būti geriau apmokama bei intelektualesnė, patrauklesnė. Lietuva turi daug mokytojų ir mažesnes klases, tačiau mokytojams lieka mažiau laiko kitoms veikloms – individualiai pasikalbėti su tėvais, individualiai pasikalbėti su mokiniais, bendradarbiauti su kitais mokytojais“, – sakė p. Schleiheris.
Anot jo, pinigai šiuo atveju yra svarbu, tačiau kitų šalių patirtis rodo, kad didelių algų mokytojams negana. Svarbu, kad jie turėtų karjeros ir profesines galimybes, būtų įsitraukę į mokymą, galėtų intelektualiai leisti laiką, bendradarbiauti tarpusavyje.
„Žiniasklaida galėtų daugiau nušviesti gerąsias mokytojų praktikas. Visuotinio mokytojų pripažinimo trūkumas yra didelis barjeras keliant mokytojų kokybę“, – sakė p. Schleiheris.
Kita problema – per daug detalios mokymo programos. „Mokytojams nelieka laisvės apgalvoti, kaip jie galėtų pritaikyti turinį XXI amžiui“, – teigė p. Schleiheris.
Ekspertas atkreipė dėmesį, kad fragmentuota ir nekokybiška mokytojų ruošimo sistema prisideda prie mokytojų prestižo Lietuvoje nuosmukio.
Ponas Schleiheris pagyrė Lietuvos sprendimą prailginti mokslo metus.
„Skaičius valandų, kurias mokinys praleidžia su mokytoju Lietuvoje, yra labiau apribotas nei kitose šalyse. Suteikti mokiniams daugiau laiko mokymuisi yra labai geras žingsnis“, – sakė p. Schleiheris.
Jis pažymėjo, kad mokymosi kiekybė nelygu kokybei, tačiau kokybę pakelti žymiai sudėtingiau, tad prailginti mokslo metus ir vėliau gerinti kokybę yra teisingas sprendimas.
Švietimo specialistas taip pat pažymėjo, kad profesinis mokymas neturėtų Lietuvos jaunuoliams būtų paskutiniu pasirinkimu, o turėtų tapti patrauklia galimybe. Jis dar kartą išsakė jau anksčiau minėtą EBPO rekomendaciją Lietuvai mažinti universitetų skaičių.
Švietimo lūkesčių paradoksas
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžė, kad stojimas į EBPO yra savotiškas egzaminas Lietuvos švietimo sistemai.
„Viena vertus, turime labai didelį visuomenės lūkestį švietimui, visi suprantame, kad stipri švietimo sistema ir investicija į švietimą yra pati prasmingiausia, kuri atveda visas pasaulio valstybes, taip pat ir Lietuvą, į sėkmingą ateitį, ekonominę, socialinę gerovę, – konferencijoje kalbėjo p. Petrauskienė. – Tačiau tuo pačiu Lietuvoje turime didelį nusivylimą švietmo sistema, menką pasitikėjimą mokytoju, mokykla, aukštuoju mokslu. Ir visą šitą paradoksą turėtume įveikti.“
Ji teigia, kad ministerija šiuo metu peržiūri daugelį švietimo sistemos dalių ir, pasak jos, visi ministerijos daromi kompleksiniai žingsniai pertvarkant sistemą „yra dermėje su EBPO Lietuvai pateiktomis rekomendacijomis“.
[infogram id="5b044f57-ef36-4d71-9237-a3b64d4c4d9a" prefix="nHI" format="interactive" title="PISA moksleivių gebėjimų testo rezultatai 2015 m. "]
