Lietuvos išmanumo stabdis: dirbti nori labiau negu mokytis

„Sodros“ duomenimis, studijuodami dirba 53% kolegijų, 58% universitetinių bakalauro studijų ir 75% magistro studijų studentų.

Tiesa, tokie įsidarbinimo skaičiai neturėtų džiuginti. Tadas Juknevičius, Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) metodininkas, komentuoja, kad nedirbantys studentai dažnai mokosi puikiais balais, o dirbantieji tokių rezultatų pasiekia rečiau.

Egidijus Kinderis, Vilniaus universiteto studentų atstovybės prezidentas, tokią tendenciją taip pat pastebi. Jis aiškina, kad dažnai studentus ieškoti darbo pastūmėja prastos socialinės garantijos.

„Ir mūsų darytas tyrimas aiškiai parodo, kad daug studijuojančių žmonių dirba. Vien pirmakursių, kuriuos apklausėme, 25% buvo dirbantys. Tai pakankamai didelis skaičius, ir paaiškinimas paprastas: nėra taip, kad studentai tiesiog nori geresnio gyvenimo, o socialinės garantijos yra prastos. Socialinių stipendijų skyrimo tvarka yra netinkama, skatinamosios stipendijos yra mažos ir jų neužtenka“, – problemas žeria p. Kinderis.

Studentų atstovybės prezidento teigimu, reikėtų tobulinti ir studijų paskolų sistemą. Be to, jis pastebi, kad studijų kaina Lietuvoje, atsižvelgiant į BVP vienam gyventojui ir vidutinį darbo užmokestį yra labai aukšta, palyginti su kitomis valstybėmis. Nors tai dažnai nėra akcentuojama, nes neatsižvelgiama į šalies ekonominius rodiklius.

Ponas Kinderis kalba, kad universitetai turėtų atsižvelgti į tokius didelius dirbančių studentų skaičius ir taip sudaryti patogesnius tvarkaraščius.

Nestudijuoja irgi dėl darbo

MOSTA tyrimas taip pat rodo, kad po mokyklos jaunuoliai netęsia mokslų taip pat dėl noro kuo greičiau pradėti dirbti. 72% nestojančiųjų teigia, kad taip elgiasi, nes nori dirbti ir turėti savo pinigų. 67% sako, kad nori išbandyti save darbo rinkoje ir suprasti, ką nori veikti gyvenime.

„Įdomu, kad trečias pagal populiarumą nestojančiųjų studijuoti argumentas – įsitikinimas, jog verčiau emigruoti, nes užsienyje galima gerai gyventi ir be mokslų. Taip mąsto 57% po mokyklos nestudijuoti nusprendusių moksleivių“, – teigia MOSTA ekspertas.

Tačiau, palyginti su kitomis šalimis, tokių žmonių nėra daug. Lietuva ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir Europoje pirmauja pagal tarp 30–34 m. amžiaus gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, skaičių. Tarp šio amžiaus žmonių 57,6% turi aukštojo mokslo diplomą. Latvijoje – 41,3%, Estijoje – 45,3%.

Studijos – jaunimui

„Lietuvos mokslo ir studijų būklės 2016“ apžvalgą parengę ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje vyresni nei 30 m. žmonės retai nusprendžia studijuoti. Pono Juknevičiaus teigimu, duomenys rodo, kad moksleiviai skuba į universitetų studijų traukinį, tačiau vėliau į mokymosi įstaigas dažniausiai negrįžta.

„Gal todėl, kad gajus suvokimas, esą mokslas – jaunimo užsiėmimas, Lietuva pagal mokymosi visą gyvenimą lygį smarkiai atsilieka tiek nuo Estijos, tiek nuo ES vidurkio. Eurostato 2015 m. duomenimis, Lietuvoje mokymosi visą gyvenimą lygis siekė tik 5,8%, Latvijoje – 5,7%, o ES vidurkis – 10,7%. Estija šiuo atveju lenkia ne tik Baltijos kaimynes, bet ir ES. Čia vyresnių studentų skaičius – 12,4%“, – teigia jis.

Vietos rinkos dalyviai

Dar viena MOSTA išskiriama Lietuvos aukštojo mokslo problema – mažas užsienio studentų ir tyrėjų skaičius. Tai parodo, kad Lietuvos aukštojo mokslo rinka vis dar mažai integruota į pasaulio rinką. Ir už tai akmuo turėtų kristi ne į visuomenės, bet į universitetų daržą – jie vis dar ne tik nepritraukia pakankamai užsienio mokslininkų, bet ir turi labai mažai studijų anglų ar kitomis kalbomis.

„Lietuvoje mokslas ir studijos išlieka orientuotos į nacionalinę rinką, o tarptautinio mobilumo balansas – neigiamas. Nesugebame pritraukti visų pakopų studentų ir tyrėjų iš užsienio. Studentams vis dar negalime pasiūlyti patrauklių programų užsienio kalba, o tyrėjams – gerų darbo sąlygų, tad šiuo požiūriu atsiliekame nuo kaimynų, o ir ES mastu esame lentelės apačioje. Kita opi problema – tarptautinės publikacijos ir jų cituojamumas – vis dar esame menkiau matomi pasaulyje nei, tarkime, kaimynė Estija“, – kalba p. Juknevičius.