Ar pokyčiai viešuosiuose pirkimuose atneš rezultatų

Publikuota: 2016-11-28
Karolis Smaliukas, advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas. Bendrovės nuotr.
Karolis Smaliukas, advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas. Bendrovės nuotr.
Advokatų kontoros TGS Baltic asocijuotasis partneris, advokatas

Pastaruoju metus vis aidi istorijos ir straipsniai apie nesąžiningus ar nepatikimus tiekėjus. Tačiau svarbesnė žinia šiame kontekste yra tai, kad viešasis sektorius bejėgis, o institucijos negali imtis jokių efektyvių priemonių prieš nesąžiningai besielgiančius subjektus.

Dažnu atveju naudojamos skambios frazės, tačiau nesiimama jokių efektyvių sprendimų. Priežastimi įvardijamos įstatymo ar konkurso sąlygų spragos, dėl kurių negalima nei nutraukti sutarčių su tiekėjais, nei taikyti sankcijų, nekalbant apie jų įtraukimą į juoduosius sąrašus.

Politikai ir institucijos deda viltis į naująjį viešųjų pirkimų įstatymą, tačiau detaliau paanalizavus, matyti, jog tam tikros sisteminės problemos lieka. Viešasis sektorius apkraunamas formaliais reikalavimais, kai net smulkiausi pirkimai reguliuojami Viešųjų pirkimų tarnybos, ko iki šiol nebuvo, tačiau efektyvių sąžiningo dalyvavimo pirkimuose užtikrinimo priemonių trūksta. Priešingai užprogramuojami akivaizdūs konfliktai, kurie tik dar labiau apsunkins viešųjų pirkimų vykdymą.

Juodieji sąrašai taps privalomi

VPĮ projekte numatyta, kad tiekėjai, įtraukti į juoduosius sąrašus,bus priverstinai šalinami iš viešųjų pirkimų. Tačiau, visų pirma, tuos tiekėjus reikia įtraukti į juoduosius sąrašus.Gali būti keliamas klausimas, kodėl per vienerius juodųjų sąrašų gyvavimo metus į juos buvo įtraukti tik 9 tiekėjai, juk per metus iš viso atliekami šimtai tūkstančių viešųjų pirkimų ir sudaromas atitinkamas skaičius sutarčių (vien tarptautinių ir didesniųjų supaprastintų pirkimų apie 10 tūkstančių). Nejaugi, visas šis sutarčių skaičius yra vykdomas tinkamai ir be esminių pažeidimų/nukrypimų nuo sutarčių sąlygų?

Perkančiosios organizacijos nėra suinteresuotos arba neturi prielaidų nutraukti sutartis

Iš esmės problema yra ta, kad perkančiosios organizacijos, visų pirma, yra labiau suinteresuotosbaigti vykdyti sutartis.Nutraukus sutartis, joms tektų dar kartą iš naujo vykdyti viešuosius pirkimus.Antra, kiekvieno vienašališko sutarties nutraukimo atveju perkančiosios organizacijos veiksmai gali būti ginčijami, taip pat taikomoslaikinosios apsaugos priemonės. Tai reiškia, kad galimybė užtikrinti poreikius tampa ribota. Tačiau, kad būtų tinkamai pasiruošta sutarties nutraukimui ir vėliau būtų turima tvirta teisinė pozicija ginčo atveju, reikalingos specifinės teisinės žinios ir tinkamai pasirinka strategija, surinkti duomenys ir pan. Dažnu atveju, ypač mažesniosios organizacijos tokių resursų neturi. Trečia, sutarties nutraukimo galimybes gali riboti parengtos pirkimų sutartys ir jų turinys. Paradoksalu, tačiau tam tikrais atvejais perkančiosios organizacijos neturi jokios įtakos sutarčių turiniui. Pavyzdžiui, CPO LT (Centrinės perkančiosios organizacijos) administruojamo katalogo atveju tam tikrose pagrindinėse sutartyse numatoma, kad teisė vienašališkai nutraukti sutartį atsiranda tik, jei tiekėjas 30 dienų nevykdo savo įsipareigojimų. Tačiau, kaip vertinti, jei paslaugų teikimas yra neišvengiamai būtinas kiekvieną dieną ir turi būti užtikrintas nepertraukiamas paslaugų ar prekių teikimas. Pavyzdžiui, ligoninei švarūs ir higieniški rūbai, palatų ir operacinių patalynė yra būtini kiekvieną dieną. Remiantis šia sąlyga, sutartį galima nutraukti tik tada, kai paslaugų teikimas vėluoja 30 dienų, ne anksčiau.

Akivaizdu, kad vienašališkai nutraukti sutartį, tikintis tiekėją įtraukti į juoduosius sąrašus, gali būti ne taip jau paprasta, o teisminio ginčo rezultate perkančioji organizacija gali patirti neigiamų padarinių.Dar daugiau painiavos ir neapibrėžtumo įneša šiuo metu VPĮ projekte numatytos sąlygos, kada tiekėjas gali būti traukiamas į juoduosius sąrašus.

Sunkiai įgyvendinami

Pirma, tokia situacija galima, kai tiekėjas pažeidžia sutartį ir sutarties pažeidimas yra esminis Civilinio kodekso prasme bei dėl to per pastaruosius dvejus metus buvo nutraukta viešoji sutartis. Klausimas, kas nustatinės ir konstatuos, ar atitinkamas pažeidimas yra esminis? Esminio pažeidimo konstatavimas yra vertinamojo pobūdžio klausimas, kuriam reikia specifinių žinių ir patirties. Tačiau, jei sudarytoje sutartyje yra numatyta teisė nutraukti sutartį dėl atitinkamo pažeidimo, bet tai neįvardinta esminiu pažeidimu -ar tokiu atveju tiekėjas turėtų būti traukiamas į juoduosius sąrašus? Nuomonės gali išsiskirti, o vieno atsakymo nėra. Sutarčių laisvės principas leidžia susitarti dėl nutraukimo pagrindų, net ir nesant esminio pažeidimo.

Antra, taip pat tiekėjas į juoduosius sąrašus gali būti traukiamas ir tada, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu, tenkinamas perkančiosios organizacijos reikalavimas atlyginti nuostolius, patirtus dėl to, kad tiekėjas sutartyje nustatytą esminę sutarties sąlygą vykdė su dideliais arba nuolatiniais trūkumais. Civilinės teisės požiūriu apskritai net nežymus sutarties sąlygos, kurios privaloma griežtai laikytis, pažeidimas gali suponuoti esminį sutarties pažeidimą. Kitas dalykas, ar perkančioji organizacija atskiru reikalavimu turėtų reikalauti teismo konstatuoti didelį ar nuolatinį esminės sąlygos vykdymo trūkumą/pažeidimą? Juk teismas savo iniciatyva gali dėl to ir nepasisakyti. Bet painiausia šiuo atveju yra tai, kad Civilinis kodeksas nenumato tokių sąvokų kaip didelis ar nuolatinis trūkumas/sutarties pažeidimas.O jei sutarties pažeidimas yra nei „didelis“, nei „nuolatinis“, bet pavyzdžiui pasikartojantis ir reguliariai ištaisomas, tačiau dėl tokio sistemingumo turi esminės reikšmės paslaugų kokybei. Ar tokiu atveju tiekėjas turėtų būti traukiamas į juoduosius sąrašus?

Šis teisinis neapibrėžtumas ir teisinių sąvokų suderinamumo su Civiliniu kodeksu nevertinimas, turės esminės įtakos tam, jog vargu ar juodieji sąrašai taps efektyvia priemone, užtikrinant tinkamą viešųjų pirkimų ir sutarčių vykdymą.

Piktnaudžiavimas ir konfliktai

Kita dalis VPĮ nuostatų, kurios verčia nerimauti, tai teisės normos, kurios jau dabar užprogramuoja būsimus konfliktus ir galimybes tiekėjams piktnaudžiauti įstatymo spragomis.

Pavyzdžiui, VPĮ projekte numatyta, kad jei subrangovai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, neatitinka pirkimo sąlygų reikalavimų, perkančioji organizacija yra įpareigota leisti pakeisti tokį subrangovą. Turint omenyje, ypač plačiai traktuojamą teisę remtis pajėgumais, konkursuose taps galima dalyvauti neturint jokios esminės patirties ir kvalifikacijos ir net akivaizdžiai melagingai nurodant, kad tokius pajėgumus subrangovas turi. Jei iki tol tai sudarydavo pagrindą atmesti tokį pasiūlymą, tai dabar perkančioji organizacija negalės to daryti. Net ir akivaizdžiai melagingai deklaruojant, kad pradinis subrangovas atitinka kvalifikaciją, Perkančioji organizacija privalės pasiūlyti subrangovą pakeisti kitu. Taigi pasiūlius geriausią kainą, galima kreiptis į žemesnes vietas užėmusius tiekėjus ar kitas įmones ir joms siūlyti tapti naujais subrangovais. Šiuo metu tokia praktika ypač kritikuojama ir smerkiama.

Taigi, jei iki šiol pasiūlymų atmetimas dėl melagingos informacijos būdavo komplikuotas, tai su naujuoju VPĮ tokios galimybės turėtų būti dar labiau ribotos. Tokiu būduPerkančiosioms organizacijoms nepalengvinama našta kovojant su nesąžiningais tiekėjais, nes net ir nustačius melagingos informacijos teikimo faktą viešuosiuose pirkimuose, tai niekaip neriboja galimybių dalyvauti kituose pirkimuose. Profesinio pažeidimo samprata, galėtų būti praplėsta, kad būtų užtikrintos sąžiningo verslo ir tiekėjų galimybės konkuruoti, o perkančiosioms organizacijoms būtų paprasčiau atsiriboti nuo nesąžiningų tiekėjų.

Taigi atskiros VPĮ projekto nuostatos verčia nerimauti, jog, viena vertus, rengiant įstatymą ne sprendžiami būsimi konfliktai ir siekiama santykius tinkamai sureguliuoti, o tokie konfliktai užprogramuojami. Nesinorėtų, jog naujai parengto įstatymo atveju tektų vėl laukti 10 metų, kol bus suformuota teismų praktika aktualiais klausimais ir nebeliks įstatymo nulemtoneapibrėžtumo.

Komentaro autorius – Karolis Smaliukas, advokatų kontoros „Cobalt“ vyresnysis teisininkas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Verčiasi tantjemų apmokestinimas: našta mažėja trečdaliu Premium 2

Nuo kitų metų tantjemoms teks gerokai mažesnė mokesčių našta, o per ateinančius dvejus metus po 2019 m. ji...

Finansai
2018.10.19
Bilietai darbuotojams – leidžiami atskaitymai 2

Įmonės darbuotojams nupirkti bilietai į renginius ar draudimo įmokos už darbuotojus apskaičiuojant pelno...

Finansai
2018.10.19
„Sodros“ našta 2019 m.: vieniems mažėja, kitiems šiek tiek auga 6

Gerokai mažėja „Sodros“ įmokų našta su verslo liudijimu dirbantiems asmenims, tačiau ji šiek tiek didėja...

Finansai
2018.10.19
„Metrail“ istorijoje – nauja bylų lavina ir krizės nuojautos Premium 6

Milijonus taršos mokesčio dėl „Metrail“ istorijos turintys sumokėti gamintojai ir importuotojai vėl...

Pramonė
2018.10.19
Nuodėmėmis kaltintai „Payserai“ išrišimą suteikė ir Lietuvos bankas 5

Autorių teises ginančios organizacijos Lietuvos banko neįtikino, kad mokėjimus už filmus nelegaliai...

Finansai
2018.10.18
Siūlo dirbantiems tėvams suteikti teisę į didesnę vaiko priežiūros išmoką

Dirbantiems tėvams pirmaisiais vaiko auginimo metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mokėti ne...

Finansai
2018.10.18
Opozicija: biudžetas neišsprendžia esminių ekonominių problemų

Seimo opozicija skeptiškai vertina Vyriausybės pateiktą kitų metų biudžeto projektą, tvirtindama, kad jis...

Finansai
2018.10.18
Seimas paniro į kitų metų biudžeto svarstymą 1

Seimas pradėjo bemaž du mėnesius truksiantį 2019 m. biudžeto svarstymą. Vyriausybė siūlo, kad kitąmet viešųjų...

Verslo aplinka
2018.10.18
Bankroto procedūros trumpėja nuo 2,3 m. iki 1,5 m.

Vyriausybė pritarė įstatymo pakeitimo projektui, kuris pertvarko juridinių asmenų nemokumo sistemą.

Finansai
2018.10.18
Cukraus mokestį stumia į šoną Premium 2

Daliai saldžiųjų maisto produktų gamintojų įsipareigojus per kelerius metus gerokai sumažinti naudojamo...

Verslo aplinka
2018.10.18
Naujausi duomenys: perteklius iš Nacionalinio biudžeto nesitraukia 12

Šių metų rugpjūtį ir rugsėjį valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai gavo daugiau pajamų nei planuota.

Finansai
2018.10.17
Senkant ES pinigams regionams finansuoti valdžia pasitelks nacionalines plėtros įstaigas

Vyriausybė trečiadienį nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) statusą suteikė trims valstybės valdomoms finansų...

Finansai
2018.10.17
„Ernst & Young Baltic“ suplanavo kraustytis į „Paupį“: vietos ieškojo 2 metus Premium 12

Profesinių paslaugų bendrovė UAB „Ernst & Young Baltic“ (EY) šiuo metu Vilniaus senamiestyje plėtojamame...

Statyba ir NT
2018.10.17
Valstybės valdomų įmonių pusmečio rezultatai: labiausiai augo transporto įmonės 3

63-jų valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pardavimo pajamos per 2018 m. I pusmetį, lyginant su 2017 m.

Finansai
2018.10.17
Planas, kaip pasiruošti mokesčių reformai 4

Nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiantiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Gyventojų pajamų...

Finansai
2018.10.17
Šadžius: skolintis iš TVF Lietuva bijojo dėl griežtų reikalavimų 18

Prieš dešimtmetį ištikus pasaulinei ekonomikos krizei, skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) Lietuva...

Verslo aplinka
2018.10.17
Kovoje su skurdu pergalės nematyti 42

Šiandien – Tarptautinė kovos su skurdu diena. Lietuva šios kovos fronte atrodo gana apgailėtinai: beveik 30%...

Finansai
2018.10.17
Kaupiame popierinį perteklių, o pinigais skaičiuojama Lietuvos skola auga Premium 15

2019 m. Vyriausybė planuoja mažesnį viešųjų finansų perteklių nei 2018 m., o praėję laikotarpiai rodo, kad...

Finansai
2018.10.17
30% Lietuvos gyventojų – ties skurdo riba 28

29,6% Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba – tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo...

Finansai
2018.10.16
2019 m. biudžetas: augsiančios pensijos, vaiko pinigai, algos pasieks prekybininkus 2

2019 m. augsiančios biudžeto socialinės ir kitos išlaidos – senatvės pensijos, vaiko pinigai, medikų ir...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau