Darbo kodeksas – gana „raudonas“

Tomas Davulis, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius, vienas iš DK kūrėjų, advokatų kontoros „Valiūnas Ellex“ DK skirtame renginyje atkreipė dėmesį, kad kodekse įrašyta septyniasdešimt darbuotojų teisių. Visos jos darbdaviams kainuos pinigus, tačiau mainais darbdaviai gauna lankstesnius darbo santykius. Vis dėlto įmonėms reikia atlikti namų darbus ir gerai pasiruošti, kad per neapsižiūrėjimą nenukentėtų. Šis DK parašytas taip, kad darbuotojai ir darbdaviai daugiau kalbėtųsi tarpusavyje, panaudotų šio teisės dokumento lankstumą.

DK trisdešimt kartų galima rasti ir frazę „darbuotojas turi teisę paprašyti“. Darbdavys sutikti neprivalo, bet tokiu būdu užsimezga pokalbis. Pagaliau ir darbo tarybos skirtos darbdavio ir darbuotojo komunikacijai. Šios tarybos neturi teisės sudaryti kolektyvinių sutarčių ar skelbti streiko – joms paliktos minkštosios teisės, o „muštynės“, anot p. Davulio, paliktos profsąjungoms. Taigi DK yra gana „raudonas“ ir vergija jame nekvepia.

Kita vertus, darbo tarybos gali sumažinti profsąjungų įtaką. Profsąjungos Lietuvoje dažnai kalba visų darbuotojų vardu, tačiau jų gretos neperžengia net 5% visų darbuotojų. Tokie pokyčiai profsąjungoms – gera proga atsinaujinti. Juk profsąjungų paslaugos darbuotojams yra verslas. O jeigu tai verslas, vadinasi, galima sulaukti ir konkurentų. Kadangi gyvename globaliame pasaulyje, konkurentai gali pasirodyti ir iš užjūrio ir jeigu jie darbuotojams pasirodys patrauklesni, vietos profsąjungos gali prarasti ir turimą nedidelę rinką.

Pasak p. Davulio, Lietuva pagal darbo užmokesčio lankstumą pasaulyje yra vienuolikta, nes beveik neturime kolektyvinių darbo sutarčių. Būtent ši savybė 2009 m. padėjo išvengti lito devalvavimo, o garsūs pasaulio ekonomistai turėjo pripažinti, kad jų prognozės dėl devalvavimo buvo klaidingos.

O pagal galimybę atleisti darbuotoją Lietuva šiuo metu nepatenka į pasaulio šalių šimtuką. Pagerinę šią reitingo dalį, galime stipriai pakilti ir bendruose reitinguose. DK yra ir daugiau darbdaviui, investuotojui patrauklių nuostatų. Jeigu darbuotojas blogai dirba pirmus metus, jį galima atleisti išmokant nedidelę 0,5 vidutinio darbo užmokesčio išeitinę. Tai turėtų padrąsinti darbdavius kurti darbo vietas. Paprastesnis yra ir atleidimo procesas: iki šiol norint atleisti darbuotoją reikėjo vos ne penkių popierių ir penkių parašų, o dabar darbuotoją apie tokį sprendimą bus galima informuoti ir elektroniniu laišku. Šie procesai keliami į elektroninę erdvę.

Didesnę algą gaunantiems darbuotojams atsiranda galimybė pasiūlyti lankstesnes sutartis. Nuo kitų metų galima bus sudaryti projektines sutartis, kurios, beje, tinka ir valdininkams, norintiems prisidurti iš Europos Sąjungos lėšų. Jos neleis jiems užmiršti pasitraukti iš laikinų pareigų.

Labai svarbu, kad naujas DK bent kurį laiką išliktų toks, koks dabar priimtas. Susipažinti su naujomis taisyklėmis, teismams suformuoti naują praktiką reikia nemažai laiko. Gaila, kad dar dabar negalime būti tikri, jog po Seimo rinkimų antrojo turo nesulauksime rimtų pakeitimų.

Naujas DK gali pagreitinti Lietuvos kelionę į ateitį, kur gyvena ir dirba sąmoningi ir savarankiški žmonės, galintys rinktis, kam, kiek ir kada dirbti. Jeigu ką galima pavadinti vergija – tai dabar DK esančias atgyvenusias nuostatas ir apribojimus, popierinius vergų darbui pritaikytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius.