Koncesija galės trukti kad ir šimtą metų

Tai ir dar daugelį kitų naujovių numato naujas Koncesijų įstatymas, kurio projektas buvo parengtas Ūkio ministerijoje.

Naujas įstatymas pakeis dabar galiojantį, dar 1996 m. priimtą Koncesijų įstatymą, kuris per šiuos 20 metų buvo daug kartų taisytas ir „lopytas“. Bene daugiausiai pakeitimų atsirado po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą.

2014 m. vasarį buvo priimta nauja ES direktyva dėl koncesijos sutarčių suteikimo. Ji kai kuriais atvejais nustato koncesijų reguliavimą nei dabar nustatyta Lietuvoje. Todėl Lietuvai būtina priderinti savo nacionalinę teisę prie europietiškų reikalavimų.

Devyni didžiausi pokyčiai

VŽ pateikia 9 svarbiausius pakeitimus, kuriuos numatys naujasis Koncesijų įstatymas:

– Pakeičiama koncesijų sąvoka – naujame įstatyme ji bus siejama „su darbų atlikimu ar paslaugų teikimu“, o ne „su turto valdymu“, kaip nurodyta dabar galiojančiame įstatyme;

– Įteisinamos dvi skirtingos koncesijų rūšys – darbų koncesija ir paslaugų koncesija. Dabartiniame įstatyme to nėra, kalbama tiesiog apie koncesiją, kuri gali būti arba darbų, arba paslaugų;

– Išplečiama subjektų, kurie gali būti koncesininkais, grupė. Koncesininku bus laikomas kiekvienas ekonominės veiklos vykdytojas, kuriam suteikta koncesija ir su kuriuo pasirašyta atitinkama sutartis. Tai gali būti ir fiziniai, ir viešieji bei privatūs juridiniai asmenys, ir kitos organizacijos ar jų padaliniai, ir tokių juridinių asmenų grupę, įskaitant ir laikinas įmonių asociacijas. Šiuo metu fiziniam asmeniui nėra suteikta teisė būti koncesininku;

– Įtvirtinamos konkrečios koncesijos vertės skaičiavimo taisyklės, kurios šiuo metu įstatyme yra gana apibendrintos. Be kita ko bus nustatyta, kad koncesijos vertę sudaro sutarties vykdymo laikotarpiu apskaičiuotos koncesininko pajamos, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio, kurios bus gautos kaip atlygis už darbus ar paslaugas, taip pat ir už prekes, susijusias su tokiais darbais ir paslaugomis;

– Naujame įstatyme nebus įvardintas maksimalus koncesijų sutarties terminas. Dabar galioja tvarka, kad koncesijos sutartis negali būti sudaroma ilgiau nei 25 metams. Ateityje koncesijos sutarties trukmę savarankiškai nustatys suteikiančioji institucija, atsižvelgdama į reikalaujamus darbus ar paslaugas. Kita vertus, įstatyme bus nustatyta, kad daugiau kaip 5 m. trunkančių koncesijų sutarčių trukmė negali būti ilgesnė už laikotarpį, per kurį koncesininkas pagrįstai gali tikėtis atgauti savo investicijas ir pagrįstą kapitalo grąžą. Tai reiškia, kad itin dideliems ir brangiems koncesiniams projektams galės būti numatyta ir kelių dešimtmečių ar net šimto metų trukmė;

– Bus įtvirtintas mišrių sutarčių institutas. Tokių sutarčių atveju taikytinos taisyklės turi būti nustatomos atsižvelgiant į pagrindinį sutarties dalyką, jeigu objektyviai negalima atskirti sutartį sudarančių dalių. Pvz., mišrios sutartys galėtų atsirasti tokiais atvejais, kai koncesijos būdu būtų statomas vienas pastatas, bet tik dalis to pastato būtų panaudojama tiesiogiai koncesijos sutartyje numatytam dalykui;

– Numatoma identifikuoti atvejus, kurie bus laikomi esminiais koncesijų sutarties pakeitimais. Kiekvienu tokiu atveju, kai dėl nustatytų priežasčių esmingai keičiama koncesijų sutartis, turės būti įvykdyta nauja koncesijos sutarties suteikimo procedūra;

– Bus reglamentuoti subrangos aspektai koncesijų atveju, ko dabartiniame įstatyme beveik nėra;

– Nustatoma nauja derybų tvarka. Numatoma nustatyti būtiną įpareigojimą į derybas kviesti ir antroje vietoje dalyvių sąraše esantį dalyvį, „jeigu jo pasiūlymas yra panašus į dalyvio, kurio pasiūlymui suteiktas aukščiausias įvertinimas, pasiūlymą ir jų įvertinimas skiriasi ne daugiau kaip 15%“. Bus raginama ir visais kitais atvejais į derybas kviesti ne tik geriausiai įvertintą koncesininko parinkimo konkurso dalyvį, bet ir antrosios vietos laimėtoją. Koncesijos sutartis būtų pasirašyta po derybų su tuo dalyviu, su kuriuo suderėtos geresnės sąlygos, nepaisant to, ar jis užėmė konkurse pirmą, ar antrą vietą. Tai, anot įstatymo rengėjų, „padės užtikrinti dalyvių tarpusavio konkurenciją ir išvengti situacijų, kai dalyviai, kurių pasiūlymai yra panašūs, eliminuojami iš koncesijos suteikimo procedūros“.

Yra vienas kitas didelis projektas

Naujojo įstatymo projektas daugiau kaip pusmetį derintas su įvairiomis žinybomis, įskaitant ir teisėsaugos institucijas. Pastabų ir pasiūlymų būta daug, bet Ūkio ministerija teigia, kad į absoliučią daugumą jų buvo atsižvelgta ruošiant galutinį dokumento variantą.

Šiomis dienomis Koncesijų įstatymo projektas jau atiduotas Vyriausybei svarstyti.

Tikimasi, kad rudenį ministrų kabinetas pritars naujam Koncesijų įstatymo projektui ir atiduos jį Seimui svarstyti ir priimti. Jeigu parlamentarai pasiskubins, įstatymas gali būti priimtas dar šiemet. Tuomet jis įsigaliotų nuo 2017-ųjų pradžios.

Pastaraisiais metais koncesijų būdu Lietuvoje jau yra įgyvendinta arba numatoma įgyvendinti ne vieną didelį projektą – pastatytas Palangos aplinkkelis, numatoma rekonstruoti magistralę Vilnius-Utena, įgyvendinti oro uostų valdymo pertvarką, pastatyti Nacionalinį stadioną. Pastarojo projekto koncesijos sutartis truks, kaip numato galiojantis įstatymas, maksimalų terminą - 25 metus.