Ateitis priklauso nuo mąstymo horizonto
Valstybės kontrolės, kaip nepriklausomos fiskalinės institucijos, pirmą kartą parengta Valdžios sektoriaus finansų tvarumo ataskaita parodė, kad per artimiausius 20 metų hipotetinei valstybės skolos raidai itin didelę įtaką darys sparčiai senėjanti Lietuvos visuomenė. Tačiau apie senėjančios visuomenės poveikį kitoms išlaidų sritims iki šiol nekalbama. Dėl didesnės vyresnio amžiaus žmonių dalies ateityje augs išlaidų apimtis sveikatos apsaugai, ilgalaikei sveikatos priežiūrai, švietimui, visa tai pareikalaus daugiau mokesčių mokėtojų pinigų. Su visuomenės senėjimu ir demografiniais pasikeitimais susiję klausimai neišsprendžiami per vieną politinį ciklą, todėl dėmesys jų sprendimui turėtų atsirasti jau dabar nustatomuose šalies prioritetuose. O ir visuomenei būtina žinoti, kokių sprendimų iš politikų reikalauti šiandien, kad po 20 metų nebūtų gręžiojamasi atgal ieškant kaltų.
Kalbant apie prioritetus, tikrai nelengva išskirti, kas Lietuvai šiuo metu yra svarbiausia, nes į vieną prioritetą sutalpinamos tokios sritys kaip švietimas, mokslas, kultūra, sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo didinimas, viešojo saugumo stiprinimas. Vyriausybės 2016 m. veikloje tokių multiprioritetų, apimančių kelias išlaidų sritis, šiuo metu yra penki, tad vienaip ar kitaip po prioriteto sparnu patenka beveik viskas. Gal pavyzdys čia mums galėtų būti estai? Estijos 2015–2018 m. biudžeto strategijoje nustatyti keturi konkretūs 2015 m. prioritetai: sumažinti vaikų skurdą, sumažinti darbo mokesčių naštą, užtikrinti Estijos nacionalinį saugumą ir išlaikyti tvarius viešuosius finansus. Pateikti ir tikslų matavimo kriterijai: iki 8,4% sumažinti absoliutų vaikų skurdo lygį, sumažinti numanomą darbo mokesčių naštą iki 33,2%, išlaikyti 2% BVP išlaidas krašto apsaugai ir 0,2% valdžios sektoriaus struktūrinio balanso perteklių.
Aiškūs kriterijai, parodantys, ar tam tikrai sričiai skirta mokesčių mokėtojų pinigų dalimi buvo pasiekti iškelti tikslai, palengvintų ir Lietuvos biudžeto dalybas. Vyriausybės 2016 m. išskirti 5 multiprioritetai, apimantys 22 smulkesnius prioritetus, bus vertinami pagal 63 kriterijus. Daug kriterijų nėra blogai, jei tik jie ambicingi ir atitinka pagrindinius valstybės tikslus. Bet štai švietimo sričiai įvertinti 2016 m. nurodomi du kriterijai: kad nesumažėtų mokinių, kurie mokosi pagal privalomą ir valstybės garantuojamą ugdymą iki 16 metų, procentinė dalis ir kad išaugtų neformaliojo švietimo mokyklas lankančių vaikų dalis. Praktika, kai viskas vertinama tik kiekybiniais kriterijais, svarstant kitų metų biudžeto projektą neskatina kalbėti apie pasiektus ir siekiamus rezultatus ar keliamų tikslų ambicingumą. Ir svarbiausiu klausimu iš tiesų tampa tai, kiek lėšų gaus atskira institucija ar tam tikro ministro kuruojama sritis.
Valstybės kontrolės parengtos finansų tvarumo ataskaitos išvados tik dar sykį atkreipia dėmesį į tai, kad planuojant biudžetą būtina praplėsti ne prioritetų, o mąstymo horizontą.
