Kelių būklė ne per du metus pasikeičiantis dalykas. Dabartinė kelių būklė yra praėjusių 20+ metų veiklos rezultatas. Kad išskirti tik pastarųjų kelių metų rezultatus reikia matuoti pagal aktyvius pokyčius.

ne liežuviu reikia malti o dirbti

Dirbti tai dirbti, bet nereikia tikėtis kad per porą metų galima sutvarkyti dešimtmečius nekompetencijos.

visų pirma reiktų bent pradėti tvarkyti kelius, gal tada ir viskas pajudėtų.

O via Lietuva kuo užsiima? Pirmiausia visokiais greičio matuokliais, jau visą A1 magistralę buvo apraizgę matuokliais.

Nope. Kelių būklė pirmiausia yra rezultatas to, kad pasaulyje esame antra šalis pagal asfaltuotų kelių ilgį tūkstančiui gyventojų. Vos daugiau turi Airija. Skirtumas tarp Airijos ir Lietuvos toks, kad Airijoje šalčio ciklų yra ženkliai mažiau nei pas mus, kaip ir tranzitinio eismo. Būtent šalčių ciklai ir tranzitinis fūrų eismas labiausiai išmala kelius. Kai turime tiek daug kelių, 3x daugiau per 1000 gyventojų nei lenkai ar vokiečiai, tai santykinai biudžete turėtume skirti 3x daugiau, nei lenkai ar vokiečiai, kad kelių būklę išlaikyti. Ką darome vietoje to? Dar daugiau žvyrkelių asfaltuojame. Kaip efektyviai valdai kelius ar visa kita tampa mažmožis, ir net jei 100% viską idealiai darysi, rezultatas galbūt būtų geresnis, klausimas, ar ką pastebėtum, nes 3x daugiau nuo žmogaus surinkti, nei surenka vokiečiai, nėra galimybės, nes mūsų BVP per capita nėra 3x didesnis, nei vokiečių, ar net lenkų. Taip kad jei iš tikrųjų norime kokybiškų kelių, pirmas darbas yra, kad žvyrkelių asfaltavimo neliktų beveik iš viso, ir būtų asfaltuojama tik vystant naujas dideles gyvenvietes. Tuo tarpu, nusidėvėjusi asfalto danga turėtų būti išmontuojama ir paliekama žvyrkeliu bent ketvirtadalyje Lietuvos asfaltuotų kelių. Jei nori asfalto, tegul gyventojai ten patys susimeta. O realiai tai reikėtų pusę asfalto taip demontuoti, kad likusi pusė galėtų būti iš tikrųjų geros kokybės. Kita medalio pusė, tai tranzitinis/fūrų eismas, kuris turėtų būti apmokestinamas už kilometražą pagal klasę, o ne metinė vinjetė kurie į mėnesį porą kartų kerta Lietuvą vs tie kurie per savaitę Lietuvą kerta 4 kartus. Ir kita pusė, sverti sunkųjį transportą masiškai, o viršijantiems svorį skirti tūkstančių eurų baudas pirmąjį kartą, ir dešimčių tūkstančių eurų baudas paskesnius kartus, kad baigtųsi perkrautos fūros. Ir dabar, ar dauguma gyventojų pritartų tokiems pokyčiams? AIšku ne. Nepakeičiant šitų faktorių, kelių būklės nepagerinsi, kad ir kaip bandysi, nes matematika neina.

Jau matau tokį politikierių, kuris nuo tribūnois praneša savo rajone, kad jūsų keliuko asfaltas nebus tvarkomas, o už metų galutinai jam susidėvėjus bus išardomas paliekant žvyrkelį :DDD O kad nieko nenuveikta, tai faktas. Daug skambių pareiškimų, ekspertizių ir patikrinimų su krūva rastų trūkumų. O koks rezultatas? Kiek pervesta atgal į valstybės biudžętą? Kiek km dangų perklota? Tyliai baigėsi visi skandalai... Pradžiai reikia su esamais pinigais susitvarkyti, o tada šaukti, kad trūksta.

Mąstant 20 metų kategorijomis nepakaktų ir x3 daugiau gimdyti, nes to ką parašėte gali ir nepakakti. Ir čia rimtai - be ironijos.

Rasta trūkumų, parašyta pirkime asfalto danga turi būti X+-2 cm, randa x-1,5cm. Pagal pirkimo sąlygas neatitinka. Trūkumas fiksuojamas todėl, kad reglamentuose būna parašyta, kad visgi asfalto danga minimali turi būti x cm. O kodėl rašo x+-2cm? Todėl kad kainą nuspausti žemyn ir daugiau išasfaltuoti kilometražo. 4 metus atlaikys, po rinkimų jau niekas neprisimins, kas asfaltavo kur. Ir būtent, ką ir sakau, kad paskelbus, kad ne tik žvyrkelių neišasfaltuos koks meras, dar ir ir žiū, išardys asfalto, nuneš nuo tribūnos iškart. Tai ir kuria problemą, kad turime 3x daugiau kelių per tūkstantį gyventojų nei bet kurios kitos šalies gyventojai, kur sakome, kad keliai geresni, turime iš esmės neliečiamą tranzitą, bet nenorime skirti santykinai 3x daugiau, nei skiria vokiečiai ar lenkai, nes tada tai reikštų drakoniškus automobilio/kelių mokesčius, t.y. vietoje dabar ~800 mln. Eur per metus reikėtų skirti arčiau 3 mlrd. Eur per metus. Palyginimui, švietimui ar sveikatos apsaugai skiriame po 3,3 mlrd. eurų. Iš alkoholio, tabako ir degalų akcizų per metus surenkama 2,2 mlrd. Eur, iš kurių apie pusė tik už degalus (akcizo nė cento neturėtų būti skiriama keliams, nebent autobusų juostoms tiesti, kad mažinti degalų vartojimą). Čia kad suprastumėte, kad ir kiek gerai bevaldytum pinigus, kad ir kiek gerai planuotum, neišspręsi pamatinės problemos. Gink die nesakau, kad idealiai pinigai leidžiami keliams, ar apskritai viešajame sektoriuje. Sakau kad esamos kelių situacijos pagrindinė priežastis yra daug didesnė, ir mažai priklausoma nuo administruojančių asmenų priimamų sprendimų.

Kuro akcizas ir turi būti skirtas keliams. Aš dažnai net nedaskaitau kliedesių, bet šįkart nesusilaikau. Jeigu mokesčiai būtų skiriami kam jie turi būti skiriami, o ne iš bendros sriubienės dalinami, tai pamatytume, kur viskas pradingsta kur trūksta, pagal tai ir mokesčius sudėliot galima. O dabar vieni fantazuoja apie socializmą, kiti apie libertarizmą, o gauna šūdelizmas su tokiu mąstymu.

Tai alkoholio akcizas skirtas skatinti alkoholio vartojimą, o tabako akcizas - daugiau rūkyti, reklamai tarp nepilnamečių? Akcizas yra skirtas mažinti vartojimui, ne jį skatinti. Konkrečiai degalų akcizas, dalinai kompensuoti sukeliamą žalą, pagrinde žmonių sveikatai. Taigi, beveik visą degalų akcizą reikėtų skirti sveikatos priežiūrai. Čia visiškai sutinku. Kaip ir tabako bei alkoholio akcizus. Degalų akcizą skirti keliams tiesti, tai kaip surinktas baudas už greičio viršijimą skirti kompensuojant didesnės galios automobilių pirkimą - logikos jokios. Savivaldybės reikšmės keliai finansuojami iš savivaldybių biudežtų, taip ir yra dabar (surenkamo GPM, tik su deklaracijomis ne kažką, ir kažkodėl Vilnius pusę savo pajamų turi atiduoti bažnytkaimiuose registruotiems, kurie ten jau senai negyvena). Ir net jei skirtum visą kelių akcizą, padidėtų skiriamų pinigų ~30% keliams. O reikia 3x daugiau surasti.

iš kur statistika ta trauki?

Aš pastebėsiu kad mano komentaras buvo labiau apie tai kad kelių infrastruktūra visa yra toks didelis reikalas, kad net ir jei per tuos 2 metus būtų maksimaliai visa statybos industrija vien prie jų dirbusi, absoliutus kokybės skirtumas būtų ne toks jau ir didelis, nes tiesiog per daug objektų kad viską tvarkyti. Ir tai kad kelių pernelyg daug asfaltuojama irgi galima laikyti nekompetencija. Vis dėl to per pastaruosius ~20 metų dauguma tų asfaltavimų įvyko. Bet šiaip reikia pažymėti kad nors ir asfaltuoti kelius kainuoja, žvyrkelius prižiūrėti irgi kainuoja. Jei yra daugiau naudojamas, praktiškai kas metus juos reikia lyginti, ir čia jau atsargi matematika, ar labiau apsimoka juos išlaikyti žvyrkeliais, ar asfaltuoti ir taip atsisakyti praktiškai kasmetinės priežiūros. Sakyčiau problema nėra kad labai didelė dalis kelių asfaltuota, bet tai kad naujų kelių asfaltavimas tapo prioritetu virš esamų objektų būklės tvarkymo, dėl ko turime žymiai geresnės būklės kelius į visokius kaimelius kai netoliese stipriai naudojamas kelias lieka prastos kokybės. Asfaltuoti žvyrkelius manau yra logiška, bet tik tiek kol tai nekenkia kitų kelių išlaikymui.

Nationmaster radau už pasaulį, Eurostat esu rinkęs, irgi toks rezultatas ES. Yra aišku paklaidų ir klausimas dėl skirtumų, bet principas, kad mes turime beprotiškai daug kelių tūkstančiui gyventojų, o ką jau kalbėti 1 milijonui eurų BVP lieka. Kiek kelių tinkamos būklės gali išlaikyti 1000 gyventojų su savo pajamomis (įskaitant ir vaikus, pensininkus ir pan., kurie net nevairuoja) yra ribotas. Čia jau net nekalbant, kad Ispanijoje, kur nėra šalčio ciklų apskritai, arba jie yra pavieniai per dešimtmetį (nekalbant apie gruntrą, kur yra uoliena ir niekas nejuda), kelių priežiūros ir tarnavimo trukmė skiriasi kardinaliai ne mūsų naudai.

Žvyrkelius daugiausia asfaltuoja savivaldybės, kurios po to pačios verka, kad neturi pinigų, jų priežiūroje esantiems tiltams. Trinkelizuoja nykstančius kaimus su kažkada buvusiais 20 namų, be tolimesnės perspektyvos, kad tie kaimai vystysis. Taip, čia milžiniška nekompetencija. Bet kas prie to veda? Ogi patys rinkėjai, kurie renka tą, kuris žada daugiau žvyrkelių išasfaltuoti ir daugiau kilometrų dangos pakeisti. Padaro būtent tai ko nori - daug kilometrų. Pritariu, reikia 20+ metų, atsiradus reikiamam finansavimui, kad sutvarkyti visus kelius. Gal net ilgiau, jei reikia magistralinių kelių daug tiesti, pvz. Lenkija. Dar 2000-2008 m. pervažiuoti Lenkiją buvo neįmanoma tragedija. Skaičiuodavai, kaip prašokti kamščius iki pirmo sustojimo Lenkijoje, ir vis tiek patekdavai į 3+ valandų kamščius, kai stovi vietoje, arba 2 kilometrus važiuoji valandą. Važiuoji per kiekvieną kaimą keliu, kur yra iš esmės 1,5 juostos į abi puses. Ir šalis, kuri DABAR turi 3x daugiau gyventojų tam pačiam kelių ilgiui pasiekė tik tiek. Pas mus yra gyventojai pernelyg plačiai ištaškyti (ir toliau finansiškai remiame kėlimąsi į vienkiemius tiek per subsidijas įsigyjant turtą, tiek ir atvesta/remontuojama infrastruktūra į vienkiemius, kurie net ir per 500 metų neatsipirktų, o tarnauja tik 10-50 metų). Realiai, tai net pačių žvyrkelių kiekį mažinti reikia. Reikia baigti skatinti vienkiemių plėtrą. Jei žmonės nori vienkiemiuose gyventi - prašom, bet tai neturi būti daroma iš mokesčių mokėtojų pinigų. Pvz. ta pati elektra, yra nemažai tokių abonentų, kur kelis kilometrus eina linija tik dėl vieno vartotojo, kuris per metus sunaudoja <3 MWh elektros, o dalis vartoja tik vasaromis elektrą (žiemą labai minimaliai). Tokią liniją nutiesti naujai gali kainuoti ir daugiau nei milijoną eurų. Bet susidėvi linija, ir privalo ESO keisti. Per metus toks vartotojas dabar sumoka 300€. Milijonas iš 300€ gaunasi 3.333 metai, kol padengs tik savo atšakos kainą. Štai kodėl elektros kana didelė ir keliai prasti.

Eismo tankis vokiet oland didesnis kartais