Atmintinė valdybos pirmininkui, arba Kas gali juo tapti

Geroji valdysenos praktika rodo, kad valdybos nariai turėtų išsiskirti stipresnėmis kompetencijomis ir lyderyste nei įmonės direktoriai. Juk stiprus, talentingas vadovas visada nori autoriteto, kad galėtų į jį lygiuotis ir augti. Ypač dideli reikalavimai yra keliami valdybos pirmininkui.

„Jei žmogus turi pakankamai patirties CEO darbe, tai savaime nereiškia, kad jis bus puikus valdybos narys ir pirmininkas. Valdybos pirmininko pareigos yra daug sudėtingesnės nei bendrovės vadovo ar valdybos nario. Vadovas samdo ir atleidžia savo komandos narius, nustato jiems tikslus ir atlygius. Valdybos pirmininkas neturi galių daryti nieko, iš prieš tai išvardintų darbų“, – skirtumus vardija Rytis Ambrazevičius, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ (BICG) prezidentas.

Pirmininko vaidmuo

Vadovaujantis gerosiomis valdysenos praktikomis, valdybą paskiria akcininkai, ji ir išsirenka pirmininką, kuris yra atsakingas už valdybos veiklą. Tačiau neturi sprendimo galios pasirinkti, kas bus valdybos nariai, ir negali nustatyti jiems atlygių. Todėl valdybos pirmininko darbas yra daug atsakingesnis ir daug sudėtingesnis.

„Ne kiekvienas vadovas gali būti tinkamu valdybos nariu ir ne kiekvienas valdybos narys gali būti tinkamu valdybos pirmininku. Reali mano kelių dešimčių metų praktika, stebint valdybų darbą, tik patvirtina šią taisyklę“, – pabrėžia R. Ambrazevičius.

Taigi, kokie pagrindiniai reikalavimai keliami vadybų pirmininkams?

Kompetencijų sąrašas ilgas. Neužtenka vien išmanyti specifinę kryptį, tarkim, finansus ar verslo plėtrą, būtini ir „minkštieji“ dalykai: gebėjimas klausytis, aiškiai argumentuoti, drąsiai išsakyti savo nuomonę, efektyviai dirbti komandoje, siekti bendro tikslo.

„Įsivaizduokime, kad į valdybą paskiriami puikūs vadovai, kurie visą savo vadovavimo karjerą priimdavo sprendimus vienasmeniškai. Ar jie tikrai sudarys efektyviai veikiančią komandą ir sugebės išklausyti vienas kitus, efektyviai kartu rasti geriausius įmonei sprendimus?“ – atkreipia dėmesį BICG prezidentas.

Nereikia užmiršti, kad visos šios kompetencijos ir patirtys bus nieko vertos, jei valdybos nario – ypač pirmininko – reputacija kelia abejonių. Tai yra absoliučiai būtina sąlyga, nes būtent valdyba atsakinga už pasitikėjimo įmone stiprinimą.

„Visi valdybos nariai pirmiausia turėtų būti lojalūs organizacijai, kurioje dirba, ir suvokti, kad svarbiausi yra būtent šios įmonės tikslai. Iki šiol tarsi įprasta manyti, jog valdybos narius išrinkęs akcininkas yra svarbiausias žaidėjas šiame susibūrime, tačiau toks nusistatymas gali pridaryti daugiau žalos nei naudos“, – įsitikinusi Dovilė Bendikienė, „Glassbee“ valdybos pirmininkė, investicinės bendrovės „Magnus Investments“ vadovė.

Valdybos pirmininkui svarbu išlaikyti kolegų susitelkimą į esminius dalykus, nepradedant spręsti operatyvinių organizacijos klausimų, kurie yra įmonėje dirbančių vadovų atsakomybė. Taip pat būtina girdėti visas nuomones ir, žinoma, išlikti objektyviam. Reikalingos profesinės kompetencijos priklauso nuo atstovaujamos bendrovės verslo modelio, sektoriaus, taip pat nuo valdybai suformuotų tikslų. 

„Valdybos pirmininkas, be kita ko, atsakingas už organizacinę susirinkimų dalį, t. y. darbotvarkės planavimą, susirinkimų moderavimą, kokybiškų protokolų surašymo užtikrinimą. Valdybos pirmininkas atstovauja organizacijai bendraujant su įmonės aukščiausio lygio vadovais, akcininkais“, –vardija D. Bendikienė.

Valdybos pirmininkas yra savotiškas fasilitatorius. Tai reiškia, kad jis turi mokėti valdyti laiką, reziumuoti, kas ką pasakė, išgirsti visus, nes kartais ir viena tyli nuomonė gali būti labai svarbi.

„Greta bet kuriam valdybos nariui svarbių profesinių žinių ir savybių valdybos pirmininkui labai praverčia krizių valdymo patirtis, gebėjimas būti mentoriumi generaliniam direktoriui, turimas platus įvairių kontaktų tinklas. O pati svarbiausia savybė – lyderystė. Valdybos pirmininkas turi būti lyg išminčius, kuris geba išgirsti visų argumentus, tačiau kartu privalo labai greitai priimti saliamoniškus sprendimus. Ir tai turi būti drąsus žmogus, kuris nebijo priimti sprendimo, dėl kurio nėra 100% ramu“, – įsitikinusi Orijana Mašalė, Civilinės aviacijos asociacijos ir AB „Regitra“ valdybų pirmininkė.

Iš valdybos pirmininko tikimasi ne tik lyderystės, komandos valdymo, fasilitavimo, bet pirmiausia, kad jis bus autoritetas.

„Taip pat tikimasi nešališkumo ir objektyvumo, kad nebijotų priimti sprendimų ir būtų diplomatiškas bei taktiškas. Be to, valdybos pirmininkas turi gebėti reprezentuoti organizaciją, atstovauti jai – ypač ištikus krizei. Pastaruoju metu vis svarbesnis tampa reikalavimas užtikrinti svarbiausių pozicijų įpėdinystės planavimą (angl. succession planning)“, – vardija  Šarūnas Dyburis, vadovų paieškos UAB „AIMS International Lietuva“ vadovaujantysis partneris.

Akcininkams veikiausiai nereikėtų tikėtis, kad valdybos pirmininkas turės visas paminėtas savybes, tačiau valdyba kaip komanda privalo turėti visą profesinių ir asmeninių savybių rinkinį, kuris padės siekti įmonės strateginių tikslų.

Kiek galima uždirbti

Ekspertai sutaria, kad dirbti į valdybas einama ne dėl pinigų, nes įprastai profesionalai, kurie į jas kviečiami, jau yra susikūrę gerovę.

„Norint dirbti valdyboje ar jai vadovauti, reikia būti laisvam nuo karjeros ir laisvam nuo pinigų. Svarbiausia – turėti laiko tam darbui, kuris įprastai nėra galimybė užsidirbti. Tai galimybė dalintis savo patirtimi. Juolab kad darbas valdyboje nereikalauja viso tavo darbo laiko. Pavyzdžiui, nariams pasirengti posėdžiui reikia dviejų–trijų dienų, pirmininkui – keturių“, – VŽ podkaste yra pasakojusi Nijolė Kelpšaitė, tiesioginės personalo paieškos UAB „J. Friisberg & Partners“ vadovaujančioji partnerė.

Vis dėlto darbas valdybose nėra visuomeniniais pagrindais – už jį mokamas užmokestis.

„Atlygį už darbą valdyboje nustato bendrovės, kurioje renkama valdyba, akcininkai. Tai gali priklausyti nuo šios įmonės dydžio, veiklos sektoriaus, finansinių rezultatų ir kt. Valdybos pirmininko atlygis dažniausiai yra didesnis nei valdybos narių atlygis“, – nurodo D. Bendikienė, „Glassbee“ valdybos pirmininkė.

Viešasis sektorius dažniausiai vadovaujasi pasauline praktika, kai valdybos nariui mokamas generalinio direktoriaus atlyginimo ketvirtadalis, o pirmininkui – trečdalis. Taigi per mėnesį susidaro apie 1.500–3.500 Eur.

„Žinoma, atlyginimas tiek valdybos nariams, tiek ir pirmininkui Lietuvoje galėtų būti didesnis, bet tai nėra priežastis atsisakyti siūlomo darbo valdybose“, – mano N. Kelpšaitė.

Pagrindinės kompetencijos, reikalingos valdybos nariams ir pirmininkui 

Strateginis mąstymas. Gebėjimas matyti „visą vaizdą“ ir prisidėti prie bendrovės strategijos vertinimo. Taip pat suprasti industriją, kurioje veikia įmonė, rinkos tendencijas ir konkurencinę aplinką. 

Finansinis raštingumas. Stiprios finansinių rodiklių, ataskaitų, biudžetų ir finansinio planavimo žinios. 

Korporatyvinio valdymo išmanymas. Suprasti principą „įsigilinti, bet nelįsti“ (angl. „nose in, hands off“). Kitaip tariant, dirbti su žmonėmis, su įmonės vadovybe, bet nepradėti užsiimti operatyvine kasdiene veikla (angl. „micromanagement“). 

Įmonės veiklos supratimas. Bent dalis valdybos narių turi labai gerai suprasti įmonės veiklą, pagrindinius procesus ir technologijas. 

Santykių su suinteresuotosiomis šalimis valdymo patirtis. Reikia patirties dirbant su akcininkais, darbuotojais, klientais, reguliavimo institucijomis bei kitomis suinteresuotosiomis šalimis. 

Kitos kompetencijos: rizikų valdymo, komunikacijos, komandinio darbo patirtis. 

Pagrindinės savybės, kurių tikimasi: sąžiningumas ir lojalumas, savarankiškumas, nepriklausomumas ir nešališkumas, emocinis intelektas. 

Šaltinis: „AIMS International Lietuva“