Valstybė rūpinasi užsienio įmonių pritraukimu, bet kaip dėl Lietuvoje sukurto verslo palaikymo?

Publikuota: 2020-10-29
svg svg

Nors Lietuvos siekis tapti aukštųjų technologijų šalimi ir pastangos pritraukiant bei kuriant tinkamas sąlygas užsienio investicijoms – sveikintinos, specialistų teigimu, valstybės noro ir įrankių siekiant išlaikyti esamus ir sėkmingai veikiančius sektorius vis dar trūksta. Logistikos įmonės šiandien gyvena neužtikrintumo ir galimo išėjimo nuotaikomis, kuris paskatintų ir susijusių sektorių susitraukimą.

COVID-19 pandemija paveikė transporto bendroves kiek sulėtinusi ar pristabdžiusi jų planus, plėtrą ir investicijas, tačiau reikšmingą įtaką logistikos įmonėms daro vasarą priimtas Mobilumo paketas. Nors šiuo metu vis dar laukiama galutinio nuostatų išaiškinimo ir aplinkos taršos studijos rezultatų, galinčių stipriai koreguoti vežėjų situaciją ir sprendimus, šalyje jau stebimi naujųjų teisės aktų sąlygoti pokyčiai – verslo perkėlimas į kitas rinkas.

Dalis Lietuvos vežėjų savo įmonių perkėlimui renkasi kaimyninę Lenkiją ar Vakarų Europos šalis, pvz., Vokietiją, Daniją ar Belgiją. Nors naujasis įstatymų paketas priimtas tik liepą, verslo iškėlimu šalies vežėjai pradėjo rūpintis jau kur kas anksčiau – praėjusiais metais. Šį žingsnį, specialistų teigimu, paskatino ir nepalankūs valstybės sprendimai.

nuotrauka::1 left

Pasigenda valstybės veiksmų

Lietuvos bankų asociacijos Lizingo komiteto pirmininko ir „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo generalinio direktoriaus Laimono Belicko įsitikinimu, Lietuvoje trūksta strateginio tikslo ne tik pritraukti, bet ir šalyje išlaikyti kuo daugiau pagrindinių įmonių buveinių. Situaciją gerai iliustruoja logistikos sektoriuje vykstantys pokyčiai.

„Mes mažai kalbame apie konkurenciją dėl pagrindinių įmonių būstinių, sudarant joms kuo palankesnes sąlygas šalyje vystyti savo veiklą. Iš vienos pusės, dedame daug pastangų, jog į valstybę pritrauktumėme įvairių užsienio investuotojų, kita vertus, mūsų rinkos žaidėjai – vienos didžiausių logistikos įmonių ne tik šalyje, bet ir visoje Europoje – dėl įvairių priežasčių natūraliai traukiasi į kitas rinkas.

Esame maža šalis, neturinti daug didelių bendrovių, tačiau kuo didžiuotis logistikos sektoriuje tikrai turime. Deja, garsiai nekalbame apie tai, kaip palengvinti jų dalią, kaip kitiems pasekti sėkmingu jų pavyzdžiu. O tai būtų išties naudinga, nes nieko nereikia atsivežti iš užsienio – tereikia leisti augti namų rinkoje ir neišstumti papildomais reguliavimais, kurie neretai bėga greičiau, nei reikalauja aplinka“, – teigia L. Belickas.

„Mercedes-Benz“ krovininių automobilių pardavimų vadovo Pauliaus Kraučiūno teigimu, dalis Lietuvos Vyriausybės veiksmų, pavyzdžiui, nutarimas dėl MMA koeficiento komandiruojamiems vairuotojams didinimo, tapo papildomu postūmiu vežėjams išeiti iš šalies: „Šiuo laikotarpiu, kai prognozuojami nepalankūs Mobilumo paketo padariniai vežėjams ir visai šaliai, Vyriausybė užuot padėjusi verslui, žengė priešingą efektą sukeliantį žingsnį. Pastaraisiais metais matome, kad vežėjai labai gerai dirba savo darbą, auga Europoje, bet užuot palaikiusi ir paskatinusi juos tapti dar stipresniais, valstybė pasirinko kitokią politiką.“

„UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo generalinio direktoriaus žodžiais, neretai atrodo, kad Lietuvoje verslas ir valdžia veikia atskirai, trūksta bendradarbiavimo priimant abipusiškai naudingus įstatymus. Siekiant keisti situaciją, svarbu, kad valstybinės institucijos, priimdamos naujus teisės aktus, atsižvelgtų į verslo atstovų, įtakos grupių komentarus.

Nors Mobilumo paketas ir esama Lietuvos verslo aplinka turės neigiamos įtakos visiems vežėjams, prognozuojama, kad labiausiai nukentės nedidelės bendrovės. „Mažiems verslams nebus rentabilu ir finansiškai prasminga turėti atstovybę, pvz., Lenkijoje, tad jie nukentės labiau. O didieji, tikėtina, net ir patyrę neigiamų padarinių, sugebės rasti išeitį šioje situacijoje. Žvelgiant plačiau, galima spėti, kad šis verslo sektorius Lietuvoje susitrauks. Visi iš šių bendrovių surenkami mokesčiai nusės kitose valstybėse“, – kalba P. Kraučiūnas.

Pokyčius stebi ir susijusiose rinkos

Su logistikos bendrovėmis susijusiuose sektoriuose taip pat stebimi neigiami pokyčiai.

P. Kraučiūno teigimu, transporto parkų atsinaujinimą ar plėtrą Lietuvoje įmonės yra stipriai pristabdžiusios. „Jeigu lygintumėme komercinio transporto pardavimo rinkos dydį 2019 ir 2020 metų pirmaisiais pusmečiais, matytumėme, kad rinkos dydis sumažėjo 2,7 karto. Tai – labai stiprus pokytis: tokių skaičių, kokius fiksavome pirmąjį šių metų pusmetį, neturėjome nuo 2012 ar 2013 metų“, – tikina pardavimų vadovas.

Beveik trečdalį lizingo rinkos sudarantys komercinių transporto priemonių įsigijimai mažina ir šalies finansavimo bendrovių apimtis. „Krovininio transporto finansavimo persiskirstymas ir persikėlimas į naujas šalis – Lietuvos lizingo rinkos mažėjimo veiksnys. Būdavo metų, kai beveik pusę finansavimo apimčių sudarydavo būtent komercinės transporto priemonės Lietuvoje. Įsigijimų skaičiaus sumažėjimas kartais atsilieps ir lizingo bendrovėms“, – prognozuoja L. Belickas.

Ieško finansavimo sprendimų naujose rinkose

Transporto parkų atsinaujinimą ar plėtrą naujose geografijose planuojantys vežėjai, nepaisant geros verslo situacijos, susiduria su finansavimo kitose šalyse sunkumais.

„Finansuotis verslams reikia naujose rinkose, tačiau nepamirškime, kad dideli jie yra čia – namuose, o Lenkijoje ar Vokietijoje jie priversti pradėti nuo nulio. Tai nėra lengva. Jei Lietuvoje jie gali turėti geras finansavimo sąlygas, nes, pvz., yra rinkos lyderiai, gerai žinomos įmonės su ne vienerių metų finansavimo patirtimi, naujoje šalyje gauti tokį ar panašų pasiūlymą tampa išties sudėtinga“, – pažymi L. Belickas.

Sprendimų įmonės priverstos ieškoti kartu su finansiniais parneriais Lietuvoje, veikiančiais ne tik namų rinkoje ir galinčiais prisiimti su registracija kitose šalyse susijusią riziką.

„Visada lengviau kalbėtis su namų rinkos finansuotoju, kad šis padėtų registruoti transporto priemones, t. y. finansuotų Lietuvoje, bet padėtų priemonę įregistruoti Lenkijoje ar Vokietijoje. Tokių klausimų vis dažniau sulaukiame iš didelių šalies vežėjų, kurie renkasi ne laukti ir stebėti, kaip naujosios nuostatos paveiks verslus, o veikti ir priimti būtinus sprendimus per daug neatidėliojant“, – tvirtina „UniCredit Leasing“ Lietuvos filialo generalinis direktorius L. Belickas.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Valstybė rūpinasi užsienio įmonių pritraukimu, bet kaip dėl Lietuvoje sukurto verslo palaikymo? Verslo tribūna

Nors Lietuvos siekis tapti aukštųjų technologijų šalimi ir pastangos pritraukiant bei kuriant tinkamas...

Lietuvos lizingo rinka demonstruoja atsigavimą; Europoje – nuosmukis Verslo tribūna

Lietuvos lizingo rinka po karantino metu patirto nuosmukio trečią metų ketvirtį stabilizavosi, o metų...

Lizingo rinkoje jau ryškėja atsigavimo ženklai Verslo tribūna 1

Dėl koronaviruso sukeltos ekonominės krizės pastaraisiais mėnesiais ypač smuko finansavimo paslaugų apimtys.

Gamybai – naujos galimybės su „UniCredit Leasing“ Verslo tribūna 2

Globalus pasaulis staiga vėl suskilo į regionus — visai Rytų Europai, o kartu ir Baltijos šalims bei...

Žemės ūkis nestoja: vykdo suplanuotus darbus ir investuoja į efektyvumą Verslo tribūna 4

Pandemija sustoti privertė daugelį verslų, tačiau žemės ūkio įmonių patiriami nuostoliai – mažesni nei kitų...

E. prekybos sprogimas: prekes pristatančios įmonės investuoja    Verslo tribūna

Karantino metu daugeliui įmonių užvėrus fizines parduotuves, e. prekybos skaičiai stipriai šoktelėjo į viršų.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus