„Biržų duona“: kartais atrodo, kad patys rašome tvarumo taisykles

Savo tvarumo vizijoje „Biržų duona“ yra numačiusi iki 2030 metų tapti tvariausia įmone maisto gamybos sektoriuje Lietuvoje, rinkai siūlančia tik planetai ir vartotojui draugiškus produktus. Dėl šio tikslo vykdomos permainos ir investicijos apima įvairias sritis: gamybą, produktų kūrimą, pakuotę, energijos tiekimą. Ir šių sprendimų visuma jau duoda rezultatų.  

Pakuočių sprendimai

„Pernai aktyviai tęsėme jau anksčiau pradėtus vienalytės pakuotės darbus. Vasarą startavome su Lietuvoje visai nauju kepinių pakavimo būdu – automatiniu pakuotės apjuosimu juosta. Įrengimas apjuosia pakuotę plastikine plėvele, kuri yra lengvai nuimama ir pakeičia iki šiol naudotus etikečių lipdukus. Vartotojams lengviau ir paprasčiau išrūšiuoti pakuotes perdirbimui, taip pat juos skatiname lipdukais neapklijuotus sausainių ar desertų indelius panaudoti pakartotinai“, – pasakoja „Biržų duonos“ rinkodaros ir tvarumo vadovė Natalija Kurganovė. Ji pažymi, kad produktams fasuoti naudojamos pakuotės pagamintos iš visiškai perdirbto plastiko. Tai taip pat yra naujovė „Biržų duonai“.  

Gamybos apimtims augant, plastiko sunaudojimas bendrovėje mažėja jau trečius metus iš eilės. 2023 m. rezultatai dar skaičiuojami, o per 2022 m. „Biržų duona“ sunaudojo 12,5%  (arba beveik 9 tonomis) mažiau plastiko nei per 2021 m.  Kiek anksčiau bendrovė jau priėmė sprendimą keisti transportuojamiems produktams skirtą plėvelę į plonesnę. Dėl šio žingsnio per metus plastikinės logistinės plėvelės sunaudojimas sumažėjo 66%, o gaminių kokybė juos transportuojant nenukenčia. 

„Tikrai nesakau, kad plastikas yra didžiausias blogis. Svarbu suprasti, jog ši medžiaga yra visiškai perdirbama. Bet dauguma nesusimąsto, jog perdirbti galima tik vienalytes pakuotes t. y. kai pakuotę sudaro viena medžiaga arba medžiagas galima lengvai atskirti vieną nuo kitos. Lietuvoje dar dažnai naudojamos popieriaus ir plastiko kombinacijos, pavyzdžiui, popierinis maišelis viduje yra padengtas plastiko sluoksniu. Toks kombinuotas pakuotės sprendimas netinka perdirbimui. Mes apie tai pradėjome kalbėti vieni pirmųjų ir tikiu, kad, skleisdami žinią, prisidedame ir prie sąmoningesnio vartojimo“, – sako N. Kurganovė.  

Be maisto atliekų 

Tarp 2023 m. bendrovės nuveiktų darbų – pradėtos dar vienos saulės jėgainės statybos darbai. „Šiuo metu mūsų saulės parkas aprūpina 30% mūsų metinio elektros poreikio, o greitu metu diegsime dar vieną 550 kW saulės jėgainę. Taip atsinaujinančių šaltinių generuojamas srautas leis dar labiau sumažinti gamybos kaštus bei prisidėti prie iškastinio kuro naudojimo mažinimo pramonės sektoriuje“, – sako „Biržų duonos“ rinkodaros ir tvarumo vadovė. 

Dar viena iš labai svarbių kepyklos tvarumo krypčių – maisto inovacijos ir maisto atliekų mažinimas. Prieš daugiau nei 8 metus bendrovė sukūrė specialų atliekamos duonos trupiniais maitinamą „trupinių raugą“. Nuo to laiko ieškoma vis daugiau būdų panaudoti lentynos standarto neatitinkančios formos ar dydžio duonos gaminius. 

„Gaminame 32 rūšių duonas, tad nuolat eksperimentuojame ir ieškome kūrybiškų būdų išvengti maisto atliekų. Turėjome ledų bei desertų su duonos trupiniais, lentynose vis dar galima įsigyti duonos granolos ir specialaus šokolado su duona. Bendraujame su socialinėmis organizacijomis, kurioms kasdien perduodame maistą. Net žalios tešlos likučius ar nuo kepimo likusius trupinius paverčia biodujomis“, – dalį sprendimų vardija pašnekovė.  

Pernai bendrovės technologai drauge su mokslininkais dirbo ties dar viena produkto inovacija –„duonos sirupo“ projektu. Naudojant specialius fermentus pardavimui netinkamą duoną, iškepusią netinkamos formos ar dydžio, taip pat nuo raikymo likusias duonos kriaukšles bendrovė paverčia saldžiu „duonos sirupu“. Jį planuojama naudoti duonos gamybos procese dalinai pakeičiant cukrų.  

„Tai leidžia kurti tvarų produkto ciklą. Be to, vartotojai pajus išraiškingesnį produkto skonį ir aromatą. Kadangi tai yra visiška inovacija, su nauju produktu tikimės ir kitiems verslams padėti generuoti mažiau atliekų“, – apie naują produktą pasakoja N. Kurganovė.  

Trūksta bendro aiškumo 

Pasak N. Kurganovės, tvaresnės veiklos rezultatai jau po truputį matomi. Sprendimus teigiamai vertina ir rinka, ir klientai, mielai išbandantys naujus produktus. Pernai bendrovė gavo „Atliekų kultūros“ apdovanojimą „Metų įkvėpimas 2022“ už iniciatyvą atsinešti savo indelį į parduotuves kepiniams sudėti, o taip pat už vartotojų edukaciją kūrybiškai pernaudoti kartonines pakuotes. 

„Įrengdami pirmą zero waste „Biržų duonos“ daržą su kolegomis atradome, kad senos kartono dėžės tampa puikia pagalbine medžiaga kuriant pakeltas lysves, taip pat jos gali virsti draugiškesne aplinkai cheminių herbicidų alternatyva ar „rudąja“ atlieka kompostui. Tiesa, darže naudojamos kartono pakuotės turi būti be jokių plastiko priedų. Spaudai ant mūsų dėžių naudojami dirvožemiui nekenkiantys vandens pagrindo dažai, tai taip pat labai svarbu”, – pasakoja N. Kurganovė. 

Pasidalinus tokiu dėžių panaudojimu su klientais, sulaukta grįžtamojo ryšio ir daugiau idėjų, kaip kartono pakuotes šie panaudoja namuose: nuo naudojimo smulkiems daiktams susidėti, iki pavertimo vaikų lėlių nameliais ir kt. Šiuo metu gamybai ruošiamos naujos bendrovės kartono dėžės, kurių dugne bus pateikiama ir informacijos, kaip jas galima panaudoti pakartotinai.  

Norint įvertinti didesnių projektų rezultatus, pasak N. Kurganovės, dar reikia laiko. Naujas iniciatyvas komanda stengiasi vertinti praėjus bent metams nuo jų pradžios. O paklausta, su kokiais didžiausiais iššūkiais tenka susidurti stengiantis veikti aplinkai draugiškiau ir tvariau,  „Biržų duonos“ rinkodaros vadovė išskiria nežinią.  

„Nuolat konsultuojamės su tvarumo specialistais, bet yra dar daug nežinios, kaip viskas turi būti. Kadangi tvarumas dar yra gana šviežia tema Lietuvoje, nėra aiškių jo reguliavimo taisyklių. Pernai išleidome pirmąją tvarumo ataskaitą. Pamatėme, kad nėra sutartų gairių, kokia ji turi būti. Kartais atrodo, kad patys sau rašome taisykles. Kita vertus, tvarumas ir yra apie mūsų visų pačių sąmoningumą“, – sako N. Kurganovė.  

Reikia tik iniciatyvos

Ji pasidžiaugia, kad tvarumas bent jau rinkai nebėra visai nežinoma ar gąsdinanti sritis. Vis daugiau verslų suvokia to reikšmę ir svarbą. Partneriai ir tiekėjai esą niekada neatsisako ieškoti tvaresnių sprendimų drauge, svarbu tik rodyti iniciatyvą ir būti atviriems pokyčiui. Štai prieš 6 metus į „Biržų duoną“ kreipėsi organizacija „Tušti narvai” su prašymu atsisakyti narvuose laikomų vištų kiaušinių, kurie žymimi 3 numeriu, ir gamybai naudoti ant kraiko laikomų ar laisvai auginamų vištų kiaušinius.  

„Tuo metu sunaudojome daugiau nei  milijoną kiaušinių per metus, dažnai susidurdavome su trūkumu rinkoje, todėl toks pokytis atrodė kaip labai rimtas iššūkis. Sutarėme su organizacija, kad siųsime užklausas tiekėjams ir įvertinsime galimybes. Pasitvirtino ekonomikos dėsnis: kol nėra paklausos, nebus ir pasiūlos. Maždaug po pusės metų dalį kiaušinių jau užkeitėme, o po kelių metų visoje kepykloje naudojome tik laisvai ar ant kraiko laikomų vištų kiaušinius. Buvome pirmoji industrinė kepykla padariusi tokį žingsnį. Ir šis pokytis nereikalavo jokių finansinių investicijų, tik laiko ir energijos“, – sektiną pavyzdį prisimena N. Kurganovė.  

Straipsnis parengtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Gamtos ateities“ įsteigto „Ateities pakuotės“ klubo iniciatyva. „Ateities pakuotės“ klubas šiuo metu vienija 47 Lietuvos įmones ir skatina Lietuvos gamintojus ir importuotojus naudoti ekologiškesnes pakuotes, dalytis gerosiomis praktikomis šioje srityje ir stiprinti ekologinių iniciatyvų sklaidą Lietuvos versle ir visuomenėje.

Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ – licencijuota pakuočių atliekų tvarkymo organizacija, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų prekinių pakuočių atliekų tvarkymą. Asociacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

[infogram id="b05e98dc-be88-4787-8b80-12f32feb4c97" prefix="2DC" format="interactive" title="TR:GA"]