PropTech inovacijos: biurai, orientuoti į žmonių patirtį
Stadija dar ankstyva, bet ambicijos didelės
Pasak „PropTech Lithuania“ vadovo Martino Eitmono, PropTech industrija Lietuvoje dar yra ankstyvoje stadijoje: turime kelis brandžius startuolius, bet didžioji dalis nesiekia 5 metų. Tokie rodikliai atspindi bendras tendencijas Europoje. Europos PropTech asociacijos „Proptech house“ duomenimis, pernai Europoje veikė apie 3000 startuolių, iš kurių net 85 % jaunesni nei 5 metų, pritraukę mažiau nei 500 tūkst. Eur investicijų, o komandas sudaro mažiau nei 10 žmonių. „Kadangi prieš 10 metų šis skaičius buvo beveik lygus nuliui, galima susidaryti įspūdį, kaip greitai vystosi ši industrija“, – pastebi M. Eitmonas.
Anot jo, Lietuvoje šiuo metu veikia apie 30 Proptech startuolių, tačiau iki 2030 m. siekiama šį skaičių padidinti dešimteriopai. Tiesa, jau ir dabar pasidžiaugti tikrai yra kuo: Lietuvoje jau sukurti miesto duomenų analitikos produktai, kurie gali palengvinti gyvenimą tiek būsto pirkėjams, tiek NT rinkos profesionalams, yra pažangių sprendimų, išmanizuojančių pastatų sistemas bei kuriančių nuomininkų komfortą gerinančius įrankius, bei kita.
Kuriasi ne tik startuoliai, bet ir esamos NT bendrovės sparčiai ieško būdų, kaip efektyvinti savo veiklą bei procesus. Švedijos nekilnojamojo turto bendrovė „Eastnine“, Lietuvoje valdanti 9 pastatus, yra vieni tų, kurie ieškoti sprendimų, kaip dar efektyviau ir tvariau statyti, plėtoti ir prižiūrėti pastatus, pradėjo vieni pirmųjų.
Tikimasi, kad biurai bus orientuoti į patirtį
„Turime pripažinti, kad prie spartaus PropTech augimo prisidėjo taip dažnai linksniuojama pandemija. Ji pakeitė ne tik mūsų darbo būdą, kai įsigalėjo nuotolinis ar hibridinis darbas, bet ir biuro patalpas. Dabar tikimasi, kad biurai bus labiau orientuoti į patirtį su galimybe užmegzti ryšius, bendradarbiauti, lengvai pasiekti įvairias paslaugas ir, svarbiausia, tvariai tenkinti visus šiuos poreikius. Visa tai kartu su didėjančia skaitmenizacija sukuria naujų galimybių PropTech inovacijoms. Į mus dažnai kreipiasi nauji startuoliai, kuriantys sprendimus nuomininkų paslaugoms arba teikiantys išmaniąsias technologijas optimaliai patalpų aplinkai sukurti. Naudojant dirbtinį intelektą, neabejoju, PropTech sparta bus tik dar didesnė“, – komentuoja „Eastnine“ tvarumo vadovė Lilia Kouzmina.
Ji pasakoja, kad „Eastnine“ jau keletą metų didžiausią dėmesį skiria energijos vartojimo efektyvumui. „Esame pritaikę vietinį energijos vartojimo efektyvumo sprendimą, kuris pasitelkia dirbtinį intelektą energijos optimizavimo problemoms spręsti. Skaičiuojame, kad dėl šio sprendimo energijos suvartojimas viename kvadratiniame pastato metre jau sumažėjo apie 10 proc. Procentas galėtų būti ir didesnis, žinant tai, kad lyginame 2022 m. ir 2021 m., kai dėl pandemijos suvaržymų biurais naudotasi rečiau. Tuo metu senesniuose pastatuose pavyktų sutaupyti ir iki 20 proc.
Remiame ir įvairias kitas iniciatyvas. Pernai kartu su „RockIt Vilnius“ ir „Baltic Sandbox“ surengėme PropTech inovacijų stovyklą. O šiemet įstojome į „PropTech Lithuania“ asociaciją ir dabar ieškome tolesnių iniciatyvų remti PropTech spartinimą Lietuvoje. Be kita ko, siūlome savo pastatus kaip šios erdvės startuolių bandymų poligoną. Toliau prisidėsime prie startuolių akceleravimo programų. Laukia tikrai daug naujienų, kuriomis pasidalinsime“, – žada L. Kouzmina.
„Karščiausios“ temos: tvarumas, DI, išmanūs sprendimai
L. Kouzmina sako esanti įsitikinusi, kad per ateinantį dešimtmetį PropTech sritis bus tik dar labiau reikšminga sprendžiant įvairius tvarumo iššūkius. „Atsižvelgiant į tai, kad NT yra atsakingi už 40 % pasaulinio anglies dioksido kiekio, sektoriui kyla didelis spaudimas spręsti šią problemą. Pirmiausia didėja naujų sprendimų, mažinančių anglies kiekį statybos procese, paklausa, taip pat toliau efektyvinamos programos, skirtos optimizuoti energijos suvartojimą pastatuose. Energijos optimizavimas, teikiantis tiek ekonominių, tiek išmetamųjų teršalų mažinimo naudą, šiuo metu yra viena labiausiai įsitvirtinusių PropTech sričių.
Dar viena sritis, kurios negalima nepaminėti, yra priemonės, skirtos geriau aptarnauti ir efektyviau bendrauti su nuomininkais erdvių komforto bei pastate teikiamų paslaugų ir produktų klausimais“, – komentuoja „Eastnine“ tvarumo vadovė.
M. Eitmonas papildo, kad pačios „karščiausios“ temos šiuo metu yra tvarumas ir SDG (angl. Sustainable Development Goals), dirbtinis intelektas, išmani statyba (angl. ConTech) ir išmanūs miestai: „Startuoliai, dirbantys šiose srityse, turi didžiausius šansus išaugti iki vienaragių.“
Anot jo, situacija rinkoje šiuo metu yra išskirtinė tuo, kad Europos sąjunga pažėrė gausybę labai griežtų reikalavimų, kuriuos šiuo metu atitinka labai mažas procentas pastatų. Tai reiškia, kad visi kiti per labai trumpą laiką turės tapti tvaresni. „Kita vertus, reguliuotojai ateina ne tik su „rimbu“, bet ir su finansavimu tvariems sprendimams kurti, todėl tokia sinergija tarp verslo ir inovatorių turi milžinišką potencialą“, – sako „PropTech Lithuania“ vadovas.
Konkurencinis pranašumas, sugebėjusiems prisitaikyti prie skaitmeninės transformacijos
L. Kouzmina įsitikinusi, kad NT bendrovėms siekis būti skaitmeninės plėtros viršūnėje bus pagrindinis veiksnys įgyjant ir išlaikant konkurencinį pranašumą. „Tai reiškia, kad sektoriuje bus dar didesnis poreikis naujoms informacinių technologijų kompetencijos. Matau, kaip CTO vaidmenys tampa vis dažnesni Švedijos rinkoje, o tai yra vienas akivaizdžių šios tendencijos požymių“, – pastebi pašnekovė.
Anot tvarumo ekspertės, nepaisant to, kad „Eastnine“ yra Švedijos bendrovė ir valdo pastatus ne tik Lietuvoje, dėmesys mūsų šaliai – bene didžiausias. „Esame ne tik finansiškai, bet ir emociškai orientuoti į regioną, nes pusė mūsų darbuotojų yra Lietuvos piliečiai, įskaitant vadovą. Norime prisidėti prie regiono gerovės“, – dalijasi L. Kouzmina.
VERSLO TRIBŪNA
Penkiolika metų praleistų darykloje, patirtys trijose šalyse, šimtai tūkstančių litrų pagaminto alaus – tokia yra Utenos alaus daryklos vadovės Dalios Jočytės darbo kasdienybė. Ji ne tik vadovauja didžiausiai gėrimų gamyklai Lietuvoje, bet ir save iki šiol vadina aludare. Gamyba, jos akimis, visų pirma yra amatas, kuriame svarbus ir rezultatas, ir požiūris.
Šiuolaikinio žmogaus kasdienybė – nuolatinis bėgimas tarp užduočių, terminų ir susitikimų. Laikas tapo tokiu deficitu, kad net ir poilsis dažnai planuojamas taip pat kruopščiai, kaip dienos darbai. Tokiomis aplinkybėmis vis rečiau pavyksta stabtelti ir tiesiog pasimėgauti gyvenimu. „Mylios“, atvėrę duris verslo centre „Hero“, siūlo būtent tai.
Reaguodamas į nuolat besikeičiančius pirkėjų poreikius, „Lidl“ 31 šalyje pristatė atnaujintą prekės ženklą. Jo tikslas – išlaikant geriausią kainos ir kokybės santykį, dar labiau stiprinti emocinį ryšį su klientais ir skatinti juos priimti atsakingus sprendimus. Lietuvoje šią naują kryptį įkūnija trumpas ir stiprus šūkis „Verta“, kuris, pasak „Lidl Lietuva“ ir „Lidl“ bendrovių Latvijoje bei Estijoje Klientų tarnybos vadovo Lino Baltušio, išreiškia pažadą, kad „Lidl“ parduotuvėse kiekvienas gali įsigyti aukštos kokybės tvaresnių produktų už žemą kainą.
Aplinkosauga, atsakingas išteklių naudojimas ir skaidri tiekimo grandinė šiandien tampa kertiniais verslo tvarumo principais. „Lidl Lietuva“, priklausanti „Schwarz“ įmonių grupei, šiuos tikslus nuosekliai įgyvendina visuose veiklos etapuose – nuo žaliavų atrankos iki galutinio produkto lentynoje. Įmonė siekia, kad produktų kelias būtų kuo trumpesnis, procesai – skaidresni, o poveikis aplinkai – mažesnis.
M. Eitmonas sako, kad „Eastnine“ šiuo metu yra vienas didžiausių PropTech ekosistemos rėmėjų ir palaikytojų, rodantis pavyzdį kitiems rinkos žaidėjams ir įgalinantis startuolius steigtis bei augti: „Esu įsitikinęs ir pritariu „Eastnine“ požiūriui – tos kompanijos, kurios dabar sugebės prisitaikyti prie skaitmeninės transformacijos keliamų iššūkių, turės didžiulį konkurencinį pranašumą pasikeitusioje NT rinkoje.“
Švedijos kapitalo nekilnojamojo turto bendrovė „Eastnine“ šiuo metu Lietuvoje valdo 9 pastatus, priklausančius verslo centrams „3Burės“ „Vertas“, „Uniq“, „Uptown Park“, S7, 3 verslo centrus Latvijoje – „Alojas Biroji“, „Valdemara centrs“, „Zala 1“ ir 1 verslo centrą Lenkijoje – „Nowy Rynek D“.
