Nuo maisto nešvaistymo iki delfinų terapijos: verslo partnerystės kuria prasmingas iniciatyvas

„Būdami vienu didžiausių verslų šalyje, jaučiame atsakomybę ir pareigą inicijuoti prasmingas socialines akcijas, kurios prisidėtų prie svarbių problemų sprendimo. Ypač džiugina, kad į socialiai atsakingą veiklą noriai įsitraukia ir mūsų verslo partneriai. Veikdami drauge ir jausdami pirkėjų palaikymą – galime padaryti daugiau“, – teigia prekybos tinklo „Maxima“ generalinis direktorius T. Rupšys.

Pastaraisiais metais „Maximai“ pavyko įgyvendinti ne vieną socialinę iniciatyvą, kuri tapo kasmetine akcija.

Svarbią problemą sprendžia su humoru

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistika rodo, kiekvienas lietuvis kasmet išmeta apie 60 kg maisto, kuris dar galėtų būti suvartotas, o visoje Europos Sąjungoje maisto atliekos sudaro 88 mln. tonų per metus. Maisto praradimai susidaro visoje maisto tiekimo grandinėje – nuo pirminės žemės ūkio produkcijos gamybos iki galutinio namų ūkių suvartojimo. Todėl šią vasarą antrus metus iš eilės prekybos tinkle „Maxima“ buvo įgyvendinta pirkėjų ypač palankiai įvertinta akcija, kuria kviečiama prisidėti prie maisto nešvaistymo. Pirkėjai už patrauklią kainą galėjo įsigyti originaliai nuaugusių „Kietaviškių“ daržovių, kurios nuo įprastinių niekuo nesiskiria nei kokybe, nei skoniu.

„Nors esame įpratę rinktis idealiai atrodančias daržoves, visi žinome, kad gamtoje vienas standartas neegzistuoja. Be to, ne tobulos formos, o sultingumas, traškumas, skonis ir aromatas yra svarbiausios daržovių savybės. Nepanaudotas ir išmetamas maistas yra našta gamtai, o perteklinio maisto pirkimas – ir žmonių piniginei. Norėdami atkreipti dėmesį į šią problemą ir prisidėti prie jos sprendimo, jau kelias vasaras iš eilės vienijame jėgas su Lietuvos tiekėjais ir raginame prisijungti pirkėjus, kad sukurtume tokį pokytį, kokio visi norime“, – teigia prekybos tinklo vadovas T. Rupšys ir priduria, kad originaliai atrodančių daržovių per kelis vasaros mėnesius „Maximoje“ parduodama apie 100 tonų.

Šalia Elektrėnų esančiuose „Kietaviškių“ šiltnamiuose įdomesnėmis formomis pasižymi maždaug dešimtadalis daržovių. Didžiausiame Baltijos šalyse šiltnamių komplekse tai sudaro apie 550 tonų kasmet.

„Daugybė vaisių ir daržovių, kitų maisto produktų atmetama dar prieš šiems patenkant į parduotuvių lentynas. Tačiau mes stengiamės tai pakeisti ir labai džiaugiamės, kad tai padaryti mums padeda partneriai. Mums svarbu ne tik patiems imtis veiksmų, bet ir edukuoti apie „zero waste“ judėjimą, tad jau kelias vasaras iš eilės sudarome galimybę pirkėjams „išgelbėti“ dešimtis tonų skanių, šviežių ir tinkamų valgyti agurkų bei pomidorų“, – sako „Kietaviškių“ verslo plėtros vadovas Karolis Montvilas.

„Kietaviškių“ socialinės iniciatyvos ženklais pažymėti agurkai „Gražuolė ir pabaisa“ bei pomidorai „Bjaurusis ančiukas“ prekybos tinkle traukė pirkėjų akį ne tik nuotaikingais visiems gerai žinomų pasakų motyvais, bet ir mažesne kaina.

2018 m. Edinburgo universiteto atlikto tyrimo duomenimis, Europoje kasmet vien dėl kosmetinių priežasčių išmetama 50 mln. tonų šviežių vaisių ir daržovių. Tai – opi problema ne tik dėl perniek nueinančio į jų auginimą įdėto darbo ir išteklių, bet ir dėl platesnio poveikio aplinkai. Į sąvartynus patekęs maistas gesdamas išskiria metaną – šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kurios sudaro 8 proc. viso pasaulyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

„Nuolat ieškome sprendimų, kaip kovoti su maisto švaistymu ir siekiame iki 2025 m. maisto atliekų kiekį sumažinti 30 proc. Intensyvėjant klimato kaitai ir jos įtakai ekstremaliems orams, mažinti maisto derliaus atliekų kiekį bus tik dar svarbiau. Veikdami visi kartu galime reikšmingai sumažinti maisto švaistymo problemą“, – tikina T. Rupšys.

Jis pažymi, kad „Maxima“ jau ilgą laiką aktyviai bendradarbiauja su „Maisto banku“, kuriam perduoda vartojimui tinkamų maisto produktų. Dalis produktų, kurie žmonėms valgyti jau nebetinkami, atitenka ūkininkams ir virsta gyvulių pašaru, kompostu. Be to, specializuota perdirbimo įmonė dalį baigusių galioti maisto produktų panaudoja biomasės, elektros ir šilumos gamybai.

Vaikams – delfinų terapija

Drauge su kitu verslo partneriu – „Premia KPC“ – ir Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumu lietuviškas prekybos tinklas jau penktus metus iš eilės įgyvendina ir kitą svarbią iniciatyvą – dovanoja delfinų terapiją specialių poreikių turintiems vaikams. Vaikai, atlikdami įvairius pratimus su delfinais, ne tik atsipalaiduoja, bet ir lavina svarbius įgūdžius, skatinamas jų protinis, kalbos ir fizinis vystymasis.

Prie šios svarbios iniciatyvos prisideda ir prekybos tinklo pirkėjai – vasarą įsigiję „Klasika“ ledų porcijomis, jie šiemet įteikė dovaną 15-ai šeimų, auginančių vaikus su specialiaisiais poreikiais.

„Šiai akcijai susitelkiame penktus metus iš eilės. Delfinų terapiją jau galėjome padovanoti daugiau nei šešioms dešimtims vaikų, kurių teigiama patirtis bei juntami vystymosi ir emociniai pokyčiai mus skatina vėl ir vėl vienytis dėl šio kilnaus tikslo. Esame dėkingi savo partneriams ir pirkėjams, kurie nelieka abejingi aplinkiniams ir nedvejodami jungiasi prie iniciatyvos“, – sako T. Rupšys.

T. Rupšio teigimu, tokia pirkėjų dovana atneša daugiau šviesos ir į šiuos vaikus auginančių šeimų kasdienybę. Visoms šeimoms buvo įteiktos ir „Maximos“ dovanų kortelės, tačiau labiausiai tėvai dėkingi už galimybę matyti, kaip jų atžalos mokosi įveikti savo gyvenimo barjerus.

Šios socialinės akcijos nauda neabejoja ir AB „Premia KPC“ generalinis direktorius Alvydas Malakauskas. „Kasmet vis daugiau šeimų kreipiasi dėl delfinų terapijos savo vaikams, todėl matome, kad jos yra labai reikalingos. O kad laikas su delfinais atneša ženklių teigiamų pokyčių vaikų fizinei bei emocinei sveikatai, jau spėjome įsitikinti“, – sako jis.

Lietuvos jūrų muziejaus Delfinų terapijos centre daugiau nei 20 metų rengiami bendravimo su delfinais užsiėmimai, skirti žmonėms su fizine, protine negalia, sergantiems neurologinėmis ligomis, patyrusiems psicho-emocines traumas. Tyrimai rodo, kad užsiėmimai su šiais jūros žinduoliais stiprina pasitikėjimą savimi, padeda tobulinti bendravimo įgūdžius, koncentraciją, gerina motoriką.

„Mes labai džiaugiamės, kad „Premia KPC“ jau dvi dešimtis metų yra ne tik nuolatinė Lietuvos jūrų muziejaus rėmėja. Muziejaus ir įmonės bendradarbiavimas peraugo į bendruomeninį socialinės atsakomybės projektą, kurio metu, prisijungus dar ir „Maximai“, gebame padėti toms šeimoms, kurioms labiausiai reikia delfinų pagalbos ir mūsų paramos“, – sako muziejaus vadovė Olga Žalienė.

Jos teigimu, delfinų terapija Lietuvos jūrų muziejuje per dvidešimt veiklos metų iš projektinės veiklos tapo sisteminiu darbu, kai per metus padedama daugiau nei 100 šeimų.

„Labai išsiplėtė ir praturtėjo paties Delfinų terapijos centro veikla, kuriame be draugystės su delfinais, teikiamos kineziterapijos, dailės terapijos ir kitos paslaugos, o visi darbo metodai yra pagrįsti moksliniais tyrimais“, – pažymi O. Žalienė.