Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai

Reklama publikuota: 2022-03-31
VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė: „Karo metu aplinkosauga lieka nuošalyje, kadangi įprastiniai įsipareigojimai gamtai yra visiškai ar dalinai apleidžiami.“
svg svg
VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė: „Karo metu aplinkosauga lieka nuošalyje, kadangi įprastiniai įsipareigojimai gamtai yra visiškai ar dalinai apleidžiami.“

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir ekologinę situaciją karo niokojamoje šalyje. Kokį poveikį karas padarys klimato kaitai, pasakyti dar sunku, bet vandens ir dirvožemio užterštumas, kuris dalyje Ukrainos tęsiasi dar nuo 2014 m., jau gresia ekologine katastrofa. Nauji jos židiniai žmonių sveikatą veiks ne vieną dešimtmetį.

Karo incidentų sukeltų ekologinių krizių pasekmės žmonių sveikatai yra ilgalaikės, jos trunka gerokai ilgiau nei patys kariniai incidentai. Deja, tokia ekologinė žala išryškėja taip pat tik per ilgą laiką, dažnai iš pradžių ji lieka nepastebima, neišmatuota ir neįvertinta. Klimato duomenų analitikas, dr. Justinas Kilpys, sako, kad ir šiandien pasakyti, kokį tikslų poveikį aplinkai padarys Rusijos karas prieš Ukrainą – neįmanoma. Tačiau jis neabejoja, kad šalyje formuojasi ir dar formuosis ekologinės krizės židiniai, kurių poveikį sveikatai žmonės jaus ilgai. 

„Visų karinių konfliktų metu, toksiškomis medžiagomis užtrešamas oras, dirvožemis ir vanduo. Kuo konfliktas bus ilgesnis, kuo daugiau pramoninių objektų bus atakuojama, tuo tarša, ypač dirvožemio ir vandenų, bus didesnė. Kai kuriais atvejais gali atsirasti itin karštų taškų, kurie bus užteršti dešimtmečiams į priekį. Ir aš neabejoju, kad tokių vietų Ukrainoje bus“, – sako J. Kilpys.

Jis primena Rusijos karus Čečėnijoje. Anuomet dėl karo veiksmų itin nukentėjusiame Grozno mieste, kuriame veikė daug pramonės objektų, per atakas išsiliejo dideli cheminių medžiagų kiekiai, kurie ir šiandien, praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams,  dar kelia pavojų žmonių sveikatai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pavojingiausia – cheminės medžiagos

Pasak J. Kilpio, karo lauke tarša sklinda visur. Pradedant nuo oro, kuris dėl bombardavimų, gaisrų ir pastatų griūčių teršiamas kietosiomis dalelėmis, baigiant metalo laužu, atliekomis ir šiukšlėmis, kurių tvarkymas pagal aplinkosaugos reikalavimus, net ir pasibaigus karui, dar kurį laiką nebus tarp prioritetų. Vis dėlto, patį didžiausią pavojų aplinkai ir žmonėms, pasak jo, kelia išsilieti galinčios cheminės medžiagos. Nepamirštant, kad dabartiniame Ukrainos kare Rusija ne sykį eskalavo dar ir radioaktyvią grėsmę.

Justinas Kilpys, klimatologas, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininkas.
Justinas Kilpys, klimatologas, Vilniaus universiteto Geomokslų instituto mokslininkas.

„Ukraina turi daug sunkiosios pramonės, metalų gavybos, pramoninių dujų, šalyje veikia didžiulės neono ir kriptono gamyklos, o šių dujų nuotėkis būtų itin pavojingas ir paveiktų ilgam. Humanitarinei krizei ir trumpuoju laikotarpiu labai pavojinga bet kokia vandens tarša bei suniokota vandentiekio infrastruktūra. Ją atstatyti nebus lengva net ir pasibaigus karai. Gali būti, kad vandens užterštumas dar keletą metų žmonėms kels sveikatos problemas“, – sako J. Kilpys ir apgailestauja, kad kaip nors padėti ar apsaugoti Ukrainą nuo tokio poveikio įrankių nėra: karo įkarštyje šalis tam dėmesio skirti negali, o ir pasibaigus karui dėmesys bus skiriamas humanitarinės krizės valdymui bei atsistatymui, ne aplinkosaugai.

„Svarbu ir tai, kad tą taršą įvertinti nebus lengva. Karo metu dažnai sugadinamas stebėsenos tinklas, o jei negali atlikti monitoringo, nežinai tikrojo taršos masto ir lygio. Pasibaigus karui, aplinkosauginio monitoringo atkūrimas, turbūt, taip pat nebus tarp prioritetų, bet šiuo klausimu Ukrainai galbūt galėtų padėti Europos institucijos ir organizacijos“, – viliasi J. Kilpys.

Ekologinė krizė – nuo 2014-ųjų

Specialistai atkreipia dėmesį, kad ir iki šiandienos karo ekologinė padėtis Rytų Ukrainoje jau buvo katastrofiška. Dar nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o kova vėliau pasiekė ir Donbaso regioną, taršą rytinėje šalies dalyje didino ne tik užlietos ar apleistos šachtos, bet ir dėl atakų į industrinius pastatus išsiliejusios toksinės medžiagos. Oro taršą didino karinių transporto priemonių gamyba, dirvožemis kentėjo nuo nerenkamų šiukšlių ir atliekų, kurios savo ruožtu užteršė požeminį grunto vandenį. Dirvą buvo užteršusi joje įstrigusi ar paslėpta nesprogusi amunicija, orą – cheminės medžiagos, susidarančios griūvant ir degant pastatams.

„Karo metu aplinkosauga lieka nuošalyje, kadangi įprastiniai įsipareigojimai gamtai yra visiškai ar dalinai apleidžiami. Dėl karo veiksmų vietiniai ir nacionaliniu mastu veikiantys atliekų rinkėjai, vežėjai ir perdirbėjai negali atlikti kasdienių savo darbų. Iš dalies dėl to, jog negali užtikrinti logistikos keliais, kurie yra užimti karinių pajėgų, iš dalies – dėl grėsmės darbuotojų gyvybei. Tuo tarpu valstybiniu mastu lėšos, kurios buvo skiriamos aplinkosaugai ir taršos mažinimui, yra „permetamos“ į gynybos biudžetą. Trukdžių atsiranda visais lygmenimis ir visose infrastruktūrose, kurias vėliau, po karo, nebus lengva atkurti“, – ne tik šiandienos, bet ir pastarųjų 8 metų situaciją Ukrainoje aptaria atliekų tvarkymo organizacijos VšĮ „Gamtos ateitis“ viešinimo ir rinkodaros vadovė Diana Ramanauskaitė.

Donbasas apima dvi pagrindines 8 metus trukusio  karinio konflikto zonas: Luhanską ir Donecką. Regionas yra itin turtingas anglimi ir iki karo pradžios buvo pagrindinis Ukrainos anglies pramonės centras. Čia koncentruojasi įvairios veikiančios ir neveikiančios sunkiosios pramonės, metalurgijos, chemijos, mašinų ir kitos gamyklos, jų priskaičiuojama iki 900. Dar iki Maidano įvykių buvo skaičiuojama, kad Donbase yra virš 4.000 pavojingų teritorijų, iš kurių 2.000 turi sprogimo riziką, o 24 – radiacinę riziką.

Naujausios palydovinės nuotraukos rodo, kad Donbase jau stebimi neįprasti grunto pokyčiai. Žemė tarsi „banguoja“: vienoje vietoje įdumba, kitoje iškyla. Grunto pokyčius sukelia požeminis vanduo, užliejantis dėl karo apleistas šachtas ir tunelius. Per juos srūvantis vanduo į grunto paviršių išneša toksiškus cheminius elementus ir kelia pavojų geriamojo vandens kokybei.

„Pirmiausiai stebime momentinę žalą dirvai, gruntui, požeminiam vandeniui ir ūkinės paskirties teritorijoms. Vėliau išryškėja ilgalaikiai reiškiniai, dėl kurių gyventojai jaučia užteršto vandens ir oro pasekmes dar ilgai po karinių incidentų pabaigos. Jos pasireiškia kvėpavimo takų ligų proveržiu ir kitomis ūmiomis ligomis, perduodamomis iš kartos į kartą“, – ilgalaikes tokių pokyčių pasekmes pabrėžia D. Ramanauskaitė.

Paveiks ne tik Ukrainą

Pasak klimato duomenų analitiko J. Kilpio, susidaranti tarša ir jos židiniai kol kas dar gali būti laikomi lokalia problema Ukrainoje. Tačiau jei tarša paviršiniais vandenimis pateks į Juodąją ir Azovo jūras, tai taps ir regiono problema. Atmosferos tarša neatsiejama ir nuo globalios klimato kaitos, tiesa, esminės įtakos šylančiam klimatui karas gali ir neturėti.

„Trumpuoju laikotarpiu tarša Ukrainoje didėja, bet tiek Ukrainoje, tiek ir Rusijoje dėl karo stoja dalis pramonės, o tai reiškia, kad jų išmetama tarša mažės. Todėl prognozuoti, koks bus galutinis poveikis, dar per anksti. Be to, klimato kaitos požiūriu labai svarbios visos ilgalaikės tendencijos. Čia vaidmenį vaidins ir tai, kokį poveikį karas padarys Europos, pasaulio ekonomikai. Scenarijų gali būti labai daug, bet principas yra gana paprastas – jei pasaulio ar Europos ekonomika dėl karo nors šiek tiek sulėtės, beveik analogiškai mažės ir atmosferos tarša“, – sako J. Kilpys.

Itin svarbiais, pasak jo, išliks ir šalių priimami energetikos sprendimai. Atsijungiant nuo rusiškų dujų, Europoje bent artimiausią žiemą ar dvi, tikėtina, vėl bus deginama daugiau anglies, nes kitoms alternatyvoms dar nėra pasiruošta. O būtent anglies deginimas klimatui daro didžiausią žalą.

„Bet po 2-5 metų, ilguoju laikotarpiu, labai tikiuosi, kad Europos perėjimas prie atsinaujinančios energetikos paspartės, o tai bus svarbus pokytis stabdant klimato kaitą“, – tikisi klimato duomenų analitikas. 

Prasidėjus Ukrainos karui, paraleliai vyko daug svarbių pasaulinių susitarimų dėl antrinių žaliavų taršos. Kovo 3 dieną baigėsi daugelio žmonių ir organizacijų laukta Penktoji Jungtinių Tautų (JT) aplinkos asamblėja UNEA-5 Nairobyje. Joje 193 šalys diskutavo, kaip įveikti aplinkosaugos iššūkius mažinant plastiko taršą. Būtent šiame susitikime buvo priimtas pirmasis pasaulyje bendras susitarimas dėl plastiko taršos mažinimo, kuris teisiškai įsigalios 2024 metais. Jis taps privalomas visoms JT priklausančioms šalims. Pasak specialistų, pasakyti, kaip Rusijos karas prieš Ukrainą paveiks iškeltus plastiko mažinimo tikslus, dar anksti. Tai priklausys ir nuo karo trukmės, ir nuo šalių galimybių skirti dėmesio plastiko mažinimui bei tvariam atliekų tvarkymui.  

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
„Maxima“ papildomų naudų darbuotojams paketą padidino triskart Verslo tribūna 2

Daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų vienijantis lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais net 3...

Tvarus verslas
2022.04.21
Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai Verslo tribūna

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir...

Tvarus verslas
2022.03.31
„Maxima“ plečia skaitmenizavimo sprendimus: atsisako ir įprastų popierinių dokumentų, ir pirkimo kvitų Verslo tribūna 7

Apsipirkinėjantys lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ nuo šiol patys gali nuspręsti, ar spausdinti...

Tvarus verslas
2022.03.31
Pasirašytas vienas didžiausių istorijoje tvaraus aviacinio kuro sandorių Verslo tribūna

Logistikos bendrovė „DHL Express“ ir Suomijos degalų gamintoja „Neste“ pasirašė vieną didžiausių susitarimų...

Tvarus verslas
2022.03.30
„Kalnapilio-Tauro grupė“ įgyvendindama tvarumo strategiją plastikinius butelius keičia į 100% perdirbto plastiko butelius Verslo tribūna 2

Viena iš Lietuvos gėrimų gamybos lyderių „Kalnapilio-Tauro grupė“ ėmė naudoti perdirbto plastiko rPET (angl.

Tvarus verslas
2022.03.28
„Neste“ tvarių partnerysčių vadove Baltijos šalyse tapo Jone Sestakauskaite Verslo tribūna 1

Suomijos tinklo „Neste“ tvarių partnerysčių vadovės Baltijos šalyse pareigas pradėjo eiti Jone...

Tvarus verslas
2022.03.25
Tvarumo vadovų užduotys: nuo darbdavio įvaizdžio iki pakuočių poveikio vertinimo Verslo tribūna

Tvarumo specialisto pozicija, nors dar gana nauja, jau sparčiai populiarėja. Tik darbų laukas šioje...

Tvarus verslas
2022.02.24
Ambicingas „Kalnapilio-Tauro grupės“ tikslas - tapti tvariausiu partneriu klientams gėrimų rinkoje Verslo tribūna

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ pradeda įgyvendinti...

Tvarus verslas
2022.02.18
„Maxima“ moderniam apšvietimui skirs dar 0,7 mln. eurų Verslo tribūna 2

Modernūs LED apšvietimo sprendimai ne tik leidžia ženkliai taupyti elektros energiją, bet ir yra draugiškesni...

Tvarus verslas
2022.02.17
Kas lemia vadovų motyvaciją darbe ir kaip kurti tvarius santykius su vadovais? Verslo tribūna 1

Pandemijos laikotarpio tendencijos rodo, kad aukštesnes pozicijas užimantys vadovai ima dažniau keisti...

Tvarus verslas
2022.02.07
„Kelių priežiūra“: praėję metai atskleidė komercinės veiklos svarbą Verslo tribūna 2

Praėję metai valstybinius kelius prižiūrinčiai AB „Kelių priežiūra“ buvo itin intensyvūs, tačiau nuostolingi.

Tvarus verslas
2022.01.27
18 mln. eurų premijoms skyrusi „Maxima“ toliau augina ir atlyginimus Verslo tribūna

Beveik 18 mln. eurų – tokią sumą lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais skyrė darbuotojų...

Tvarus verslas
2022.01.26
Investuotojų taikiklyje – tvarumo inovacijos Verslo tribūna 2

Nuo laboratorijoje sukurto foie gras, tradicinio ančių kepenėlių pašteto, ar iš žirnių pagamintų vienkartinio...

Tvarus verslas
2022.01.26
„Telia“: įvairovė darbe yra mąstymas, ne tik lytis ar tautybė Verslo tribūna 14

Darbe žmonės linkę samdyti panašius į save, tačiau atlikti tyrimai rodo priešingai – įvairovė kolektyve daro...

Tvarus verslas
2021.12.29
„Maximos“ gaminių receptūrose nelieka narvuose laikomų vištų kiaušinių Verslo tribūna 1

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, prieš kelerius metus įsipareigojęs iki 2025 m. visiškai atsisakyti...

Tvarus verslas
2021.12.22
„Vero cafe“: pandemija daugelį tvarumo projektų nuguldė į stalčius Verslo tribūna 1

Jau kitąmet vienoje iš kavinių tinklo „Vero cafe“ pardavimo vietų bus išbandomi depozitiniai daugkartiniai...

Tvarus verslas
2021.12.16
„Telia“ žinia tiekėjams: tvarumas tampa svarbiu atrankos kriterijumi Verslo tribūna

Per artimiausią dešimtmetį „Telia“ grupė nusprendė paversti visą savo veiklos grandinę aplinkai neutralia, į...

Tvarus verslas
2021.12.15
„Swedbank“: saulės elektrinės šiandien aktualios kiekvienam verslui Verslo tribūna

Triskart mažiau išlaidų elektrai, svari pagalba klimatui, geresnis įmonės įvaizdis – tai yra dalis naudų,...

Tvarus verslas
2021.12.01
„Rail Baltica“ galimybės: keleiviams, kroviniams, specialistams Verslo tribūna 1

„Baltijos šalyse statomą geležinkelį „Rail Baltica“ reikia vertinti kaip visos Europos Sąjungos globalios...

Tvarus verslas
2021.11.25
„Vilniaus vandenys“ investuoja į žaliąją energiją Verslo tribūna 1

Visame pasaulyje brangstant energetiniams resursams, dėmesys krypsta ir į vandens tiekėjus, kurių didžioji...

Tvarus verslas
2021.11.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku