Šviežumas ir ekonomikos palaikymas: 8 iš 10 šalies pirkėjų renkasi lietuvišką produkciją

Daugiau nei pusė – 53 proc. – apklaustųjų nurodo, kad Lietuvos gamintojų produkciją perka dažnai, o 30 proc. respondentų pripažįsta, kad visuomet, kai yra galimybė, renkasi tik Lietuvoje pagamintus maisto produktus ar kitas prekes.

Tyrimų bendrovės „NielsenIQ“ apklausos duomenimis, didžiausią Lietuvos gamintojų produkcijos pasirinkimą pirkėjai randa lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse.

Kas antra „Maximoje“ nupirkta prekė – lietuviška

„Didžiuojamės, kad galime pasiūlyti gausiausią Lietuvoje pagamintos produkcijos asortimentą. Tai, kad pusė visų „Maxima“ parduotuvėse nuperkamų maisto ir kitų pramoninių prekių yra lietuviška produkcija, patvirtina, jog pirkėjai vertina Lietuvos gamintojus ir noriai renkasi jų prekes. Palaikome ilgametį glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos gamintojais ir tiekėjais, todėl svarbiausias mūsų prioritetas išlieka kokybiška ir šviežia Lietuvoje pagaminta produkcija“, – sako prekybos tinklo  komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Pirmąjį pusmetį Lietuvos gamintojų produkcija sudarė du trečdalius „Maximos“ parduotuvėse nuperkamo šviežio maisto. Paklausiausi yra lietuviški pieno produktai, duonos gaminiai, šviežia mėsa, paukštiena ir jos gaminiai, daržovės.

Atsižvelgia ir į klimato kaitos mažinimą

Apklausa atskleidžia, kad pagrindinė priežastis, kodėl pirkėjai renkasi Lietuvos gamintojų produkciją, yra šviežumas. Tai nurodė 53 proc. respondentų, perkančių lietuviškas prekes. Kas antras apklausoje dalyvavęs žmogus tvirtino, kad Lietuvos gamintojų produkciją perka, nes taip stengiasi palaikyti šalies ekonomiką.

Beveik pusė – 48 proc. – apklaustųjų nurodo, kad prioritetą teikia sezoninėms daržovėms ir vaisiams, todėl perka Lietuvos ūkininkų užaugintas gėrybes.

Taip pat pirkėjai laikosi nuomonės, kad Lietuvoje pagaminti maisto produktai yra natūralesni, pasižymi geresne kokybe bei skoniu.

26 proc. apklaustų teigė, kad Lietuvos gamintojų produktus renkasi dėl poveikio aplinkai: šalyje pagamintų prekių tiekimo grandinė yra trumpesnė, todėl į aplinką išskiriamas mažesnis CO2 kiekis.

Tyrimo duomenimis, lietuvišką produkciją labiausiai vertina 45–54 metų amžiaus pirkėjų grupė. Vietos gamintojų produktus dažniau perka vidutines bei aukštesnes pajamas gaunantys pirkėjai.

Pirkėjų palaikymas vietos gamintojams – itin svarbus

Darius Gudačiauskas, „Vilniaus paukštyno“ ir „Kaišiadorių paukštyno“ generalinis direktorius, pažymi, kad vietos vartotojų palaikymas Lietuvos gamintojams yra itin svarbus. Jis ne tik stiprina pačius verslus, bet ir reikšmingai prisideda prie šalies ekonomikos augimo.

„Mūsų paukštininkystės verslo, kaip ir, manau, daugelio lietuviškų verslų, esmė yra tarnauti savo vartotojui. Būtent apie jį galvodami kuriame produktų asortimentą ir formuojame verslo ateitį. Yra senas pasakymas, kad eksporte gali būti stiprus tiek, kiek esi stiprus namuose. Galbūt šiais laikais šis posakis ne šimtu procentų atitinka realybę, bet tendencija aiški: įmonės, turinčios vietinio vartotojo palaikymą, yra labai sėkmingos savo srityse“, – įsitikinęs vadovas.

Anot pašnekovo, stiprėjantis mūsų vartotojų sąmoningumas džiugina, tačiau kur augti dar turime:  pavyzdžiui, Prancūzijoje apie 92–94 proc. vartotojų teikia pirmenybę jų šalyje pagamintoms prekėms, jiems būtina žinoti produkto kilmę. Taip pat prancūzai už namų rinkoje pagamintą prekę yra pasirengę sumokėti gerokai daugiau nei lietuviai.

„Tai lemia kelios priežastys. Pirmiausia, finansiškai labiau išprusę vartotojai tiki, kad taip jų šalyje yra sukuriama daugiau darbo vietų, stiprinami regionai. Juk šalis, kuri nieko negamina – o gamybai būtinas vietos pirkėjų palaikymas – negali būti turtinga. Be to, prancūzai renkasi vietos prekes ir dėl kokybinių skirtumų, šiuos jie labai gerai išmano: trumpos tiekimo grandinės leidžia išsaugoti produkto šviežumą ir natūralumą. Pavyzdžiui, mūsų versle paukščiai yra užauginami ir paruošiami vartojimui Lietuvoje, jie iki vartotojų nekeliauja tūkstančių kilometrų. Taip sudaromos geresnės sąlygos gyvūnų gerovei, produkto kokybės kontrolei. Tad žmonės supranta, kad tokie produktai yra kokybiškesni“, – teigia generalinis direktorius.

Karantino metu D. Gudačiausko vadovaujamos įmonės įsitraukė į prekybos tinklo „Maxima“ inicijuotą kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“. Toks žingsnis, anot vadovo, padėjo išgyventi krizę ir nepajusti reikšmingo pardavimų Lietuvoje sumažėjimo – nors kainos buvo nukritusios, patirta nuostolių, bet vartotojus pavyko išlaikyti.

„Tokios akcijos ypač naudingos Lietuvos gamintojams ir visai šalies ekonomikai. Juk jei prekė yra atvežtinė, pagrindinę naudą gauna šalis, kuri ją pagamino. Kai perkame lietuvišką prekę, didžiausią naudą gauna Lietuva. Todėl džiaugiuosi, kad „Maxima“ nuosekliai išlaiko Lietuvos vardą tarp savo strateginių prioritetų – tai naudinga visai šaliai“, – įsitikinęs D. Gudačiauskas.

Stiprina šalies ekonomiką

Prekybos tinklas „Maxima“ dirba su beveik 700 tiekėjų iš visos Lietuvos, tarp kurių – ir didžiosios šalies maisto pramonės įmonės, ir smulkūs šeimos ūkiai. „Su Lietuvos gamintojais ir tiekėjais bendradarbiaujame nuo pat savo veiklos pradžios – jau beveik 30 metų. Kartu augame, nuolat diegiame naujoves, dalijamės įžvalgomis ir pasiūlymais, kurie padeda kurti didesnę pridėtinę vertę mūsų klientams ir stiprinti Lietuvos ekonomiką“, – teigia E. Dapkienė.

Skatinant lietuviškos produkcijos pardavimus pastaraisiais metais prekybos tinklas „Maxima“ įgyvendino Lietuvos gamintojų produkcijos populiarinimo kampanijas: „Išvien dėl Lietuvos“, „Lietuva, Ačiū“, „Didžiuojamės lietuviška kokybe“.

„Tikrai suprantame, kaip svarbu palaikyti Lietuvos gamintojus, ypač – sudėtingu COVID-19 pandemijos metu. Vertiname ir branginame bendradarbiavimą su Lietuvos gamintojais, todėl ir toliau ieškosime įvairių būdų, kaip atliepti besikeičiančius pirkėjų poreikius ir stiprinti lietuviškos produkcijos populiarumą“, – pabrėžia „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė.

Pirkėjų įpročių tyrimą prekybos tinklo „Maxima“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „NielsenIQ“, kuri 2021 m. rugpjūčio mėn. internetu apklausė 1 509 respondentus nuo 18 iki 64 m. amžiaus.