„Swedbank“: lyčių atlyginimų skirtumus organizacijos turi stebėti nuolat

Sodrai pradėjus viešai skelbti vidutinį atlygį šalies įmonėse pagal lytį, paaiškėjo, kad atlyginimų skirtumai vyrauja kone visose verslo srityse ir net viešajame sektoriuje, o iš 20 didžiausių šalies darbdavių net 16 įmonių moterims moka mažesnį vidutinį atlyginimą negu vyrams. Pasak Agnės Jonaitytės-Karalienės, Swedbank Personalo tarnybos vadovės, jų banko pavyzdys rodo, kad šį klausimą įmanoma išspręsti gana greitai, tačiau tai ne vieno žingsnio sprendimas, o nuolat puoselėjamos darbo kultūros dalis.
Apie atlyginimų atotrūkį kalbama itin daug, tačiau jis priklauso nuo kelių aspektų, pavyzdžiui, vyrų ir moterų užimamų pareigų proporcijos ir pan. Kokius skirtumus rinkoje dabar matote jūs?
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiu (angl. gender pay gap) vadinamas santykinis arba absoliutus visų vyrų ir visų moterų darbo užmokesčio skirtumas. Būtent šį rodiklį skaičiuoja Statistikos departamentas ir jo duomenis viešina Sodra. Vienodas darbo užmokestis (angl. equal pay) reiškia, kad darbdavys privalo mokėti darbuotojams tokį patį darbo užmokestį už tokį patį arba vienodos vertės darbą, ir tai numato šalies darbo kodeksas. Nors dažnai šie terminai naudojami kaip sinonimai, jie nėra tapatūs.
Atlygio rinkos tyrimų bendrovė Korn Ferry, analizuodama atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, teigia, kad teikiant bendrą statistiką, natūraliai neįmanoma atsižvelgti į tokius aspektus, kaip pareigybės lygis ar atliekama funkcija. Tačiau turėdami galimybę lyginti vyrų ir moterų darbo užmokestį pagal pareigybių lygį ir darbuotojų funkcijas organizacijoje, neretai matome, kad darbo užmokesčio skirtumai mažėja. Pavyzdžiui, bendras darbo užmokesčio atotrūkis finansinėse ir draudimo veiklos įmonėse siekia apie 37%, tačiau atotrūkis tose pačiose pareigybėse sudaro 4%. Toks skirtumas gali būti nulemtas būtent pareigybių skirtumo, t. y. kai aukštesnes pareigas dažniau užima vyrai.
Ko organizacijos turėtų imtis pirmiausia, kad toks atlyginimų atotrūkis mažėtų?
Visų pirma ? tai lyčių balansas vadovaujančiose pozicijose. Būtina siekti, kad aukščiausias ir aukštesnes pozicijas organizacijoje užimtų bent 40% moterų, o dabartiniams vadovams būtų ruošiama pamaina, įtraukiant ir moteris, ir vyrus. Kuo didesnį balansą turėsime vadovaujančiose pozicijose, tuo mažesnį bendrą darbo užmokesčio atotrūkį ilgainiui pasieksime.
Taip pat svarbu žinoti tai, kad tose srityse, kuriose didelė dirbančiųjų dalis yra moterys, šis rodiklis nebus pasiektas, jeigu 80% vadovų bus moterys. Ilgametės studijos rodo, kad moterys savo karjeroje sustoja ties augimu į vadovaujančias pozicijas, be to, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis dar yra pastebima takoskyra tarp vyriškų ir moteriškų profesijų. Tai reiškia, kad dauguma moterų renkasi humanitarinius ir socialinius mokslus, tuo tarpu vyrai tiksliųjų mokslų disciplinas. Tad šie dalykai turėtų keistis ne darbuotojams ateinant į darbo rinką, o daug anksčiau renkantis mokslų pakraipą ar studijų kryptį.
Įprasta manyti, kad moterų karjerai koją kiša didesnis dėmesys šeimai, vaikams Ar organizacijos turėtų kaip nors užtikrinti vaiko priežiūros ir darbo balansą?
Statistiniai duomenys iš tiesų rodo, kad vaikų priežiūrai Lietuvoje kur kas daugiau laiko skiria moterys. Tikėtina, kad praėjusiais metais daugeliui darželinukų ir moksleivių mokantis nuotoliniu būdu iš namų, jų poreikiams daugiau laiko skyrė mama. Kaip, tikėtina, ir kitiems buities darbams, kurių per pandemiją daugiau laiko praleidžiant namuose tik padaugėjo. Vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, per kurį moteris gali praleisti atlyginimo peržiūrėjimo etapus ir nuoseklų karjeros augimą, yra dar viena sritis, prie kurios organizacijos gali labai prisidėti. Būtina siekti, kad visos papildomos naudos, kurias gauna darbuotojai, nenutrūktų išėjus vaiko priežiūros atostogų, o atlygis būtų peržiūrimas grįžus iš jų, nelaukiant metinės peržiūros.
Kaip šiuos klausimus sprendžiate jūs patys, Swedbank?
Mūsų vertinimu, norint panaikinti nepagrįstą atlygio skirtumą tarp tas pačias pareigas užimančių darbuotojų, būtina atlikti išsamią analizę, identifikuojant nepagrįstų skirtumų situacijas, pasiruošti atotrūkio mažinimo veiksmų planą, tam skirti specialų biudžetą. Mes laikėmės būtent tokio plano ir Swedbank organizacijoje per porą metų ir šį skirtumą mes sumažinome iki 1 procento.
Dabar tai kasdieninė mūsų atlygio vertinimo dalis reguliariai stebime vienodo darbo užmokesčio rodiklį, jį kasmet analizuojame peržiūrėdami darbuotojų darbo užmokestį, priimdami naujus darbuotojus ar darbuotojams keičiant pozicijas.
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad sprendžiant šį klausimą, neišvengiamai susidursime su įvairiomis emocijomis ir nuostatomis ? jas būtina išklausyti ir įvertinti. Taip pat mūsų praktika rodo, kad darbo užmokesčio atotrūkis, kurį sumažindavome atlygio peržiūros metu, metų eigoje stebuklingai vėl padidėdavo.
Kodėl taip nutinka?
Nors turime aiškius pareigybių lygius ir darbo užmokesčio ribas, priimant naujus darbuotojus tam tikrose pareigybėse atotrūkis vėl atsiranda, nes kandidatų lūkesčiai skiriasi. Ir mano jau minėtoje Korn Ferry ataskaitoje tai pabrėžiama praktika ir tyrimai rodo, jog vyrai drąsiau linkę prašyti didesnio atlygio, ir tai darbdavių vertinama kaip drąsa. Tuo tarpu moterys elgiasi kukliau, o tais atvejais, kai elgiasi drąsiau, jos gali būti vertinamos kaip agresyvios ir akiplėšiškos. Tokį požiūrį svarbu keisti kuriant organizacijos kultūrą.
Minite emocijas ir darbuotojų nuostatas. Kaip organizacijos turėtų spręsti kylančias diskusijas dėl atlygio politikos pokyčių?
Norint spręsti darbo užmokesčio atotrūkio problemas, reikia būti nuosekliems ir neatsitraukti nuo savo pozicijos. Kita vertus, būtina išklausyti darbuotojų nuomones ir kalbėtis apie reakcijas, kurios kyla organizacijoje. Mes visi žinome, kad Lietuvoje gyventojų emocinė sveikata nėra aukščiausios kokybės, įskaitant ir vyrų sveikatą bei jų gyvenimo trukmę. Į lygybės klausimus turime žiūrėti kaip į galimybę visiems ? kuo daugiau panašių galimybių visi turėsime, tuo mažiau ir vyrams reikės būti vieniems atsakingiems už šeimos išlaikymą neretai dirbant ne tai, kas būtų arčiau širdies, o tai, ką reikia. Todėl norint spręsti atlygio atotrūkio klausimus, organizacijoje svarbu laikytis principinių nuostatų ir procesų, paliekant vietos ir dialogui. Priešingu atveju jausdami tylų pasipriešinimą ir nesupratimą, kodėl bandome pasiekti vienodo atlygio tikslus, visą laiką teks eikvoti daug energijos analizei bei situacijos stebėsenai.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti