„Swedbank“: lyčių atlyginimų skirtumus organizacijos turi stebėti nuolat

Reklama publikuota: 2021-06-17
Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė: „Sprendžiant atlyginimų atotrūkių klausimą, neišvengiamai susidursime su įvairiomis emocijomis ir nuostatomis ? jas būtina išklausyti ir įvertinti.“
svg svg
Agnė Jonaitytė-Karalienė, „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovė: „Sprendžiant atlyginimų atotrūkių klausimą, neišvengiamai susidursime su įvairiomis emocijomis ir nuostatomis ? jas būtina išklausyti ir įvertinti.“

„Sodrai“ pradėjus viešai skelbti vidutinį atlygį šalies įmonėse pagal lytį, paaiškėjo, kad atlyginimų skirtumai vyrauja kone visose verslo srityse ir net viešajame sektoriuje, o iš 20 didžiausių šalies darbdavių net 16 įmonių moterims moka mažesnį vidutinį atlyginimą negu vyrams. Pasak Agnės Jonaitytės-Karalienės, „Swedbank“ Personalo tarnybos vadovės, jų banko pavyzdys rodo, kad šį klausimą įmanoma išspręsti gana greitai, tačiau tai – ne vieno žingsnio sprendimas, o nuolat puoselėjamos darbo kultūros dalis.

Apie atlyginimų atotrūkį kalbama itin daug, tačiau jis priklauso nuo kelių aspektų, pavyzdžiui, vyrų ir moterų užimamų pareigų proporcijos ir pan.  Kokius skirtumus rinkoje dabar matote jūs?

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkiu (angl. gender pay gap) vadinamas santykinis arba absoliutus visų vyrų ir visų moterų darbo užmokesčio skirtumas. Būtent šį rodiklį skaičiuoja Statistikos departamentas ir jo duomenis viešina „Sodra“. Vienodas darbo užmokestis (angl. equal pay) reiškia, kad darbdavys privalo mokėti darbuotojams tokį patį darbo užmokestį už tokį patį arba vienodos vertės darbą, ir tai numato šalies darbo kodeksas. Nors dažnai šie terminai naudojami kaip sinonimai, jie nėra tapatūs.

Atlygio rinkos tyrimų bendrovė „Korn Ferry“, analizuodama atotrūkį tarp vyrų ir moterų darbo užmokesčio, teigia, kad teikiant bendrą statistiką, natūraliai neįmanoma atsižvelgti į tokius aspektus, kaip pareigybės lygis ar atliekama funkcija. Tačiau turėdami galimybę lyginti vyrų ir moterų darbo užmokestį pagal pareigybių lygį ir darbuotojų funkcijas organizacijoje, neretai matome, kad darbo užmokesčio skirtumai mažėja. Pavyzdžiui, bendras darbo užmokesčio atotrūkis finansinėse ir draudimo veiklos įmonėse siekia apie 37%, tačiau atotrūkis tose pačiose pareigybėse sudaro 4%. Toks skirtumas gali būti nulemtas būtent pareigybių skirtumo, t. y. kai aukštesnes pareigas dažniau užima vyrai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ko organizacijos turėtų imtis pirmiausia, kad toks atlyginimų atotrūkis mažėtų?

Visų pirma ? tai lyčių balansas vadovaujančiose pozicijose. Būtina siekti, kad aukščiausias ir aukštesnes pozicijas organizacijoje užimtų bent 40% moterų, o dabartiniams vadovams būtų ruošiama pamaina, įtraukiant ir moteris, ir vyrus. Kuo didesnį balansą turėsime vadovaujančiose pozicijose, tuo mažesnį bendrą darbo užmokesčio atotrūkį ilgainiui pasieksime.

Taip pat svarbu žinoti tai, kad tose srityse, kuriose didelė dirbančiųjų dalis yra moterys, šis rodiklis nebus pasiektas, jeigu 80% vadovų bus moterys. Ilgametės studijos rodo, kad moterys savo karjeroje „sustoja“ ties augimu į vadovaujančias pozicijas, be to, Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vis dar yra pastebima takoskyra tarp vyriškų ir moteriškų profesijų. Tai reiškia, kad dauguma moterų renkasi humanitarinius ir socialinius mokslus, tuo tarpu vyrai – tiksliųjų mokslų disciplinas. Tad šie dalykai turėtų keistis ne darbuotojams ateinant į darbo rinką, o daug anksčiau – renkantis mokslų pakraipą ar studijų kryptį.  

Įprasta manyti, kad moterų karjerai koją kiša didesnis dėmesys šeimai, vaikams Ar organizacijos turėtų kaip nors užtikrinti vaiko priežiūros ir darbo balansą?

Statistiniai duomenys iš tiesų rodo, kad vaikų priežiūrai Lietuvoje kur kas daugiau laiko skiria moterys. Tikėtina, kad praėjusiais metais daugeliui darželinukų ir moksleivių mokantis nuotoliniu būdu iš namų, jų poreikiams daugiau laiko skyrė mama. Kaip, tikėtina, ir kitiems buities darbams, kurių per pandemiją daugiau laiko praleidžiant namuose tik padaugėjo.  Vaiko priežiūros atostogų laikotarpis, per kurį moteris gali praleisti atlyginimo peržiūrėjimo etapus ir nuoseklų karjeros augimą, yra dar viena sritis, prie kurios organizacijos gali labai prisidėti. Būtina siekti, kad visos papildomos naudos, kurias gauna darbuotojai, nenutrūktų išėjus vaiko priežiūros atostogų, o atlygis būtų peržiūrimas grįžus iš jų, nelaukiant metinės peržiūros.

Kaip šiuos klausimus sprendžiate jūs patys, „Swedbank?

Mūsų vertinimu, norint panaikinti nepagrįstą atlygio skirtumą tarp tas pačias pareigas užimančių darbuotojų, būtina atlikti išsamią analizę, identifikuojant nepagrįstų skirtumų situacijas, pasiruošti atotrūkio mažinimo veiksmų planą, tam skirti specialų biudžetą. Mes laikėmės būtent tokio plano ir  „Swedbank“ organizacijoje per porą metų ir šį skirtumą mes sumažinome iki 1 procento.

Dabar tai kasdieninė mūsų atlygio vertinimo dalis – reguliariai stebime vienodo darbo užmokesčio rodiklį, jį kasmet analizuojame peržiūrėdami darbuotojų darbo užmokestį, priimdami naujus darbuotojus ar darbuotojams keičiant pozicijas.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad sprendžiant šį klausimą, neišvengiamai susidursime su įvairiomis emocijomis ir nuostatomis ? jas būtina išklausyti ir įvertinti. Taip pat mūsų praktika rodo, kad darbo užmokesčio atotrūkis, kurį sumažindavome atlygio peržiūros metu, metų eigoje „stebuklingai“ vėl padidėdavo.

Kodėl taip nutinka?

Nors turime aiškius pareigybių lygius ir darbo užmokesčio ribas, priimant naujus darbuotojus tam tikrose pareigybėse atotrūkis vėl atsiranda, nes kandidatų lūkesčiai skiriasi.  Ir mano jau minėtoje „Korn Ferry“ ataskaitoje  tai pabrėžiama – praktika ir tyrimai rodo, jog vyrai drąsiau linkę prašyti didesnio atlygio, ir tai darbdavių vertinama kaip drąsa. Tuo tarpu moterys elgiasi kukliau, o tais atvejais, kai elgiasi drąsiau, jos gali būti vertinamos kaip agresyvios ir akiplėšiškos. Tokį požiūrį svarbu keisti kuriant organizacijos kultūrą.

Minite emocijas ir darbuotojų nuostatas. Kaip organizacijos turėtų spręsti kylančias diskusijas dėl atlygio politikos pokyčių?

Norint spręsti darbo užmokesčio atotrūkio problemas, reikia būti nuosekliems ir neatsitraukti nuo savo pozicijos. Kita vertus, būtina išklausyti darbuotojų nuomones ir kalbėtis apie reakcijas, kurios kyla organizacijoje. Mes visi žinome, kad Lietuvoje gyventojų emocinė sveikata nėra aukščiausios kokybės, įskaitant ir vyrų sveikatą bei jų gyvenimo trukmę. Į lygybės klausimus turime žiūrėti kaip į galimybę visiems ? kuo daugiau panašių galimybių visi turėsime, tuo mažiau ir vyrams reikės būti vieniems atsakingiems už šeimos išlaikymą neretai dirbant ne tai, kas būtų arčiau širdies, o tai, ką reikia. Todėl norint spręsti atlygio atotrūkio klausimus, organizacijoje svarbu laikytis principinių nuostatų ir procesų, paliekant vietos ir dialogui. Priešingu atveju jausdami tylų pasipriešinimą ir nesupratimą, kodėl bandome pasiekti vienodo atlygio tikslus, visą laiką teks eikvoti daug energijos analizei bei situacijos stebėsenai. 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: naujos mados ir žaliasis smegenų plovimas Verslo tribūna

Visuomenės dėmesys tvarumo temoms nuosekliai auga, o ir įstatymų leidėjai vis griežčiau rūpinasi ne tik...

Tvarus verslas
2022.06.28
Dažniausiai daromos klaidos, kuriant tvarią pakuotę: koją kiša nepamatuoti sprendimai Verslo tribūna

Prekės ženklai vis aktyviau tobulina savo pakuotes: keičia medžiagas, edukuoja vartotojus, dalyvauja...

Tvarus verslas
2022.06.22
Maisto pramonės įmonėse populiarėja darbo drabužių nuoma: tvaru ir ekonomiška Verslo tribūna

Pasaulyje kasmet sunegaluoja dešimtys milijonai žmonių, paragavusių užteršto maisto. Ir nors uniformos bei...

Tvarus verslas
2022.06.21
Mėsos analogai – vis dažnesni visavalgių lietuvių krepšeliuose Verslo tribūna

Iš augalinių žaliavų pagaminti mėsos pakaitalai – viena svarbiausių pastarojo meto maisto pramonės inovacijų,...

Tvarus verslas
2022.06.16
„Pon Holdings“ duetas su „Porsche“: bendroje įmonėje gamins „Porsche“ dviračius Premium

Kėdainiuose dviračių gamyklą statanti Nyderlandų transporto milžinė „Pon Holdings“ naujos kartos elektrinių...

Pramonė
2022.06.12
Už ESG etiketės kliūva visi: ir bankai, ir Baltijos šalių finansų rinka Premium

Europos perėjimui link netaršios ekonomikos prireiks daug investicijų, tikimasi gausaus privataus sektoriaus...

Rinkos
2022.06.09
„Kalnapilio-Tauro grupė“ imasi pokyčių: į energetinį tvarumą investuos daugiau nei 5 mln. Eur Verslo tribūna 2

Viena didžiausių Lietuvos alaus ir gaiviųjų gėrimų gamintoja „Kalnapilio-Tauro grupė“ pradėjo įgyvendinti...

Tvarus verslas
2022.06.08
Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
2022.05.26
„Dadu“ tvarumo patirtis: per metus – 15 tonų mažiau plastiko Verslo tribūna

Tvarumas Lietuvoje su kiekviena diena įgauna vis didesnę svarbą. Tačiau maisto pramonėje tvarumo tikslai...

Tvarus verslas
2022.05.19
Vienas iš variantų – tekstilės atliekų perdirbimo fabrikas Šiauliuose Premium

ES teisės aktai ir vartotojų spaudimas privers tekstilės gamintojus arba ieškoti Europoje fabrikų, kurie...

Pramonė
2022.05.17
Tvarumo kodavimas NT versle – daug neatsakytų klausimų ir įtaka pelno eilutėms Premium

Nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus bendrovės jau aktyviau į savo strategijas įtraukia kompleksinio tvarumo...

Tvarus verslas
2022.05.16
Ateina šeštoji pramonės revoliucija Premium 3

Lietuvos gamybos, kaip ir visos Europos bei pažangaus pasaulio pramonės, netrukus laukia milžiniška...

Pramonė
2022.05.07
„Maxima LT“ apžvelgia 2021-uosius: dėmesys tvarumo įsipareigojimams ir bendruomenėms Verslo tribūna

Organizacijos poveikio aplinkai valdymas, socialinės iniciatyvos ir vietos bendruomenių palaikymas – į šias...

Tvarus verslas
2022.05.04
„Maxima“ papildomų naudų darbuotojams paketą padidino triskart Verslo tribūna 2

Daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų vienijantis lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ praėjusiais metais net 3...

Tvarus verslas
2022.04.21
Nematoma karo žaizda: Ukrainoje formuojasi ekologinės krizės židiniai Verslo tribūna

Kol pasaulis susitelkęs į kovą už laisvę ir humanitarinę krizę Ukrainoje, specialistai neramiai stebi ir...

Tvarus verslas
2022.03.31
„Maxima“ plečia skaitmenizavimo sprendimus: atsisako ir įprastų popierinių dokumentų, ir pirkimo kvitų Verslo tribūna 7

Apsipirkinėjantys lietuviškame prekybos tinkle „Maxima“ nuo šiol patys gali nuspręsti, ar spausdinti...

Tvarus verslas
2022.03.31
Pasirašytas vienas didžiausių istorijoje tvaraus aviacinio kuro sandorių Verslo tribūna

Logistikos bendrovė „DHL Express“ ir Suomijos degalų gamintoja „Neste“ pasirašė vieną didžiausių susitarimų...

Tvarus verslas
2022.03.30
„Kalnapilio-Tauro grupė“ įgyvendindama tvarumo strategiją plastikinius butelius keičia į 100% perdirbto plastiko butelius Verslo tribūna 2

Viena iš Lietuvos gėrimų gamybos lyderių „Kalnapilio-Tauro grupė“ ėmė naudoti perdirbto plastiko rPET (angl.

Tvarus verslas
2022.03.28
„Neste“ tvarių partnerysčių vadove Baltijos šalyse tapo Jone Sestakauskaite Verslo tribūna 1

Suomijos tinklo „Neste“ tvarių partnerysčių vadovės Baltijos šalyse pareigas pradėjo eiti Jone...

Tvarus verslas
2022.03.25
Tvarumo vadovų užduotys: nuo darbdavio įvaizdžio iki pakuočių poveikio vertinimo Verslo tribūna

Tvarumo specialisto pozicija, nors dar gana nauja, jau sparčiai populiarėja. Tik darbų laukas šioje...

Tvarus verslas
2022.02.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku