Verslo tvarumas krizės akivaizdoje
Noriu paraginti verslą nebijoti naudotis valstybės pagalba ir teisiniais instrumentais, nebijoti klausti ir neskubėti nerti į nemokumo procesus (ypač – į staigų verslo sustabdymą), neišnaudojus visų galimybių jį išsaugoti. Per dvidešimt dvejus profesinės veiklos metus teko matyti ne vieną krizę. Ši krizė nuo ankstesniųjų ryškiai skiriasi. Išvardysiu bent penkis jos ypatingus bruožus:
Dabar stebina verslo geranoriškumas: skiriama parama medikams, nemokamos konsultacijos (taip pat — ir „WINT“), patarimai ir teisinė pagalba nukentėjusiems nuo COVID-19, o ypač – finansinis palaikymas smulkiesiems verslams (restoranams, kepykloms), kurių veikla yra apribota karantino metu.
2. Įmonių darbuotojų ir kitų sutarties šalių tausojimas. Ankstesnių krizių metu neteko matyti iniciatyvų išsaugoti darbo vietas, o taip pat — geranoriškai, net ir be formalaus teisinio pagrindo — mažinti, pavyzdžiui, nuomos mokestį (pvz.,: https://www.vz.lt/prekyba/2020/04/02/maxima-apsisprende-del-nuomos-mokescio-karantino-metu).Tiesa, tokių teigiamų pavyzdžių nėra daug, bet tikiu, kad taip besielgiančios įmonės yra vėliavnešiai. Be abejo, po krizės vartotojai geru žodžiu minės tuos verslus, kurie vertino partnerystę, rūpinosi ne tik savo, bet ir kitų verslo partnerių tvarumu, suprasdami, kad toks rūpestis taip pat reiškia ir indėlį į jų pačių verslą. Man, teisininkei, daugiau kaip dvidešimtmetį dirbančiai ginčų srityje, džiugu, kad ši krizė moko derybų, ne ginčų.
3. Valstybės požiūris. Suprantama, kritikos valstybės aparatui galima išsakyti daug, dalis jos tikrai bus pagrįsta. Tačiau per savo praktikos metus nesusidūriau su pavyzdžiais, kad valstybė būtų skyrusi realią pagalbą verslams.Šiuo metu skelbiamas mokesčių moratoriumas, darbuotojų prastovų kompensacijos, verslo finansavimas valstybės lėšomis rodo orientaciją į verslo išsaugojimą, kas nemažai šiandieninių Lietuvos verslo įmonių galėtų lemti išgyvenimą.
4. Brandus teisėkūros požiūris. Antai Teisėjų taryba siūlo karantino metu ir netrukus po jo suspenduoti iki š.m. rugsėjo 1 d. tam tikrų Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (ypač – vadovus baudžiančiųjų nuostatų) galiojimą.Dažniausiai man yra tekę atstovauti bankroto bylose prieš įmonių vadovus, kurie laiku nepradėdavo bankroto proceso ir dėl to iš jų buvo reikalaujama bankrutuojančių įmonių sukeltų nuostolių atlyginimo. Tokie bankroto procesai vykdavo ilgai, būdavo skausmingi finansiškai ir emociškai, ir neretai baigdavosi įmonių vadovams nepalankiu sprendimu.
Todėl pagelbėti įmonių vadovams išgyventi verslui sunkų etapą yra kritiškai svarbu. Esame paruošę ir teikiame pastabas Teisėjų tarybos inicijuotam Juridinių asmenų nemokumo įstatymo pakeitimui, kuriuo siūloma karantino metu sustabdyti išieškojimus labiausiai nukentėjusio verslo atžvilgiu.
Tai, kad šitokį siūlymą teikia Teisėjų taryba, rodo mūsų teisėjų bendruomenės brandą ir didelį geranoriškumą.
5. Informacinė sklaida ir nuotolinis darbas. Išsivysčiusios informacinės technologijos karantino metu verslą perkėlė „į namus“. Viešoje erdvėje cirkuliuoja įspūdingas kiekis informacijos. Labai gerai, jei sugebama atsirinkti, kuri informacija teisinga ir ar ji yra patikima.Be to, ši krizė net “senuosius” verslus išmokė lankstumo dirbant, organizuojant ir valdant procesus. Gauta patirtis ir įgūdžiai neabejotinai pravers išgyvenant karantiną ir po jo laukiančio atsikūrimo periodus. Informacinė aplinka, beje, neleis pamiršti tų, kurie iš tiesų laikėsi tvarumo principų, o kurie juos tik deklaravo, žodžių neparemdami darbais.
