VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
2022-05-10 08:00

Utenos darykla planuoja vandens naudoti trečdaliu mažiau

Aukštaitijos nacionalinio parko pašonėje įsikūrusios Utenos daryklos darbuotojai tvirtina, jog jų komandai brangus kiekvienas vandens lašas. Ir nors šis kraštas gali pasigirti dešimtimis vienu už kitą gražesnių ežerų, tai neturėtų tapti motyvu besaikiam vandens naudojimui. „Pokyčių siekiame darbais, o ne vizijomis – tam tobuliname kiekvieną procesą, kurio metu sutaupome brangių žemės išteklių“, – sako įmonės vadovas. Ir kviečia susipažinti, kokių konkrečių veiksmų įmonė imasi.

Kaip pasakoja „Švyturio – Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas, Utenos apylinkių gyventojai, dirbantys šioje įmonėje, gerai supranta vandens svarbą ne tik gaminamiems produktams, bet ir visai ekosistemai. Anot vadovo, nors šiame regione apstu itin tyro vandens, tačiau svarbu užtikrinti, jog gamykloje nei vienas litras nebūtų sunaudojamas be reikalo. 

„Vienas svarbiausių mūsų prioritetų – mažinti vandens suvartojimą. Nors Lietuvoje ir galime pasigirti gausiais bei kokybiškais vandens ištekliais, tačiau šį brangų turtą privalome saugoti ypatingai. Per metus gamyboje pakartotinai sunaudojame 40 tūkst. kub. m. vandens – tai prilygsta 16 pilnų olimpinių plaukimo baseinų, kurie dar ir dar kartą buvo panaudoti“, – pasiektais rezultatais džiaugiasi „Švyturys – Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas. 

„Švyturys – Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas.
„Švyturys – Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas. 

Artimiausių kelių metų planas – dar trečdaliu mažinti vandens sunaudojimą. Šiuo metu jau įgyvendinta dalis numatytų priemonių, padedančių racionaliau naudoti vandenį. Visas daryklos procesuose panaudotas vanduo atiduodamas miesto vandens valymo įmonei. 

„Kas kartą, kai įrenginiais iškeliauja alaus partija, juos būtina perplauti – taip palaikoma higiena, užkertamas kelias maišytis gėrimų skoniams. Įranga plaunama nuolatos ir tam sunaudojama nemažai vandens. Šį vandenį surenkame, išvalome ir naudojame ten, kur jis nekontaktuoja su gaminamu produktu, pavyzdžiui, aušyklėse ir kitur“, – pasakoja daryklos vadovas. Vien butelių skalavimo vandens panaudojimas dėžėms plauti sumažina vandens sąnaudas 2000 m3 per metus. 

Planuose – sumažinti vandens suvartojimą ir alaus gamyboje. Šiuo metu vienam litrui alaus pagaminti reikia 3,2 litrų vandens. Gamykla išsikėlė tikslą iki 2025 metų šį skaičių sumažinti iki 2,5 litro, o dar po kelių metų – ir iki 1,7 litro. 

„Mūsų uždaviniai nors ir ambicingi, bet itin konkretūs. Šiais bei kitais veiksmais norime prisidėti prie klimato taršos mažinimo bei, tuo pačiu, atliepti augančius vartotojų lūkesčius pramonei. Tai ilgalaikė investicija – ne tik į mūsų įmonę, bet ir į aplinką“, – teigia Rolandas Viršilas. 

Vanduo – ne vienintelis išteklius, kurį galima sutaupyti 

Darykloje rengiamas projektas, kuris sugrąžins natūraliai darykloje susidarančią angliarūgštę į technologinį procesą. Iki šiol anglies dvideginis ne tik būdavo išleidžiamas į aplinką, bet, vadovo teigimu, jo netgi tekdavo pirkti dar ir papildomai. Įgyvendinus naujovę, bus padengtas visas daryklos anglies dvideginio poreikis. O tai Utenos daryklos CO2 pėdsaką sumažins net 2500 tonų per metus.

 „Alui fermentuojantis, gaminasi ne tik alkoholis, bet ir angliarūgštė (CO2). Dalis jos lieka aluje, kitkas – patenka į aplinką. Mūsų žaliųjų inovacijų dėka, angliarūgštę pavyks sugauti ir panaudoti gaminant gazuotą mineralinį vandenį ir kitus produktus. Įdiegus susigrąžinimo sistemą, Utenos alaus darykla sugebės patenkinti visą metinį angliarūgštės sunaudojimo poreikį ir jos nebereikės įsigyti papildomai“, – rezultatais džiaugiasi direktorius. 

Taip pat, dar vienas alaus virimo proceso šalutinis produktas – salyklojai. Šie yra panaudojami pašarų bei biokuro gamybai. Šio, anksčiau laikytu nebereikalingu produktu, kasmet perdirbimui atiduodama 21 000 tonų. Taip pat perdirbimui atiduodamos po gamybos likusios mielės, iš kurių gaminama kosmetika, maisto papildai, pašarai. Per metus Utenos alaus darykla atiduoda apie 2000 tonų mielių. 

Negana to, specialistams darykloje pavyko sugauti ir dar kartą įdarbinti net šilumą – instaliuota šilumos energijos sugrąžinimo sistema. Prieš įdiegiant šį patobulinimą, alaus virimo metu išsiskirianti šilumos energija būdavo pašalinama į aplinką. Atsiradus šilumos grąžinimo sistemai, šią energiją pavyko panaudoti gamyboje naudojamo vandens šildymui arba misos pakaitinimui. 

Visi šie veiksmai – dalis plačios „Carlsberg“ aplinkosauginės programos. Reaguodama į spartėjančią klimato kaitą bei tarptautiniu Paryžiaus susitarimu numatytus tikslus, „Carlsberg“ paskelbė iki nulio mažinanti daryklų CO2 emisijas, vandens švaistymą bei nelaimingus atsitikimus darbe.

52795
130817
52791