ES planuoja Kinijos elektromobiliams importo muitus taikyti 5 metus
Ji taip pat pranešė, kad Kinijoje pagamintiems „Tesla“ automobiliams bus taikomas mažesnis 9% muitas.
Praėjusį mėnesį Briuselis kiniškiems elektromobiliams nustatė didelius laikinus importo muitus, kurie prisidėjo prie šiuo metu galiojančio 10 % muito. Toks sprendimas priimtas, nes, atlikus tyrimą dėl Kinijos valstybės subsidijų elektromobilių gamintojams, buvo nustatyta, kad jos iškreipia konkurenciją su Europos elektromobilių gamintojais.
Antradienį Komisija paskelbė projektą, kuriuo siekiama, kad šie muitai taptų galutiniais.
Suinteresuotosios šalys dar galės iki rugpjūčio pabaigos pateikti savo nuomonę šiuo klausimu. Kad muitai taptų galutiniais, ES valstybės narės juos turėtų patvirtinti ne vėliau kaip iki spalio pabaigos.
Pagrindiniams Kinijos gamintojams būtų taikomi tokie galutiniai tarifai: 17% dydžio tarifas automobilių gamintojai BYD (kiek mažesnis nei laikinasis 17,4% tarifas), 19,3% tarifas bendrovei „Geely“ (kiek mažesnis nei laikinasis 19,9% tarifas) ir 36,3% tarifas bendrovei SAIC (kiek mažesnis nei laikinasis 37,6% tarifas).
Kitiems Kinijos gamintojams, kurie bendradarbiavo su Briuseliu, bus taikomas 21,3% tarifas (kiek didesnis nei laikinasis 20,8% tarifas), o tiems, kurie nebendradarbiavo, bus taikomas didžiausias 36,3% muitas.
Muitas nustatytas ir Kinijoje gaminamiems „Tesla“ automobiliams
JAV milijardieriaus Elono Musko bendrovė „Tesla“, kuri gamina savo automobilius ir Kinijoje, Briuselio paprašė nustatyti jai atskirą muitą. Bendrovės elektromobiliams buvo nustatytas 9% importo muitas, nes Europos Komisija padarė išvadą, kad „Tesla“ naudojosi mažesnėmis Kinijos subsidijomis nei Kinijos vietos gamintojai.
Pekinas griežtai prieštarauja ES muitams ir pateikė skundą Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), į kurį Briuselis atkreipė dėmesį, tačiau pareiškė esąs įsitikinęs, kad jo priemonės atitinka PPO reikalavimus.
„ES yra pasirengusi siekti sprendimo, kuris būtų alternatyvus muitų įvedimui, veiksmingas ir suderinamas su PPO taisyklėmis, – žurnalistams sakė Komisijos pareigūnas. – Manome, kad labai daug kas priklauso nuo Kinijos pasiūlytų alternatyvų“.
Bendrijoje nuo liepos 5-osios įsigaliojo papildomi laikinieji iki 38% dydžio muitai, kurie prisidėjo prie jau taikomų 10% dydžio muitų iš Kinijos importuojamiems elektromobiliams. Toks sprendimas priimtas Europos Komisijai nusprendus, kad Kinijos vykdomas elektromobilių gamintojų subsidijavimas kenkia Europos automobilių pramonei.
Rasti pusiausvyrą
Pastaraisiais metais tarp Kinijos ir ES kilo ginčų įvairiais klausimais, susijusiais su prekyba, technologijomis, žmogaus teisėmis ir nacionaliniu saugumu.
ES yra pradėjusi virtinę tyrimų, nukreiptų prieš Kinijos subsidijas saulės baterijoms, vėjo turbinoms ir traukiniams, o Pekinas savo ruožtu ėmėsi tirti europietiško brendžio ir kiaulienos importą.
Tačiau Briuseliui tenka kebli užduotis – rasti pusiausvyrą, nes jis stengiasi apginti svarbią Europos automobilių pramonę, vystyti žaliąjį augimą ir kartu išvengti rimtos priešpriešos su Pekinu.
Kinijos, kaip elektromobilių pramonės galiūnės, iškilimą iš dalies lėmė tikslinga pramonės strategija, pagal kurią Pekinas skiria daug valstybės lėšų vietos įmonėms, taip pat moksliniams tyrimams ir plėtrai.
Kinijos įmonės įgijo lemiamą pranašumą varžybose dėl to, kas pasiūlys pigesnių ir efektyvesnių elektromobilių, tuo metu pirmaujantys Europos automobilių gamintojai ne visada sulaukia tokios didelės valstybės paramos.
Idėjų kalvės „Atlantic Council“ duomenimis, 2023 metais Kinijos elektromobilių pardavimai užsienyje padidėjo 70% iki 34,1 mlrd. USD (30,8 mlrd. Eur).
Beveik 40% jų teko Europos Sąjungai, kuri yra didžiausia kiniškų elektromobilių importuotoja.
REKOMENDUOJAME
