Susisiekimo ministerija: stinga skrydžių į verslo centrus, jų skatinimui reikia 5,9 mln. Eur

Verslui priekaištaujant, kad iš Lietuvos nėra patogių skrydžių, parlamentarai Biudžeto ir finansų komitete aptarė jų poreikį ir krypčių plėtrą.

„Viena vertus, tai gali atrodyti smulkmena, tačiau tai lemia pasirinkimą, į kurią regiono šalį verta investuoti. Skrydis į Tenerifę ar Antaliją mūsų tikrai negelbės, kol neturėsime patogių skrydžių į Londoną ir Frankfurtą“, – komitete trečiadienį teigė M. Majauskas. 

„Reikia atkreipti dėmesį, kad ant popieriaus gali atrodyti gražiai – skrydį turime, bet jam reikia keltis 3 ar 4 val. ryto. Tuo metu Ryga sėkmingai vykdo skrydžių plėtrą patogiais laikais“, – pridūrė komiteto pirmininkas.

Jo teigimu, aviacijai grįžtant į ikipandeminį lygį, svarbu nepamiršti verslo poreikių.

„Todėl verta būtų plėsti tiesioginius skrydžius, jungiančius Lietuvos sostinę su kritinės ir reikšmingos svarbos ekonominiais taškais Europoje. Aviacija ypač svarbi regionams, kurių alternatyvios susisiekimo priemonės yra ribotos. Tokiems regionams priskiriama ir Lietuva“, – sakė M. Majauskas.  

Pasak M. Majausko, pagal tarptautinius susisiekimo reitingus Lietuva yra 87 vietoje iš 141.  

Neatitinka poreikių

Rolandas Valiūnas, asociacijos „Investors‘ Forum“ valdybos pirmininko, teigimu, pagrindinė problema – pigių skrydžių oro bendrovių įsigalėjimas.

„Beveik 70% keleivių Lietuvos oro uostuose aptarnauja pigių skrydžių bendrovės „WizzAir“ ar „Ryanair“. Vakarų Europos bei Amerikos verslininkai neskraido su pigiomis avialinijomis“, – Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo R. Valiūnas. 

Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvos oro uostų krypčių yra į kurortus, o turimomis kryptimis į verslo centrus, neretai skrydžiai yra tik po 2-3 kartus per savaitę.

Kitokia padėtis nei kaimynų

„Jeigu pažiūrėsite skrydžius iš Rygos, čia patogiu laiku, tai yra tarp 7 ir 8 val., yra 13 skrydžių verslui aktualiomis kryptimis“, – kalbėjo R. Valiūnas. 

Jo siūlymu, reiktų aktyviau diskutuoti apie galimybes turėti nacionalinį oro vežėją. 

R. Valiūno vertinimu, verslui aktualiausios skrydžių kryptis: Londonas, Berlynas, Diuseldorfas, Frankfurtas, Miunchenas, Skandinavijos šalių sostinės, Varšuva, Viena, Amsterdamas, Madridas, Paryžius.

Tomas Zitikis, Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas, atkreipė dėmesį, kad netikslinga lygintis su Ryga.

„Ryga yra jungiamųjų skrydžių hub'as, ko Lietuvoje mes neturime. Todėl mes turime taikytis prie hub'ų tvarkaraščių, skrydžius organizuoti anksčiau, kad keleiviai spėtų persėsti reikiama kryptimi“, – paaiškino T. Zitikis.

Tikimasi rasti lėšų

2023 metų valstybės biudžete nenumačius 5,9 mln. Eur skrydžių skatinimui, Finansų ministerijos Biudžeto departamento vadovė Daiva Kamarauskienė ragina pinigų tam ieškoti perskirstant jau suplanuotas išlaidas.

„Jeigu užsibrėžėme tą raudoną 5% deficito liniją ir laikom, tai turime ieškoti, nuo ko galėtume nuimti, gal kokios suplanuotos išlaidos turi mažesnį prioritetą. Kitokių finansinių galimybių dabar nėra“, – teigė Finansų ministerijos atstovė. 

Ji, be kita ko, priminė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos turizmo plėtros programoje 2023 metams numatyta virš 2 mln. Eur skrydžiams į Londono Sičio oro uostą.    

Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba tvirtino, kad bus ieškoma galimybių kitų metų biudžete rasti finansavimą konsultantų pasiūlytam oro susisiekimo skatinimo modeliui, pagal kurį Lietuva planavo finansiškai remti maždaug 12 naujų skrydžių krypčių.

VŽ rašė, kad Lietuvos aviacijoje strategijoje iki 2030 m. numatyta turėti bent 150 skrydžių krypčių.