M. Skuodis apibendrino tarptautinių sankcijų Rusijai poveikį Lietuvos transporto sektoriui

Ministerijos duomenimis, 2021 metais transporto paslaugų eksportas augo 7% ir sudarė 60% viso šalies paslaugų eksporto. Konkrečiai transporto sektoriaus pajamos augo 25%, iki 15 mlrd. Eur.

Tačiau dabar numatomos tarptautinės sankcijos, karas Ukrainoje ir jo sukelti padariniai šiemet gerokai sumažins tiek valstybės biudžeto, tiek verslo gaunamas pajamas.

M. Skuodis pastebėjo, kad Lietuvos transporto sektorius nuo 2014-ųjų, kai Rusijai buvo įvestos sankcijos dėl Krymo aneksijos, reikšmingai sumažino savo veiklą Rytų kryptimis.

Laikotarpyje nuo 2020 m. paskutiniojo ketvirčio iki 2021 m. trečiojo ketvirčio Rusija buvo trečia Lietuvos transporto eksporto partnerė, sudariusi 9% eksporto dalį, o Baltarusija – šešta (5%). Pavyzdžiui, Vokietija sudarė 18% eksporto, Prancūzija – 10%.

Rusijos klientai naudojasi kelių transporto, sandėliavimo ir kitomis transporto paslaugomis, o Baltarusijos atveju 85% paslaugų eksporto sudarė geležinkelio paslaugos.

Siekia didinti izoliaciją

Ministras komitetui pabrėžė, kad nepaisant didelių netekčių, Vyriausybė pasisako už maksimalias sankcijas ir šiame sprendime „nėra pragmatizmo“. „Norėčiau, rodydamas skaičius, labai aiškiai tai akcentuoti“, – sakė jis.

M. Skuodis patvirtino kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais pateikęs pasiūlymą ES uždaryti sienas su Rusija ir Baltarusija.

„Esame pateikę siūlymą visiškai uždaryti sienas tose šalyse registruotiems vilkikams, – sakė jis. – Pagal srautus žiūrint tai būtų efektas didelis, bet puikiai suprantame, kad yra galimybių apėjimui, toje vietoje žiūrėsime. Kalbant apie laivus, Rusijos laivai tikisi pakeisti vėliavas, tai dabartiniame sankcijų pakete yra toks dalykas – jei pastaruoju metu pasikeitė vėliava, tai nieko nekeičia, nes vis tiek negalėsi plaukti“, – kalbėjo susisiekimo ministras. Jis sakė, kad nesulaukus teigiamo ES sprendimo, gali būti priimtas regioninis.

„Kol kas esame susikoncentravę į ES sprendimus, nes jie būtų efektyviausi, bet jeigu jų nebūtų, mes grįžtume prie tos temos, nes diskusijos vyksta tiek susisiekimo, tiek užsienio reikalų ministrų lygyje, tiek ir premjerai apie tai pasikalba“, – sakė M. Skuodis.

Vertindamas prognozuojamus Klaipėdos uosto praradimus, ministras pastebėjo, kad jau pernai krova mažėjo 4,6%. Tai didele dalimi paskatino baltarusiškų naftos produktų netekimas, o šiemet nebus ir 11 mln. t baltarusiškų trąšų.

Dabar, pasak M. Skuodžio, šiemet numatomas krovos kritimas gali siekti 32%, o perkrautų krovinių apimtis galėtų siekti 31 mln. t. Tokiu atveju negautos pajamos galėtų sudaryti apie 145 mln. Eur. 128 mln. Eur iš jų prarastų būtent uosto krovos įmonės.

Traukėsi iš Rytų

Kelių transporto sektorius, pasak ministro, nuo 2014-ųjų veiklą iškėlė iš Rytų šalių ir koncentravo Vakarų Europoje. 

„Kai žiūrime kiek keliauja iš Rusijos, matome, kad yra maži ir mažėjantys skaičiai“, – sakė ministras. Pasak jo, Lietuvos vežėjams Rytų kryptis nebėra reikšminga – absoliuti dauguma iš 824.460 pernai Lietuvos sieną kirtusių vilkikų buvo su rusiškais (52%) ir baltarusiškais (22%) numeriais.

M. Skuodis apibendrino, kad maždaug 20% Lietuvos sunkvežimių parko važiuoja Rytų kryptimi, daugiausiai tai – mažosios įmonės, vidutiniškai turinčios po 5 vilkikus ir joms bus sunkiau persiorientuoti veiklai į Vakarus.

Pasak jo, praėjusiais metais krovinius į Rusiją gabeno 484 Lietuvos transporto įmonės – tai sudaro 9,3% visų vežėjų. 462 (8,8%) – į Baltarusiją, 166 (3%) – į Kazachstaną, 53 (1%) – į Uzbekistaną, 25 (0,5%) – į Tadžikistaną, 18 (0,4%) – į Kirgiziją. Į Ukrainą važiavo tik 13 Lietuvos vežėjų (0,3% įmonių).

Ministras tvirtino, kad dėl Rusijos ir Baltarusijos vežėjams numatomų draudimų didžiausius nuostolius turėtų patirti Lietuvos sandėliai ir logistikos terminalai, nes jų pagrindiniai naudotojai yra Rusijos vežėjai, čia atliekantys tiek krovos, tiek muitinės procedūras.

„Didžiausias poveikis bus logistikos terminalams, iššūkis šioje vietoje persiorientuoti“, –sakė ministras.

Prarandami mokesčiai

M. Skuodis prognozuoja, kad dėl sankcijų privatus kelių transporto sektorius į biudžetą neatneš maždaug 72 mln. Eur pajamų.

„Tai hipotetiniai skaičiai – kas būtų, jeigu būtų. Bet mes žinome pajamas vidutiniškai, kiek gauname iš vieno vilkiko  į biudžetą, kiek tų vilkikų važiuoja Rytų kryptimi. Skaičiuojame, kiek vienas vilkikas generuoja: vairuotojas, į „Sodrą“, visi mokesčiai –  ir su darbo santykiais, ir akcizai. Tai ekspertinis vertinimas, čia nėra tikslumo“, – aiškino M. Skuodis.

Pernai Rytų kryptimi dirbę Lietuvos vežėjai į biudžetą sunešė apie 162 mln. Eur. 67,5 mln. Eur šioje sumoje sudarė veikla Rusijos kryptimi, 87,8 mln. Eur – Baltarusijos, ir 6,5 mln. Eur – veikla Vidurio Azijos kryptimi.

Ministras pastebėjo, kad dėl ruošiamų sankcijų sumažės Lietuvos prekybos apimtys ir su kai kuriomis Vidurio Azijos šalimis.

„Šitoje vietoje mums agresoriai kenkia – tiesiai šviesiai pasakykime. Pavyzdžiui, prekyba su Kazachstanu, Vidurio Azija paremta keliais“, – teigė M. Skuodis. Jis svarsto, kad liekantys maršrutai per Turkiją vargiai pateisintų ekonominę logiką. 

Dar viena dėl ribojamų atsirandanti netektis – mažiau kelių mokesčių. Rusijos vežėjai pernai sumokėjo 4,4 mln. Eur kelių mokesčių – tai sudarė 8,8% visų gautų pajamų. Baltarusijos vežėjų indėlis sudarė 2,1 mln. Eur, arba 4,3%.

Ministras nurodė, kad iš viso per metus už kelių mokesčio vinjetes surenkama apie 49,5 mln. Eur.

Neteks pusės pajamų 

M. Skuodis pastebėjo, kad šalies geležinkelių laukia sunkus laikotarpis, kokio jie nėra matę nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Pateikiami skaičiavimai nurodo, kad vien „LTG Infra“ veiklai subalansuoti iš biudžeto šiemet gali prireikti 100 mln. Eur. Jis atkreipė komiteto dėmesį, kad infrastruktūros pajamos mažėjo keletą metų iš eilės, tačiau dabar sumažėjimą lemia objektyvios priežastys.

„Galime diskutuoti, kodėl taip yra. Pasakykime aiškiai, kad praktiškai visos šalys subsidijuoja infrastruktūrą, o Vokietijos koaliciniame susitarime net pasakyta, kad infrastruktūra verslams turi būti nemokama“, – sakė M. Skuodis.

Jis taip pat pridūrė, kad „kalbant apie infrastruktūrą, valstybė padės, nes privalo padėti“. Tačiau, pasak ministro, pagalba bus minimali.

Iki šiol didžiausias pajamas Lietuvos geležinkeliams nešdavo naftos ir trąšų vežimas. Tačiau 2022 m. prognozuojama 48% mažėjanti geležinkelių krovinių apimtis, kuri reikštų apie 150 mln. Eur pajamų praradimą.

„Geležinkeliai gali netekti 50–60% pajamų. Jūs įsivaizduojate, kas atsitinka įmonėms, turinčioms tokius praradimus? – retoriškai klausė ministras. – Tikrai bus pokyčių, kalbant ir apie darbuotojų skaičių, neišvengiamai. Krovinių vežime bus didžiausi pokyčiai. Ten, kur yra infrastruktūra, fiksuoti kaštai, kur yra keleivių vežimas, bus mažesni pokyčiai. Kai geležinkeliai turės galutinius skaičius, jie juos pristatys.“ 

M. Skuodis pabrėžė, kad geležinkeliams teks pasistengti ieškant naujų galimybių tiek vietos rinkose, tiek Vakaruose. Kaip tokias galimybes Lietuvos geležinkeliams ministras minėjo lietuviško dolomito skaldos transportą, kuris vis dažniau transportuojamas sunkvežimiais. Kitos išvardytos ir dar neišnaudotos galimybės – lietuviški grūdai ar Kauno intermodalinio terminalo jungtis su europine vėže, leidžianti krovinius gabenti į Vakarų Europą. Šiemet krovinių gabenimą geležinkeliais į Vakarus ketinama padvigubinti ir pasiekti 1 mln. t. Dabar iš Lietuvos į Vokietijoje esantį Duisburgą kiekvieną savaitę išvažiuoja du traukiniai – šį skaičių ketinama padidinti keturis kartus, mat ši kryptis vertinama kaip perspektyvi.

Kiti planai – dar šiemet atidaryti naują traukinių kryptį į Šiaurės Italiją.