M. Skuodis apibendrino tarptautinių sankcijų Rusijai poveikį Lietuvos transporto sektoriui

Publikuota: 2022-04-06
Marius Skuodis, susisiekimo ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Marius Skuodis, susisiekimo ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Trečiadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje Marius Skuodis, susisiekimo ministras, įvertino galimą karo Ukrainoje ir įvairaus pobūdžio sankcijų ir draudimų Rusijai bei Baltarusijai poveikį.

Ministerijos duomenimis, 2021 metais transporto paslaugų eksportas augo 7% ir sudarė 60% viso šalies paslaugų eksporto. Konkrečiai transporto sektoriaus pajamos augo 25%, iki 15 mlrd. Eur.

Tačiau dabar numatomos tarptautinės sankcijos, karas Ukrainoje ir jo sukelti padariniai šiemet gerokai sumažins tiek valstybės biudžeto, tiek verslo gaunamas pajamas.

M. Skuodis pastebėjo, kad Lietuvos transporto sektorius nuo 2014-ųjų, kai Rusijai buvo įvestos sankcijos dėl Krymo aneksijos, reikšmingai sumažino savo veiklą Rytų kryptimis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Laikotarpyje nuo 2020 m. paskutiniojo ketvirčio iki 2021 m. trečiojo ketvirčio Rusija buvo trečia Lietuvos transporto eksporto partnerė, sudariusi 9% eksporto dalį, o Baltarusija – šešta (5%). Pavyzdžiui, Vokietija sudarė 18% eksporto, Prancūzija – 10%.

Rusijos klientai naudojasi kelių transporto, sandėliavimo ir kitomis transporto paslaugomis, o Baltarusijos atveju 85% paslaugų eksporto sudarė geležinkelio paslaugos.

Siekia didinti izoliaciją

Ministras komitetui pabrėžė, kad nepaisant didelių netekčių, Vyriausybė pasisako už maksimalias sankcijas ir šiame sprendime „nėra pragmatizmo“. „Norėčiau, rodydamas skaičius, labai aiškiai tai akcentuoti“, – sakė jis.

M. Skuodis patvirtino kartu su Baltijos šalių ir Lenkijos ministrais pateikęs pasiūlymą ES uždaryti sienas su Rusija ir Baltarusija.

„Esame pateikę siūlymą visiškai uždaryti sienas tose šalyse registruotiems vilkikams, – sakė jis. – Pagal srautus žiūrint tai būtų efektas didelis, bet puikiai suprantame, kad yra galimybių apėjimui, toje vietoje žiūrėsime. Kalbant apie laivus, Rusijos laivai tikisi pakeisti vėliavas, tai dabartiniame sankcijų pakete yra toks dalykas – jei pastaruoju metu pasikeitė vėliava, tai nieko nekeičia, nes vis tiek negalėsi plaukti“, – kalbėjo susisiekimo ministras. Jis sakė, kad nesulaukus teigiamo ES sprendimo, gali būti priimtas regioninis.

„Kol kas esame susikoncentravę į ES sprendimus, nes jie būtų efektyviausi, bet jeigu jų nebūtų, mes grįžtume prie tos temos, nes diskusijos vyksta tiek susisiekimo, tiek užsienio reikalų ministrų lygyje, tiek ir premjerai apie tai pasikalba“, – sakė M. Skuodis.

Vertindamas prognozuojamus Klaipėdos uosto praradimus, ministras pastebėjo, kad jau pernai krova mažėjo 4,6%. Tai didele dalimi paskatino baltarusiškų naftos produktų netekimas, o šiemet nebus ir 11 mln. t baltarusiškų trąšų.

Dabar, pasak M. Skuodžio, šiemet numatomas krovos kritimas gali siekti 32%, o perkrautų krovinių apimtis galėtų siekti 31 mln. t. Tokiu atveju negautos pajamos galėtų sudaryti apie 145 mln. Eur. 128 mln. Eur iš jų prarastų būtent uosto krovos įmonės.

Traukėsi iš Rytų

Kelių transporto sektorius, pasak ministro, nuo 2014-ųjų veiklą iškėlė iš Rytų šalių ir koncentravo Vakarų Europoje. 

„Kai žiūrime kiek keliauja iš Rusijos, matome, kad yra maži ir mažėjantys skaičiai“, – sakė ministras. Pasak jo, Lietuvos vežėjams Rytų kryptis nebėra reikšminga – absoliuti dauguma iš 824.460 pernai Lietuvos sieną kirtusių vilkikų buvo su rusiškais (52%) ir baltarusiškais (22%) numeriais.

M. Skuodis apibendrino, kad maždaug 20% Lietuvos sunkvežimių parko važiuoja Rytų kryptimi, daugiausiai tai – mažosios įmonės, vidutiniškai turinčios po 5 vilkikus ir joms bus sunkiau persiorientuoti veiklai į Vakarus.

Pasak jo, praėjusiais metais krovinius į Rusiją gabeno 484 Lietuvos transporto įmonės – tai sudaro 9,3% visų vežėjų. 462 (8,8%) – į Baltarusiją, 166 (3%) – į Kazachstaną, 53 (1%) – į Uzbekistaną, 25 (0,5%) – į Tadžikistaną, 18 (0,4%) – į Kirgiziją. Į Ukrainą važiavo tik 13 Lietuvos vežėjų (0,3% įmonių).

Ministras tvirtino, kad dėl Rusijos ir Baltarusijos vežėjams numatomų draudimų didžiausius nuostolius turėtų patirti Lietuvos sandėliai ir logistikos terminalai, nes jų pagrindiniai naudotojai yra Rusijos vežėjai, čia atliekantys tiek krovos, tiek muitinės procedūras.

„Didžiausias poveikis bus logistikos terminalams, iššūkis šioje vietoje persiorientuoti“, –sakė ministras.

Prarandami mokesčiai

M. Skuodis prognozuoja, kad dėl sankcijų privatus kelių transporto sektorius į biudžetą neatneš maždaug 72 mln. Eur pajamų.

„Tai hipotetiniai skaičiai – kas būtų, jeigu būtų. Bet mes žinome pajamas vidutiniškai, kiek gauname iš vieno vilkiko  į biudžetą, kiek tų vilkikų važiuoja Rytų kryptimi. Skaičiuojame, kiek vienas vilkikas generuoja: vairuotojas, į „Sodrą“, visi mokesčiai –  ir su darbo santykiais, ir akcizai. Tai ekspertinis vertinimas, čia nėra tikslumo“, – aiškino M. Skuodis.

Pernai Rytų kryptimi dirbę Lietuvos vežėjai į biudžetą sunešė apie 162 mln. Eur. 67,5 mln. Eur šioje sumoje sudarė veikla Rusijos kryptimi, 87,8 mln. Eur – Baltarusijos, ir 6,5 mln. Eur – veikla Vidurio Azijos kryptimi.

Marius Skuodis, susisiekimo ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Marius Skuodis, susisiekimo ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Ministras pastebėjo, kad dėl ruošiamų sankcijų sumažės Lietuvos prekybos apimtys ir su kai kuriomis Vidurio Azijos šalimis.

„Šitoje vietoje mums agresoriai kenkia – tiesiai šviesiai pasakykime. Pavyzdžiui, prekyba su Kazachstanu, Vidurio Azija paremta keliais“, – teigė M. Skuodis. Jis svarsto, kad liekantys maršrutai per Turkiją vargiai pateisintų ekonominę logiką. 

Dar viena dėl ribojamų atsirandanti netektis – mažiau kelių mokesčių. Rusijos vežėjai pernai sumokėjo 4,4 mln. Eur kelių mokesčių – tai sudarė 8,8% visų gautų pajamų. Baltarusijos vežėjų indėlis sudarė 2,1 mln. Eur, arba 4,3%.

Ministras nurodė, kad iš viso per metus už kelių mokesčio vinjetes surenkama apie 49,5 mln. Eur.

Neteks pusės pajamų 

M. Skuodis pastebėjo, kad šalies geležinkelių laukia sunkus laikotarpis, kokio jie nėra matę nuo Nepriklausomybės atkūrimo.

Pateikiami skaičiavimai nurodo, kad vien „LTG Infra“ veiklai subalansuoti iš biudžeto šiemet gali prireikti 100 mln. Eur. Jis atkreipė komiteto dėmesį, kad infrastruktūros pajamos mažėjo keletą metų iš eilės, tačiau dabar sumažėjimą lemia objektyvios priežastys.

„Galime diskutuoti, kodėl taip yra. Pasakykime aiškiai, kad praktiškai visos šalys subsidijuoja infrastruktūrą, o Vokietijos koaliciniame susitarime net pasakyta, kad infrastruktūra verslams turi būti nemokama“, – sakė M. Skuodis.

Jis taip pat pridūrė, kad „kalbant apie infrastruktūrą, valstybė padės, nes privalo padėti“. Tačiau, pasak ministro, pagalba bus minimali.

Iki šiol didžiausias pajamas Lietuvos geležinkeliams nešdavo naftos ir trąšų vežimas. Tačiau 2022 m. prognozuojama 48% mažėjanti geležinkelių krovinių apimtis, kuri reikštų apie 150 mln. Eur pajamų praradimą.

„Geležinkeliai gali netekti 50–60% pajamų. Jūs įsivaizduojate, kas atsitinka įmonėms, turinčioms tokius praradimus? – retoriškai klausė ministras. – Tikrai bus pokyčių, kalbant ir apie darbuotojų skaičių, neišvengiamai. Krovinių vežime bus didžiausi pokyčiai. Ten, kur yra infrastruktūra, fiksuoti kaštai, kur yra keleivių vežimas, bus mažesni pokyčiai. Kai geležinkeliai turės galutinius skaičius, jie juos pristatys.“ 

M. Skuodis pabrėžė, kad geležinkeliams teks pasistengti ieškant naujų galimybių tiek vietos rinkose, tiek Vakaruose. Kaip tokias galimybes Lietuvos geležinkeliams ministras minėjo lietuviško dolomito skaldos transportą, kuris vis dažniau transportuojamas sunkvežimiais. Kitos išvardytos ir dar neišnaudotos galimybės – lietuviški grūdai ar Kauno intermodalinio terminalo jungtis su europine vėže, leidžianti krovinius gabenti į Vakarų Europą. Šiemet krovinių gabenimą geležinkeliais į Vakarus ketinama padvigubinti ir pasiekti 1 mln. t. Dabar iš Lietuvos į Vokietijoje esantį Duisburgą kiekvieną savaitę išvažiuoja du traukiniai – šį skaičių ketinama padidinti keturis kartus, mat ši kryptis vertinama kaip perspektyvi.

Kiti planai – dar šiemet atidaryti naują traukinių kryptį į Šiaurės Italiją.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Logistika“
Rašyti komentarą 0
„Sostenos“ pelnas pernai išaugo dukart

Automobilių prekybos ir remonto bendrovės „Sostena“ grynasis pelnas pernai išaugo daugiau nei du kartus – iki...

Logistika
08:28
„R&R Technology“: vasarą verslą pakviesime įsitikinti mobiliųjų robotų galimybėmis Verslo tribūna

Paulius Rakauskas, mobiliosios robotikos srityje inovacijas kuriančios įmonės „R&R Technology“ atstovas,...

Tvarios sunkiosios transporto priemonės: pasiūlos yra, bet infrastruktūra buksuoja Premium

Europai vis drąsiau žygiuojant Žaliuoju kursu, tvarius sprendimus siūlo ir sunkiojo transporto gamintojai.

Logistika
05:45
Rusija skelbia po išminavimo atidaranti Mariupolio uostą

Rusija trečiadienį pareiškė, kad jos pajėgų užimto Ukrainos pietrytinio Mariupolio miesto uostas vėl...

Verslo aplinka
2022.05.25
Naujos grėsmės transporto sektoriuje ir EK sprendimas kovai su jomis Premium

Tarptautinės logistikos ekspertams prognozuojant galimas naujas rizikas, ES vadovybė parengė šiam sektoriui...

Logistika
2022.05.25
Teismas: kol neišspręsta byla, VVT profsąjunga negali stabdyti darbuotojų sutarčių

Teismas neleido „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinei sąjungai stabdyti darbuotojų sutarčių, kadangi...

Logistika
2022.05.25
BKT ateitis miglota: ieško naujų rinkų ir krovinių 22

Milijonų tonų Baltarusijos gamintojos „Belaruskalij“ trąšų nuo vasario netekęs Birių krovinių terminalas...

Logistika
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
Teismas: VVT profsąjunga gali streikuoti užtikrindama 50% paslaugų 1

Teismas antradienį leido „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profesinei sąjungai vykdyti streiką užtikrinant...

Vadyba
2022.05.24
Į Lietuvą iš Ukrainos atgabenti grūdai laukiami „Begoje“

Į Lietuvą antru bandomuoju traukiniu iš Ukrainos atgabenti grūdai bus kraunami per vieną didžiausių Klaipėdos...

Logistika
2022.05.24
Ukraina planuoja pradėti tiesti europinę geležinkelio vėžę 1

Ukraina pradės palaipsniui tiesti siaurąją europinę vėžę, kad sujungtų savo geležinkelį su Europos...

Logistika
2022.05.24
Baltijos jūros rytinės pakrantės regione Klaipėdos uostas pagal krovą išliko ketvirtas

Klaipėdos uostas, per šių metų keturis mėnesius perkrovęs 12,6 mln. t krovinių, tarp kitų Baltijos jūros...

Logistika
2022.05.24
ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui

Europos Sąjungos (ES) Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina...

Verslo aplinka
2022.05.24
„Sirin Development“ sukirto rankomis su „Kesko Senukais“ dėl sandėlių nuomos Rygoje

Su „Girtekos“ grupe susijusi industrinio nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Sirin Development“...

Statyba ir NT
2022.05.24
Draudimas rusams pirkti NT ir investuoti į fondus Lietuvoje sukrėtimo nežada, bet tikrintojams bus reikalų Premium

Europos Parlamentui svarstant šeštąjį sankcijų paketą, kuriame numatytas draudimas Rusijos piliečiams Europos...

Statyba ir NT
2022.05.24
50% pajamas pernai didinusi „CityBee“ ieško naujų automobilių Premium 8

Didžiausia trumpalaikės nuomos platforma Baltijos šalyse pernai pasiekė istorinį pajamų rekordą, toliau...

Logistika
2022.05.24
Į Šeštokus atvyko antrasis traukinys iš Ukrainos

Pirmadienį į Šeštokus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje atvyko antrasis bandomasis traukinys iš Ukrainos,...

Logistika
2022.05.23
Dviratininkų ir viešojo transporto eismas nuo birželio vyks kiek kitaip: įsigalioja keli nauji KET pakeitimai

Pirmąją vasaros dieną įsigalios nauji Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimai, labiausiai aktualūs dviračių,...

Logistika
2022.05.23
„Orlen Lietuva“: esame sukaupę bitumo atsargų Premium 1

Remontui sustabdyta Mažeikių naftos perdirbimo AB „Orlen Lietuva“ ramina, kad dėl bitumo stygiaus nutraukti...

Pramonė
2022.05.23
J. Adomavičius: sunku uždaryti įmonę Rusijoje, kai du mūsų akcininkai sėdi Baltarusijos kalėjime Premium 1

Jurgis Adomavičius, muitinės tarpininko paslaugas teikiančios įmonės „Bunasta“ vadovas, VŽ podkaste pasakoja,...

Logistika
2022.05.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku