Prognozė: kelių transporto sektorius neteks per 800 mln. Eur, arba 1,9% BVP 

Tokias ekonomikos raidos prognozes pateikia „Baltic Institute for Research and Development“ (BIRD). Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ užsakymu Instituto atliktame tyrime analizuojami įvairūs scenarijai, kokį poveikį Lietuvos tarptautiniam krovinių vežimo automobiliais sektoriui turės COVID-19 pandemija.

1,3–2,7% BVP netektis

VŽ rašė, kad dėl pandemijos stojanti pasaulio ekonomika sukėlė didelį poveikį tarptautinių krovinių vežimo automobiliais sektoriuje. BIRD skaičiavimais, optimistinio scenarijaus atveju, Lietuvos transporto įmonių pajamų mažėjimas šiais metais sieks 633 mln. Eur (1,3% BVP).

Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju, mažėjimas sieks 829 mln. Eur (1,9% BVP). Didžiausias bendrosios produkcijos mažėjimas prognozuojamas pasireiškus trečiajam, blogiausiam, scenarijui, kurio atveju bendroji sektoriaus produkcija sumažėtų 1,12 mlrd. Eur (2,7% BVP).

„Krovinių pervežimo apimtys labai jautrios bendrai ekonominei situacijai. COVID-19 akivaizdoje tarptautiniai krovinių pervežimai tapo labai svarbiu išgyvenimo faktoriumi gabenant medicinines prekes, maisto produktus, būtinąją įrangą. Tačiau šie kroviniai nekompensavo praradimų, kurie atsirado dėl masiškai stojusių gamyklų bei uždaryto paslaugų sektoriaus – pagrindinių krovinių pervežimo paslaugų pirkėjų, tad vežėjai patiria itin didelius išbandymus“, – „Linavos“ pranešime cituojama Eglė Stonkutė, tyrimui vadovavusi BIRD direktorė.

Skaičiavimai atlikti remiantis Tarptautinio valiutos fondo ir Lietuvos vyriausybės prognozėmis, pagal kurias, optimistiniu atveju, Lietuvos ekonomika 2020 metais trauksis 2,8%, mažiau palankiu atveju – 7,3%. Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektoriaus bendroji produkcija atitinkamai mažėtų 9% ir 17%.

Nukentės mažieji

„Šioje situacijoje būtina atkreipti dėmesį ne tik į ekonominį, bet ir į socialinį aspektą. Krovinių vežimo sektorius – antras pagal dydį Lietuvoje pagal darbuotojų skaičių. 80% sektoriaus įmonių yra smulkios, turinčios iki 9 darbuotojų ir aukštą bankroto riziką, tad be pagalbos iš šalies jos vargiai pajėgs atlaikyti problemas“, – sako E. Stonkutė.

VŽ rašė, kad mažuosius vežėjus gali išnaikinti ir rinkoje įsivyravęs kainų karas. Tyrimo metu nustatyta, kad net optimistinio scenarijaus atveju, mažiausių krovinių vežimo automobiliais įmonių pagrindiniai finansiniai rodikliai taps neigiami. Labiausiai tikėtino scenarijaus atveju iki 94% visų sektoriaus įmonių galėtų patirti bankroto riziką, o pesimistinio scenarijaus atveju 98% krovinių vežimo automobiliais sektoriaus įmonių patirtų didesnės ar mažesnės apimties bankroto riziką. Atitinkamai su darbo vietos praradimo grėsme susidurtų nuo 43.000 iki daugiau kaip 48.000 darbuotojų.

Parama nepakankama

„Šis matematinis modelis atspindi situaciją, į kurią neįtraukta valstybės parama, kuri padėtų gerokai sutrumpinti galimą sektoriaus nuosmukį. Kaip veiksmingiausios paramos formos gali būti darbuotojų darbo užmokesčio kompensacijos, garantijos paskoloms bei specifiniai transporto sektoriui pritaikyti paramos modeliai“, – pažymi E. Stonkutė.

Pranešime cituojamas Tomas Garuolis, „Linavos“ sekretorius transporto politikai, tikina, kad valstybinės paramos formų krovinių vežimo automobiliais įmonėms yra, tačiau jos nėra pakankamos. Pavyzdžiui, specifinių paramos priemonių, skirtų finansuoti naujas investicijas ekonomikos nuosmukio laikotarpiu, persiorientuojant į naujus segmentus ir rinkas, nėra iš viso.

Gali greitai atsigauti

„Remiantis 2009 metų ekonominės krizės patirtimi, yra rimtų prielaidų tvirtinti, kad padėjus išgyventi transporto įmonėms, Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektorius per metus gali pakisti iš esmės: jei išorinės rinkos bus atidarytos – iš dviženklio nuosmukio peršokti į dviženklį augimą, kaip tai įvyko minėtos krizės metu prieš dešimtmetį“, – tvirtina T. Garuolis.

Ekspertai pabrėžia, kad COVID-19 pandemijos sukelta ekonominė krizė yra kitokia nei 2009 metais, tačiau šiuo metu „inercinis transporto sektoriaus augimo užtaisas“ nėra sugriautas. Esą skubiai nukreipus į jį reikšmingą finansinę paramą, tai leistų sektoriui gana greitai grįžti į eksporto paslaugų rinkas užsienyje.

Mato galimybę

„Pandemijos sukelta ekonomikos krizė diktuoja poreikį keisti pervežamų krovinių struktūrą ir geografiją. Mažėjant ar net išnykstant kai kurių krovinių vežimo paslaugų poreikiui Vakarų Europoje, Rytų regiono kryptis, kartu su tiesiogine geležinkelio jungtimi tarp Lietuvos ir Kinijos, sudaro sąlygas Lietuvai užimti išskirtinę pagrindinio partnerio poziciją kuriant žemės transporto autostradą tarp Kinijos ir Vakarų Europos“, – sako T. Garuolis.

BIRD tyrimas dėl COVID-19 pandemijos galimo poveikio Lietuvos tarptautiniam krovinių vežimo automobiliais sektoriui atliktas remiantis 2008 metų krizės poveikio Lietuvos krovinių vežimo keliais sektoriui analize, Lietuvos transporto įmonių ekspertine apklausa, analizuojant reprezentatyvią Lietuvos krovinių vežimo automobiliais įmonių imtį bei kitais duomenimis. Tyrimas atliktas „Linavos“ užsakymu.