Transporto sektorius – ekonomikos būklės indikatorius

Statistika teigia, kad Lietuvos transporto ir saugojimo sektorius sukuria 13% šalies BVP – pusę šio skaičiaus tenka krovininiam kelių transportui. Sektorius svarbus ir įdomus dar ir tuo, kad, ko gero, kaip niekas kitas anksti pradeda jausti verslo nuotaikų pokyčius. Todėl sektorių galima vadinti ekonomikos būklės indikatoriumi.

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Logistikos sektoriaus lyderiai 2019“: pirmūnai taikosi į naujas aukštumas

„Verslo žinių“ analitikų surikiuotame stipriausių 127 transporto ir logistikos įmonių sąraše pagal 2018 m. rodiklius pirmauja didžiausia Lietuvos ir viena didžiausių Europoje vežėjų įmonių „Girteka Logistics“ (GL) – pernai ji fiksavo 36,1% augimą. Jei panašus augimas būtų ir šiemet, įmonės pajamos pirmą kartą viršytų milijardą eurų. Sėkmės formulės įmonės vykdomasis direktorius neslepia – pasak Pauliaus Dambrausko, GL išskirtinumas ir konkurencinis pranašumas yra tai, kad didžioji dalis krovinių pervežama nuosavu transportu, o tai leidžia išlaikyti paslaugos kokybės standartus, juolab kad konkurencija yra intensyvi. P. Dambrauskas sako tikintis, jog tendencija, kad vis didesnę žemyno krovinių dalį perveža Vidurio ir Rytų Europos bendrovės, neišsikvėps, o tai sėkmingai valdomoms įmonėms leis augti ir toliau.

Ir GL, ir kitų krovininio kelių transporto įmonių atstovus labiausiai neramina Europos Parlamente svarstomas Mobilumo paketas – transportininkai tikina, kad jei bus priimtas reikalavimas vilkiką kartą per 4 savaites grąžinti į registracijos šalį, pervežimų rinkoje galima sulaukti didelių pokyčių. Kai kurie vežėjai galimiems sunkumams ruošiasi iš anksto. „Avia Solutions Group“ kontroliuojama antžeminės orlaivių priežiūros bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) yra numačiusi steigti įmones Vakarų Europoje, kurios vykdys vietos pervežimus, – viena įmonė jau veikia Vokietijoje. Linas Gegužis, BGS vadovas, vardija ir kitas „priešnuodžio“ prieš sunkumus sudedamąsias dalis: bendrovė stengiasi užsitikrinti ilgalaikes, mažiausiai 3 metų trukmės, sutartis su patikimais klientais ir degalų gamintojais. Pajamas pernai įmonei didinti padėjo keli veiksniai: plėtra į naujas rinkas, augimas esamose rinkose dėl naujų klientų arba esamos veiklos apimties didėjimo, naujų veiklų įgyvendinimas ir plėtra.

Sektoriaus lyderių dešimtuke dominuoja uosto bendrovės – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir keturios privataus kapitalo įmonės. Klaipėdiečiai optimizmo nestokoja, tačiau mato ir galimų grėsmių – Rimantas Juška, laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius, sako: konkurencinė aplinka karšta, varžytis tenka su solidžiu kaimynu Gdansku, tenka įdėmiai stebėti gimstančias naujų giliavandenių uostų Baltijos jūroje iniciatyvas. „2020-ieji nebus paprasti, nes teks prisitaikyti prie geopolitinių poslinkių, pavyzdžiui, vėstančių santykių su Baltarusija, kuri generuoja solidžią tranzitinių pervežimų dalį“, – perspektyvą vertina R. Juška.

Tačiau jis sakosi į ateitį žvelgiantis optimistiškai, nes šalies logistikos verslas ne kartą įrodė, kad gali įveikti sąstingius ir krizes. Jam antrina ir Arijus Ramonas, transporto ir logistikos įmonių grupės „Arijus“ vadovas. Pirmuosius sunkmečio ženklus Europoje jis įžvelgė jau pernai. „Tačiau transportas yra ta verslo šaka, kuri niekada nestoja, o per krizę labiausiai susitvarko ar net išlošia. Sunkmetis visada turi du aspektus – krizinį ir tą, kuris atneša galimybių. Kas tomis galimybėmis pasinaudoja, tas laimi“, – tikina įmonės vadovas. Pasak jo, „transportas žūsta paskutinis“, nes kol kas nors kam nors ką nors parduoda, tol juda ir pervežimai. VŽ nuomone, visiems sektoriams vertėtų panagrinėti transporto ir logistikos sektoriaus įmonių rezultatus – turime šiuolaikinį europinį verslą, kurio ratai rieda po visą Europą. Be to, tai – sektorius indikatorius ir informacijos šaltinis.