Klaipėda analizuos, kas naudingiau miestui: tramvajus ar elektrobusai

Bendra studijos vertė siekia 675.700 Eur, iš kurių 608.130 Eur sudarys Europos Investicijų banko (EIB) parama, o 67.570 Eur teks skirti iš Klaipėdos savivaldybės biudžeto.

Paramos sutartį su EIB pasirašysianti Klaipėdos miesto savivaldybė taip pat turės įsipareigoti ateityje, atsižvelgdama į parengtos galimybių studijų rezultatus, toliau vystyti tramvajaus arba elektrobusų projektą ir į jį investuoti ne mažiau kaip 10 kartų didesnę sumą, negu panaudota EIB parama, t.y. apie 6 mln. Eur.

Numatyta, jog rengiamoje galimybių studijoje bus pateikiamas naudingiausias uostamiesčio viešojo transporto sistemos atnaujinimo sprendimas. Bus vertinamos abi galimybės: tiek tramvajaus įrengimo, tiek elektrinių autobusų įsigijimo, pateikiamos jų naudos iš kaštų analizės.

Planuojama, jog naujo transporto projektas galėtų būti parengtas iki 2020 m., o 2022 m. būtų galima pradėti jį įgyvendinti. Idėjos įrengti tramvajaus liniją Klaipėdoje sklando jau daugiau nei 15 metų. 2001 m. uostamiesčio Tarybos patvirtintame Klaipėdos miesto plėtros strateginiame plane suformuluota idėja nutiesti greitojo tramvajaus liniją. 2003 m. savivaldybės užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai parengė visų rūšių miesto transporto vystymo galimybių studiją. Mokslininkai tada siūlė Klaipėdoje nutiesti dvi tramvajaus linijas. Vieną, jungiančią pietinius uostamiesčio rajonus su geležinkelio stotimi, kitą – besitęsiančią iki ligoninių komplekso.

Diskusija dėl tramvajaus Klaipėdoje vėl buvo atgimusi ir prieš kelerius metus, tačiau tada rengta studija atskleidė, jog tramvajaus linijai keleivių srautai Klaipėdoje per maži.