Iki perdegimo – tik 12 žingsnių: kaip užkirsti tam kelią?

Perdegimo užuomazgos – socialinėje aplinkoje 

Tyrimų bendrovės „Gallup“ duomenimis, net 67 proc. žmonių bent kartą gyvenime yra susidūrę su perdegimo sindromu, kurį sukelia lėtinis darbo vietos stresas. Būtent streso, kylančio darbinėje aplinkoje, priežastis renginyje „Telia VIP gyvai“ apžvelgęs psichoterapeutas E. Laurinaitis kvietė jų ieškoti nenutolstant nuo žmogaus biologijos. 

„Visi stuburiniai smegenyse turi sistemą, kuri įvertina bet kokį pokytį įvykusį aplink mus kaip saugų arba pavojingą. Šį 0,2 sekundės trunkantį darbą atlieka limbinė sistema, skirta išlaikyti mus gyvus. Būtent tai, ką ši sistema įvertina, turėtų būti vadinama emocijomis. Jų reguliuoti negalime, jas pirmiausiai pajuntame ir į jas sureaguoja kūnas“, – pasakojo E. Laurinaitis.  

Psichoterapeuto teigimu, šie biologiniai dalykai turi tiesioginį ryšį su darbine aplinka ir veikia penkias pagrindines socialines charakteristikas: statusą, pasitikėjimą, autonomiją, ryšio su kitais turėjimo poreikį ir teisingumo jausmo pajutimą. 

„Kiekvienai iš šių sričių pašlijus, ją veikiant neigiamoms aplinkoms sąlygoms, žmogus patiria stresą. Pavyzdžiui, negalėjimas kontroliuoti savo veiksmų ir jų pasekmių kelia didelį stresą su visomis jo pasekmėmis, o kontrolės jausmas, galėjimas daryti įtaką procesams jį mažina, didina pasitenkinimą ir saugumą“, – kalbėjo E. Laurinaitis. 

Pasak jo, stresas yra poveikis, kuris sukelia aliarmą ir paskatina žmogų mobilizuotis, norint sutvarkyti sprendimo reikalaujančią situaciją. Kurį laiką išlaikyti santykį su stresą keliančia aplinka padeda atsparumas, tačiau jei situacija tęsiasi ilgiau, žmogus nebegali tverti ir prasideda išsekimo stadija. 

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1688?placement=

Greičiau perdega entuziastai 

Nors stresas ir perspėja žmones apie artėjančius iššūkius, paruošia galimiems pavojams ir žadina iš nuobodulio, ilgai jį patiriant susiduriama su problemomis, kurios veikia ir žmogaus psichinę, ir fizinę sveikatą. Viena jų – perdegimo sindromas, dėl savo aktualumo jau tapęs profesiniu medicininiu terminu. 

„Perdegimas formuojasi per dvylika žingsnių, kuriuos pastebėję savyje turėtume rimtai suklusti. Sakoma, kad visų potencialiai perdegti galinčių žmonių požymis yra entuziazmu degančios akys. Būtent nuolatinis siekis įrodyti savo galimybes, pastangos dirbti „geriau“, apleidžiant savo poreikius ir išstumiant konfliktus yra pirmieji žingsniai“, – pasakojo E. Laurinaitis. 

Jo teigimu, po to neišvengiamai seka vertybių peržvelgimas, kylančių problemų neigimas ir atsitraukimas. 

„Perėjus šiuos žingsnius akivaizdžius elgesio pokyčius pastebi ir aplinkiniai, o pats streso veikiamas žmogus pradeda jausti, kad jo darbas netenka prasmės, jį apninka vidinė tuštuma. Galų gale žmogus pradeda jausti depresijos simptomus ir į savo gyvenimą žvelgia per tamsius akinius. Perdegimas – paskutinis žingsnis, visų anksčiau išvardintųjų visuma“, – kalbėjo psichoterapeutas. 

E. Laurinaitis pabrėžė ir įvairiuose žemynuose atliktus tyrimus, kurių metu paaiškėjo, kad perdegimo sindromas taip pat vystosi skirtingose kultūrose, o anksčiau taip nesureikšmintas, šiomis dienomis yra traktuojamas, kaip specialistų pagalbos reikalaujanti būklė. 

Streso suvaldymui – pokyčiai mintyse ir dienotvarkėje 

Psichoterapeutas E. Laurinaitis renginio „Telia VIP gyvai“ metu pasakojo, kad žmogaus atsparumą stresui lemia daugelis aspektų, tačiau realų pokytį sukurti galima tik imantis ryžtingų veiksmų ir pergalvojant savąjį požiūrį. 

„Intelektas, kognityvinis lankstumas, gebėjimas prisitaikyti, optimizmas – yra vienos iš žmogaus savybių, lemiančių didesnį jo atsparumą stresui. Visgi norint sumažinti kasdienio streso kiekį, reikėtų imtis konkrečių sprendimų ir įtvirtinti juos savo dienotvarkėje. Tai padaryti galime realistiškai vertindami savo galias ir sugebėjimus, kalbėdami apie jausmus ir problemas su artimaisiais, reguliariai mankštindamiesi, sveikai maitindamiesi ir susirasdami mėgstamą hobį“, – kalbėjo E. Laurinaitis. 

Tikintiems, kad stresas ir jo pasekmės gali praeiti bėgant laikui, psichoterapeutas turėjo svarbų patarimą. 

„Mūsų gyvenimas – tai sprendimų priėmimo procesas. Pasirinkimas jų nespręsti taip pat yra sprendimas, kuris turi savo pasekmes. Laikas daro vienintelį dalyką – suteikia laiko priimti sprendimą ir keisti situaciją, kurioje jaučiatės nepatenkinti ir nelaimingi“, – sakė E. Laurinaitis. 

Psichoterapeutas taip pat pasidalino ir taisyklėmis, padedančiomis išlaikyti balansą gyvenime ir nepamiršti poilsio svarbos. 

„Sidabrinė“ taisyklė teigia, kad gerai dirbti gali tik tas, kuris moka gerai ilsėtis. Savo poilsio kokybę kiekvienas iš mūsų turime mokėti vertinti. Gerai pailsėję būname tada, kai po savaitgalio vėl norime eiti į darbą, kai nejaučiame jokių kūno simptomų, nerimo, miego sutrikimų. „Auksinė“ taisyklė mus moko subalansuoti savo dieną – parą sudarančios 24 val. turėtų būti padalintos į tris dalis 8 val. skiriant miegui, 8 val. darbui ir 8 – asmeniniam gyvenimui“, – pasakojo E. Laurinaitis. 

Psichoterapeuto teigimu, verta nepamiršti ir „deimantinės“ taisyklės, kuri skamba taip: „Viešpatie, duok man jėgų padaryti tai, ką galiu, duok man proto nedaryti to, ko negaliu, ir duok man išminties atskirti vieną nuo kito“.