Kada apsimoka investuoti į DI: dauguma jūsų darbuotojų jau naudoja, bet bijo pasakyti

„Darbuotojai nesako, kad naudojasi DI, nes nėra įmonės politikos, ar galima naudotis. O didžiausia rizika, net jei uždrausite naudotis DI įrankiais, yra ta, kad darbuotojai gali naudotis ir nemokamomis, ne pačiomis saugiausiomis versijomis“, – VŽ rengtoje „Produktų vadovų konferencijoje 2024“ sakė Martynas Kairys, „Shift4 Payments Lithuania“ DI ir strategijos vystymo vadovas.

Jis pateikė „Open AI“ atstovų pasakotą pavyzdį: „Anksčiau, kai nebuvo „ChatGPT for Teams“, licenciją verslui buvo galima įsigyti tik perkant paketą, skirtą 150 paskyrų. Licencija vienam asmeniui kainavo 60 USD per mėnesį, o bendrovė reikalavo mokėti metus į priekį. Taigi, tai didžiulė investicija. Štai paskambina vienos įmonės vadovas ir prašo minimalaus – 150 asmenų – paketo, nes dar nežino, ar šis produktas pasiteisins. O jam vadybininkas atšauna: „O ar žinote, kad vien su jūsų bendrovės e. pašto domenu užsiregistravo virš 300 darbuotojų.“ Taigi, vadovai nė neįtaria, kokia yra tikra situacija.“

Anot jo, DI įrankius gaubia ir tam tikras neigiamas nusistatymas: „Kai kurie bijo sakyti, kad naudoja DI, nes jiems atrodo, kad cheatina (angl. sukčiauja). Man asmeniškai nutiko tokia situacija, kai parašiau išsamų, kokybišką laišką. O kolega manęs ir klausia: „Čia tu parašei ar „ChatGPT“?“ Aš pasijutau nejaukiai, nes darbą dariau aš, redagavau. Tačiau anksčiau parašyti tokio lygio laišką su analize užtrukdavau mažiausiai apie valandą, o dabar tai padariau per 5 minutes, – tad lieka toks kartėlis, gal cheatini.“

Tačiau, M. Kairio vertinimu, galų gale mokami DI įrankiai, pavyzdžiui, „ChatGPT“, apsimoka: „Licencijos šiuo metu kainuoja 20–25 USD per mėnesį. Aš skaičiavau, jei žmogus gauna minimumą ir panaudoja per mėnesį bent dvi valandas, tai atsiperka. Ką ir kalbėti apie tai, kokių problemų gali turėti, jei įmonės naudos nelicencijuotas versijas.“

Kam gali būti naudingas

Vykintas Glodenis, „Mindvalley“ DI diegimo vadovas, „AI Mastery“ programos autorius, VŽ diskusijoje kalbėjo, kad DI naudoja kasdien beveik visur, kur tik įmanoma, ir tai daro visos darbuotojų komandos.

„Pavyzdžiui, kai reikia įvertinti vizualus arba apdoroti didelį kiekį informacijos ir ištraukti konkrečius duomenis iš nestruktūruotų žinučių. Tarkim, gaunate skirtingose platformose atgalinį ryšį, anketas, analizes, tad, užuot patys skaitę šimtus eilučių, duodate DI reikalingus duomenis išfiltruoti“, – pasakojo V. Glodenis. 

Tačiau „Mindvalley“ nesinaudoja vien tik rinkai pristatytais produktais, bendrovės programų kūrėjai ir žmones, kurie specializacija yra know-code įrankiai, naudodamiesi prieigomis svarbiausius DI įrankius adaptuoja pagal vidinius įmonės poreikius. 

Jį papildė M. Kairys: „Pavyzdžiui, mes esame integravę DI sistemą į „Slack“ platformą, kuri analizuoja visas vidaus tvarkas, įstatymus, susijusius su darbo teise. To reikėjo, nes vien Lietuvoje turime daugiau nei 800 darbuotojų, kuriems personalistai negali skirti tiek laiko atsakyti į klausimus apie atostogas, nedarbingumą ir pan. Tad, užuot skaitę dokumentus, ko niekas nenori, jie gali pasikalbėti su DI.“

Antanas Bakšys, „Flowtest.ai“ vadovas ir „Laris Lab“ partneris, papasakojo, kad DI gali būti panaudotas stebint konkurentus. 

„Kadaise, dar iki generatyvinio DI atsiradimo, dirbau vienoje bendrovėje, kur buvome susikūrę savo modelį konkurentams stebėti, tai yra scrape'inti (angl. nuskaityti) jų svetainėms, viešai pateikiamai dokumentacijai, socialiniams tinklams. O tada visą tą informaciją reikėdavo skaityti. Tai su LLM (angl. didžiaisiais kalbos modeliais) gali ne tik apibendrinti, bet ir personifikuoti analizes pagal specialybę: ar tai inžinerijos vadovas, ar rinkodara, ar klientų aptarnavimas“, – pavyzdžiu pasidalino A. Bakšys.

„Ne visada jo paaiškinimai supergeri, bet tau nebereikia skaityti visko, sutaupai kelias dienas“, – pabrėžė jis.

Efektyvumas kvestionuotinas 

Visgi, anot pašnekovų, sudėtinga apskaičiuoti DI efektyvumą. 

„Labai sunku pasakyti, kiek padidėjo visos įmonės produktyvumas. Turime procesų, kurie buvo 100% automatizuoti, jiems nebereikia jokio žmogaus. O yra tam tikrų sistemų, pvz., rinkodaroje, kur laikotarpis toms pačioms užduotims atlikti, sutrumpėjo nuo dviejų savaičių iki dviejų dienų“, – vertino V. Glodenis. 

„Aš žiūriu skeptiškai į visus DI bendrovių dalijamus pažadus, kad 10 ar 20 kartų būsite efektyvesni, – rėžė M. Kairys. – Tada mes įsivaizduojame, kad padarysime 10 kartų daugiau darbų, bet taip nėra. O to priežastis – mūsų kolegos, kurie nenaudoja DI.  Jūs, tarkim, padarote darbą greičiau, o tada vis tiek laukiate atsakymo, kol kitas asmuo padarys savo užduotis. Tai produktyvumą stabdo.“

Todėl, pašnekovų teigimu, būtina ieškoti būdų, kaip įgalinti darbuotojus, kad jie naudotųsi DI įrankiais. Pavyzdžiui, rengti bendrus pusryčius, kur visi pasidalintų, kaip naudoja. Jeigu reikia, pasirūpinti mokymais. 

„Kiekviena įmonė turi smalsių žmonių, kurie patys mokosi, skaitinėja, supranta jau sukurtas technologijas, nors nebūtinai yra programuotojai. Duokite jiems šansą pasireikšti, kur galėtų būti integruotas DI ar kitos technologijos. Užuot samdę naują vadybininką, kuris surengtų kokį seminarą, išnaudokite savo vidinius resursus“, – pataria A. Bakšys.

Pasak jo, tokie žmonės gali sugalvoti net ir kaip patobulinti bendrovės kuriamus produktus: „Leiskite jiems eksperimentuoti ir klysti. Jie gali atrasti naujų sprendimų, gali patobulinti jūsų produktą, kaip efektyvinti procesus. Nežinia, galbūt jie jau ieškosi naujo darbo, nes negali viso savo žingeidumo realizuoti.“

Atskiras mokslas – užduočių formulavimas

Ekspertai pabrėžia, kad svarbu darbuotojams mokytis, kaip formuluoti užduotis DI, – tai vadinama prompting. 

„Neužtenka turėti mokamą DI versiją ir parašyti dviejų eilučių užklausą. Jausis, kad toks dokumentas sukurtas DI ir jums teks perrašinėti. Vadinasi, tai nėra pagalba. Reikia to mokytis ir aprašyti kuo konkrečiau savo norus. Pavyzdžiui, aš turiu vieną promptą, kuris yra 7 puslapių ilgio, nes vis jį pildžiau, kol gavau norimą rezultatą“, – pažymėjo M. Kairys. 

„Aš pasakau DI asistentui, kad jo tikslas – būti kuo labiau objektyviam, o ne viską žinoti. Paprašau, kad jeigu jam nelabai aišku arba jis nėra tikras, geriau paklaustų manęs, nes jo tikslas nėra sugeneruoti bet ką. Kitu atveju jis geriau haliucionuos (sugeneruos klaidinančią informaciją – VŽ) negu atsakys tikrai tinkamai“, – pavyzdį pateikė A. Bakšys. 

Todėl, anot V. Glodenio, labai naudinga naudoti prompt-chaining, techniką, kai pokalbyje su DI formuluoji užduočių grandinę: „DI pateikia tau atsakymą, tu jam pateiki grįžtamąjį ryšį, gali paprašyti užduoti klausimų, kad geriau suprastų, ko tu nori. Galiausiai taip ištreniruoji, kad gali gauti labai gerus atsakymus.“

Įsivertinkite riziką

Žinoma, reikia įsivertinti ir riziką ir suprasti, jog DI būdinga, kad generuodamas informaciją jis gali haliucionuoti. Apie tai, kokias grėsmes būtina žinoti ir kas yra pagrindiniai DI naudojimo darbe politikos komponentai, – plačiau galite skaityti šiame VŽ straipsnyje.

Visgi, diskusijos dalyviai pabrėžė, kad tai neturėtų išaugti į baimę naudoti DI.

„Žmonės dažnai per daug emocionaliai tai vertina ir nesugeba paprastai susiskaičiuoti, kokia yra tikimybė, kad kas nors tikrai nutiks, jeigu naudosi DI įrankį. O jeigu nutiks blogiausias scenarijus, kokia bus to kaina, kurią teks sumokėti? Dažniausia ta rizika yra minimali. Va, pavyzdžiui, jei DI truputį pahaliucinuos personalo klausimais, juk nieko labai blogo nenutiks“, – svarstė V. Glodenis.

M. Kairys teigė, kad DI asistentų rizikas galima palyginti su debesijos paslaugomis: „Kai tik atsirado debesijos technologijos, įmonės netikėjo, kad tai veiks, sakė, kad tai kelia per daug rizikų ir t. t. Šiandien mums tai nekelia net klausimų, visi dokumentus saugome debesijoje. Tad, manau, su DI ilgainiui bus panašiai.“