Universitetai, inovacijų centrai ir įmonės susijungė į didelį konsorciumą

Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė, asociacijos „Infobalt“ skaitmeninės politikos vadovė, sako, kad tendencijos Lietuvoje atspindi visos ES skaitmeninės ekonomikos spragas – tik kas penkta ES įmonė yra skaitmenizuota, o elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumas vidutiniškai siekia 50%. Asmeninio archyvo nuotr.

16 Lietuvos organizacijų – šalies universitetai, Skaitmeninių technologijų centrai (SIC), pramonės ir informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos ir privataus sektoriaus atstovai – sutelkė jėgas ir susivienijo į konsorciumą. Jis, tikimasi, padės verslui ir viešajam sektoriui žengti į skaitmeninį amžių.

„Lietuvoje tik kas dešimta įmonė yra suskaitmeninusi savo procesus. Tai viena iš priežasčių, lemiančių, kad pas mus vidutinis darbo našumas dvigubai mažesnis nei lyderiaujančiose skaitmenizavimo srityse Bendrijos šalyse. Pagal žmonių pasirengimą naudoti technologijas smarkiai atsiliekame nuo ES vidurkio, užimdami 18 vietą ES Skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse (DESI). Jei nebus imtasi priemonių keisti situaciją, atotrūkis toliau didės dėl nepakankamo pažangių technologijų naudojimo“, – teigia Rūta Šatrovaitė-Bulbovienė, IT ir susijusių sričių įmonių asociacijos „Infobalt“ skaitmeninės politikos vadovė.

Viešajame sektoriuje, anot konsorciumo atstovų, taip pat pastebimas nepakankamas technologijų naudojimas. Tą ypatingai išryškino COVID-19 krizė, parodžiusi sveikatos, švietimo, teismų ir kitų viešojo valdymo sričių spragas, susijusias su nuotolinių paslaugų teikimu, duomenų raštingumu priimant sprendimus. Menkas žmonių technologinis pasirengimas ir skaitmeniniai įgūdžiai kelia socialines grėsmes, nes po automatizacijos gali išnykti apie 40% darbo vietų.

Pasak R. Šatrovaitės-Bulbovienės, tendencijos Lietuvoje atspindi visos ES skaitmeninės ekonomikos spragas – tik kas penkta ES įmonė yra skaitmenizuota, o elektroninių viešųjų paslaugų prieinamumas vidutiniškai siekia 50%.

„Tai kelia esminę grėsmę ES pasauliniam konkurencingumui, lyginant su JAV ir Kinijos sparčia technologijų plėtra“, – pastebi ji.

Dėl to visose ES šalyse nuspręsta steigti Europos skaitmeninių inovacijų centrus (ESIC) ir skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą keičiantis technologinėmis žiniomis ir kompetencijomis tarp šalių. Jų tikslas – padėti įmonėms pereiti į skaitmeninės ekonomikos amžių, kuriame konkurencingumas priklauso nuo gamybos automatizacijos, robotizacijos, paslaugų ir procesų skaitmenizacijos lygio.

Nauda verslui

Lietuvoje į Vidurio ir Vakarų Lietuvos regiono ESIC susivienijo 16 organizacijų. Konsorciumo mokslo ir studijų sparną sudaro Kauno technologijos universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras L3CE, Klaipėdos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.

Asociacijas ir verslo įmones atstovauja „Infobalt“, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija LINPRA, Technologijų centras „Intechcentras“, UAB „Uosto verslo centras“, VšĮ „Baltijos technologijų parkas“, Vilniaus pramonės ir verslo asociacija, UAB „Pažangios inovacijos“, UAB „Columbus Lietuva“, UAB „NRD CS“, UAB „Blue Bridge Code“.

„Skaitmenizacija savo apimtimi yra horizontali veikla, šiuo metu įtraukianti vis daugiau mūsų veiklos ir gyvenimo sričių. Džiugu, kad konsorciumo partneriai specializuojasi kibernetinės saugos, daiktų interneto, debesų kompiuterijos, išmaniųjų jutiklių bei gamybos įrenginių valdymo valdiklių ir vykdiklių technologijose. Jos bus taikomos ne tik pramonėje, bet ir švietime bei mūsų kasdienio gyvenimo sprendimuose“, – komentuoja dr. Andrius Vilkauskas, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos „Linpra“ direktorius Darius Lasionis. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kaip pastebi Darius Lasionis, vieno iš konsorciumo partnerių, asociacijos LINPRA direktorius, didžioji dalis Lietuvos pramonės įmonių yra mažos ir vidutinės. Jos susiduria su lėšų, specialistų bei kompetencijų trūkumu, todėl joms Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono ESIC veikla bus ypač naudinga. „Atsižvelgiant į tai, kad šios įmonės sukuria 20% BVP, akivaizdžią naudą pajaus visa šalis“, – neabejoja D. Lasionis.

Jis akcentuoja, kad bendrovės galės išbandyti ketinamas įsigyti ir diegti skaitmenines technologijas, įvertinti jų našumą ir tik tada investuoti.

Įmonės gaus paslaugas „vieno langelio“ principu. Bendrovėms reikės pateikti paklausimus, o konsorciumas paskirstys juos savo nariams pagal kompetenciją.

Komentarai