ES skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės indekse Lietuva šiemet 14
2017 ir 2018 m. Lietuva DESI buvo 13 vietoje.
Nuo 2014 m. EK stebi valstybių narių skaitmeninę pažangą teikdama DESI ataskaitas. Pagal šį indeksą vertinama bendra Europos skaitmeninė veikla ir ES šalių pažanga skaitmeninio konkurencingumo srityje. 2020 m. indeksą Europos Komisija (EK) paskelbė ketvirtadienį.
Šių metų DESI ataskaitoje pažymima, kad pažanga padaryta visose valstybėse narėse. Tačiau Bendrijos narės turėtų pasistengti dar padidinti ypač didelio pralaidumo tinklų aprėptį, skirti 5G spektrą, kad būtų galima pradėti teikti komercines 5G paslaugas, gerinti piliečių skaitmeninius įgūdžius ir skatinti įmonių bei viešojo sektoriaus skaitmenizavimą.
Lietuva šiemet įvertinta 53,9 balo. Tai daugiau nei pernai (52 balai), ir šiek tiek daugiau už ES vidurkį (52,6) Mūsų šalis giriama dėl puikių rezultatų integruojant skaitmenines technologijas ir skaitmenines viešąsias paslaugas. Bet primenama, kad kai kurios sritys, pvz., žmogiškasis kapitalas, vis dar nesiekia ES vidurkio. Taip pat ir galimybių naudotis ryšiu Lietuvoje vis dar yra mažiau nei vidutiniškai ES.
Lietuvos žmogiškojo kapitalo balas nuo pernykščių 42,2 padidėjo iki 43,8. Geriausius rodiklius šioje srityje esame pasiekę skaitmeninių ir programinės įrangos įgūdžių srityse, taip pat pagal IRT srityje dirbančių moterų rodiklį. Tačiau IRT absolventų dalis tebėra nedidelė.
Kaip šalies stiprioji pusė įvardijama judriojo ryšio (įskaitant plačiajuostį) skverbtis ir 4G aprėptis.
Vidutiniškai įvertinta fiksuotojo plačiajuosčio ryšio aprėptis ir jos didėjimas. Pavyzdžiui, tik 68% namų ūkių Lietuvoje yra užsisakę fiksuotojo plačiajuosčio ryšio paslaugą kai ES vidurkis šiuo metu siekia 78%.
VŽ ne kartą rašė, kad Lietuvoje yra labai geras šviesolaidinio interneto tinklas. Bet jis didelės dalies regionų gyventojų nepasiekia, mat kabeliai išvedžioti tik iki regionų centrų. Todėl nemaža dalis gyventojų ir namams renkasi mobilųjį internetą.
Konstatuojama, kad Lietuvoje padaugėjo asmenų, besinaudojančių internetu. Tačiau kitose srityse pažanga buvo nepakankamai sparti. 2020 m. DESI pagal naudojimąsi interneto paslaugomis Lietuva užima 13 vietą ir šis rezultatas yra prastesnis nei 2019 m., kai buvo pasiekta 11 vieta. Apskritai naudojimosi interneto paslaugomis lygis Lietuvoje panašus į ES vidurkį. Tačiau naudojimosi vaizdo turinio platformų paslaugomis ir prekybos internetu rodikliai nesiekia vidurkio. Gyventojų, kurie niekada nėra naudojęsi internetu, dalis mažėja, bet tebėra didesnė nei ES vidurkis – 15%, palyginti su 9% ES.
Skaitmeninių technologijų integracijos srityje Lietuva yra 10 vietoje. Teigiama, kad Lietuvos verslas rodo išskirtinius rezultatus dalijimosi skaitmenine informacija srityje (48% Lietuvos įmonių dalijasi informacija elektroninėmis priemonėmis, palyginti su 34% siekiančiu ES vidurkiu). Lietuvos rezultatai geri ir tokiose srityse kaip internetu prekiaujančios mažos ir vidutinės įmonės bei internetu kitose ES šalyse prekiaujančios įmonės. Kiek prasčiau su socialinės žiniasklaidos naudojimu verslo reikmėms, debesijos paslaugų ir vadinamųjų didžiųjų duomenų vartojimu.
Pagal skaitmenines viešąsias paslaugas Lietuva ES užima 6-tą vietą, 2020 m. mūsų balas padidėjo iki 81,4, palyginti su 2019 m. DESI – 79,4, todėl šalies reitingas pakilo viena vieta. Beveik visuose skaitmeninių viešųjų paslaugų srities segmentuose Lietuva pasiekė geresnių rezultatų nei ES vidurkis. Vienintelė išimtis – atvirieji duomenys. Šiame segmente Lietuva ES užima 24-tą vietą.
Kaip ir ankstesniais metais, aukščiausias vietas reitinge užima šiaurės šalys: Suomija, Švedija, Danija ir Nyderlandai, jas vejasi Malta, Airija ir Estija. Latvija užima 18-ą vietą. Per pastaruosius 5 metus didžiausią pažangą padarė Airija.
