Blokų grandinė: finansų paslaugų sektorių prislėgė nusivylimas

Blokų grandinės technologija turėjo išstumti bankus ir suteikti galimybę pasauliui „pačiam būti (savo) banku“. Paskui ji turėjo padėti tiems patiems bankams sutaupyti dešimtis milijardų dolerių infrastruktūros sąnaudų, pakeisti procesus ir kurti naujus įplaukų srautus. Buvo tvirtinančių, kad šios naujovės svarba pranoks net internetą. Tačiau, nepaisant didžiulio ažiotažo ir dar didesnio pranešimų spaudai skaičiaus, ši technologija neišpildė duoto pažado ir rinkos jaudulys ėmė slopti.

Blokų grandinė – tai technologija, kurios pagrindu veikia kriptovaliutos, tokios kaip bitkoinai. Iš esmės tai yra duomenų bazių sistema, kurioje visos operacijos fiksuojamos ir apdorojamos per paskirstytą (vartotojų) kompiuterių tinklą be būtinybės turėti tas operacijas tikrinančią ir tvirtinančią centralizuotą įstaigą ar sistemą.

Nuo pat šios technologijos atsiradimo prieš daugiau nei dešimtmetį entuziastai periodiškai vis tvirtindavo, kad blokų grandinė gali pakeisti centrinius bankus, pašalinti tarpininkus, tokius kaip kliringo namai, ir tapti tarptautinių mokėjimų ekosistemos stuburu. (Ir tai tik bankininkystės sektoriuje – už finansų sektoriaus ribų pareiškimai skambėjo dar didingiau, neva technologija turinti galimybių išgydyti vėžį ir įtvirtinti taiką pasaulyje).