Naujas NT mokestis didmiesčių gyventojams taptų kone visuotinis

Remiantis Finansų ministerijos parengtu projektu, su kuriuo susipažino VŽ, dabar siūloma apmokestinti turtą nuo 20.000 Eur mokestinės vertės. Jis kiekvienam bendraturčiui taikomas atskirai, tad, pavyzdžiui, jei NT mokesčio butui būtų priskaičiuota 80 Eur, su bendraturčiu reikėtų mokėti po 40 Eur.

Pagal pasiūlymus, mokesčio dydis apskaičiuojamas pagal konkretaus NT mokestinę vertę. Ją galima pasitikrinti Registrų centro tinklalapyje pagal unikalų objekto numerį, o šį ten pat galima susirasti pagal konkretų adresą.

„Numatomi pakeitimai sumažina neapmokestinamąją bazę, padidina laiptų skaičių ir sumažina laiptų žingsnius, taigi mokėtojų skaičius ir jų mokama suma išaugs“, – sako Tomas Sovijus Kvainickas, NT paslaugų bendrovės „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas.

Anot jo, su tokiu modeliu NT mokestis taptų beveik visuotinis, išskyrus rajonus, kur NT vertė yra nedidelė.

Atkreipiame dėmesį, kad NT rinkos ir mokestinė vertė nėra tokia pati, dažniausiai gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, apie 45 kv. m ploto būsto Vilniaus Žvėryne mokestinė vertė gali būti 85.500 Eur, kai jo rinkos vertė šiuo metu būtų apie 150.000 Eur, taigi 76% didesnė.

VŽ žemiau pateikia pavyzdį, kiek vienam turto savininkui tektų mokėti NT mokesčio per metus keliose skirtingose savivaldybėse.

Anot Algirdo Syso, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, 60% Lietuvos būstų vidutinė vertė yra mažesnė negu 20.000 Eur – tokius duomenis trečiadienį valdančiųjų mokesčių keitimo darbo grupei pateikė Finansų ministerija. 

VŽ skaičiavimais, Lietuvoje yra 18 savivaldybių, kuriose mokestinių verčių medianos yra didesnės nei 20.000 Eur. Vis dėlto, kitąmet bus nustatomos naujos mokestinės vertės, kurios, Registrų centro skaičiavimu, padidėtų apie 70%.

Mato rizikų

T. S. Kvainickas sako, kad pagrindinė tokio mokesčio rizika – nustatytas 2% viršutinis tarifas.

„Jis yra didesnis už dominuojantį komercinį tarifą (1% – VŽ), taigi turtingiausi, daugiausiai turto ir galimybių turintys gyventojai, ir būsto nuomotojai, esant galimybei perduos turtą savo įmonėms, ar jas sukurs. Dažnai nuomoti turtą įmonės vardu patogiau, tad noras susimažinti mokamo mokesčio tarifą tik padidins patrauklumą“, – sako jis.

„Inreal“ investicijų ir analizės vadovas mano, kad viršutinė riba neturėtų būti didesnė už komercinį tarifą, nes turtingiausi ir didžiausio NT kiekio savininkai turi galimybę to išvengti.

„Tarifas turi būti „neskausmingas“, kai gyvename aukštesnių palūkanų aplinkoje, o būsto įperkamumas dar nėra galutinai atsistatęs. Mažesnis bendras tarifas reikalautų paprastesnio administravimo, mažiau išimčių“, – pastebi T. S. Kvainickas.

Anot jo, panaši situacija susiklosto ir su negyvenamos paskirties, kaip poilsio, patalpomis, kurias žmonės naudoja kaip būstus. Jis prognozuoja, kad tokie objektai gali tapti patrauklesni plėtrai ir įsigijimui, ypač tarp tų gyventojų, kurie perka be paskolos.

T. S. Kvainickas išskiria, kad dar viena iš rizikų gali būti masinės mokestinės vertės apskaičiavimo ypatumai.

„Didesni tarifai gali būti skausmingesni senos statybos namams. Nors nauji namai yra mažesni, brangesni, didesnis senas būstas tampa sąlyginai kiek labiau pervertintas, ir tokio turto savininkas labiau apmokestintas“, – sako jis.

„Taip pat gyventojai, nuo senų laikų turintys turtą geresnėse vietose, šiandien nebūtinai bus pajėgūs šį mokestį mokėti. Kitas pavyzdys – kurortų gyventojai, pirmojo, o ne antrojo būsto savininkai, kur įprastos pajamos nėra reikšmingai didesnės, o turto vertės aukštesnės“, – pavyzdžius pateikia T. S. Kvainickas.

Dabartinis ir ankstesnis projektas

VŽ primena, kad dabar gyventojų NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2% tarifu, tačiau tik nuo 150.000 Eur vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200.000 Eur. Komercinio NT mokestis negali viršyti 3% jo vertės, jį nustato savivaldybės.

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos dabartiniu išaiškinimu, tokiam turtui priskiriami viešbučių, administracinės, maitinimo, paslaugų, prekybos, gydymo, kultūros, mokslo, sporto ar kitos paskirties statiniai.

Šiuo metu į stalčių yra padėtas dar praėjusią kadenciją parengtas Gintarės Skaistės, buvusios finansų ministrės, ir Mindaugo Lingės, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko, įregistruotas pasiūlymas, kad visas NT būtų apmokestintas 0,05–0,5% tarifu.

Tik pirmajam gyvenamajam būstui būtų taikoma lengvata – 1,5 toje savivaldybėje esančio NT medianos vertės. O visiems kitiems asmens būstams, taip pat poilsio paskirties pastatams ar patalpoms, sodams, fermoms, šiltnamiams, ūkiams, garažams, mokslo, religiniams ir inžineriniams statiniams siūlomi 0,05–0,5% tarifai nuo jų mokestinės vertės. 

Šiam įstatymo projektui yra likusi tik priėmimo stadija.

T. S. Kvainickas, lygindamas projektus, pastebi, kad dabar siūlomi pakeitimai yra paprastesni dėl apskaičiavimo pusės.

„Teisingumą įvertinti sudėtingiau. Medianų modelis lygino vertės savivaldybių viduje, tuo metu šis pasiūlymas bendras visiems. Gyventojas, gaunantis minimalią algą, galbūt gali įpirkti nebrangų būstą regione, kuriame mokestinės vertės mažesnės, tuo metu už minimalią ar jai artimą algą Vilniuje būsto neįsigysi, todėl nuomosiesi būstą, kurio vertė bus didesnė, o NT mokestį nuomotojas pabandys perkelti nuomininkui“, – svarsto pašnekovas.

Anot jo, didesnio miesto gyventojas mokės didesnį mokestį vien dėl aukštesnio kainų lygio.

Pavyzdžiai

Palyginti su ankstesniu NT mokesčio projektu, kadangi jame buvo vertinama kiekvienos savivaldybės konkreti mediana, nemažai savininkų didmiesčiuose NT mokesčio mokėti nereikėjo. Žemiau lentelėje galite matyti pavyzdį, kiek NT mokesčio reikėtų mokėti būsto savininkams Vilniuje, Kaune ir Kauno rajone, pagal seną ir naują projektus.