15 metų stovėjusios namo statybos sostinės Naujamiestyje sugrįžo su dar daugiau klausimų

Ekspertų nuomonės, ar po 18 metų nuo sukūrimo verta imtis projekto statybų, skiriasi. 

Kiek kitaip nei šiuolaikinius projektus šį, kylantį K. Kalinausko g. 14, vertina ir savivaldybė. Nors visuomenė dabar laisvai gali susipažinti su planuojamų statybų sprendiniais, šio objekto vizualizacijas savivaldybė suteikti atsisako. 

„Metaloidas“, VŽ paprašytas papasakoti apie situaciją, planus, investicijas, jų kilmę, projekto detales, tai padaryti atsisakė.

„Informuojame, kad šiuo metu bendrovė susilaiko nuo bet kokių detalių komentarų, susijusių su vystomu projektu“, – atsakyta į VŽ užklausą e. paštu.

Plėtra 18 metų

Į VŽ dėl kaimynystėje prasidėjusių statybų kreipėsi skaitytojai, kuriems kilo abejonių dėl statybų teisėtumo, jie pasigedo informacinės lentos apie projektą, derinimo su gyventojais.

„Situacija kelia rimtą susirūpinimą vietos gyventojams, nes, Registrų centro duomenimis, joks leidimas nėra išduotas. Teritorijoje vyko kirtimo darbai, kurie, tikėtina, nebuvo suderinti su institucijomis. Šiandien „Metaloidas“ pragręžė miesto vandentiekio vamzdžius ir namai liko be vandens. Padėkite išsiaiškinti, ar statybos yra legalios, nes statytojas į komunikaciją neina“, – teigiama laiške.

Statytojas nepateikia jokios oficialios informacijos apie projektą. Susitikimų metu, kurie neprotokoluojami, pasirodo nekompetentingi atstovai, kurie nesugeba atsakyti į esminius klausimus. Architektė, atsakinga už projektą, nėra žinoma, o tai dar labiau apsunkina bendravimą. Mūsų nuomone, jei viskas švaru ir teisėta, tai galima būtų ir su gyventojais į etišką ir informatyvų kontaktą eiti, – laiške nurodo gyventojai.

Šie žmonės projektą vadina „amžiaus statybomis“ ir tvirtina dėl jų bylinėjęsi, o dabar teigia besijaučiantys ignoruojami, nes negauna atsakymų į rūpimus klausimus apie projektą.

Visgi statybos leidimą daugiabučiui „Metaloidas“ turi: jį gavo 2007 m. Tiesa, dėl to bendrovei teko pakovoti teisme. Ji dar 2006 m. vasarą kreipėsi dėl leidimo, tačiau savivaldybė atsisakė tai padaryti, motyvuodama, kad tuo metu dar nagrinėjamos gretimo sklypo užstatymo galimybės, o projekte vertėtų laikytis perimetrinio užstatymo.

Apie šią situaciją tuomet rašė ir žiniasklaida. Laikraštis „Lietuvos žinios“ 2007 m. citavo Jovitą Elzbergą, tuometį Vilniaus savivaldybės Teisės departamento direktorių, kuris teigė, kad leidimą atsisakyta išduoti, nes statybos dokumentai ir projektas neatitinka teisės normų. 

„Metaloidas“ šį sprendimą apskundė teismui, kuris atmetė savivaldybės argumentus, mat jos pačios išduotose specialiosiose sąlygose minėtų reikalavimų nebuvo.

Dabar J. Elzbergas, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris, VŽ sako prisimenantis, kad 2007 m. savivaldybė, reaguodama į dailininko Kazimiero Žoromskio, kurio muziejus yra gretimame sklype, našlės skundus, ginčijo statybos leidimą. Visgi iki bylinėjimosi pabaigos jis jau savivaldybėje nebedirbo.

Sklypas K. Kalinausko g. pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį planuotas kaip galima K. Žoromskio muziejaus plėtros vieta, tačiau, 1995 m. pastačius dabartinį pastatą, planai nebuvo plėtojami. Todėl šis sklypas pateko tarp taip vadintų investicinių sklypų. 1990–2000 m. buvo tokia jų kategorija: jie konkurso ar ne konkurso būdu būdavo suteikiami investuotojams už „pažadą“ pastatyti pastatą ir atlikti investicijas. Keičiantis miesto valdžioms, nebuvo realios kontrolės, ar iš tiesų statytojai atliko žadamas investicijas, – pasakoja J. Elzbergas.

Jo vertinimu, dabar statytojui pradėjus polių kalimo ir pamatų statybos darbus, o gyventojams kreipusis į institucijas, veiksmų turėtų imtis savivaldybė.

„Statytojas turi užtikrinti, kad aplinkinių namų būklė nenukentėtų. Akivaizdu, kad dėl pastato K. Kalinausko g. 12 būklės, jei jis nukentėjo, pradėjus statybas K. Kalinausko g. 14, veiksmų kaip pastato savininkas turi imtis Vilniaus miesto savivaldybė, o dėl K. Kalinausko g. 16 klausimus turi spręsti pastato bendraturčiai“, – sako J. Elzbergas.

Savivaldybė turi problemą

Sostinės savivaldybė VŽ patvirtino, kad į ją kreipėsi aplinkiniai gyventojai, pastebėję pradedamas statybas.

„Sausį informavome gyventojus, kad 2007 m. išduotas statybos leidimas, – kas buvo jiems atsakyta, nurodė Gabrielius Grubinskas, savivaldybės atstovas spaudai. – Savivaldybė vis dažniau susiduria su neterminuoto statybos leidimo galiojimo problema: pradedami statyti objektai, kuriems leidimai išduoti prieš 10 ir daugiau metų, nors projektai pasenę, nebeatitinkantys šių dienų reikalavimų.“

Ši problema buvo keliama tiek ankstesnei, taip pat perduota ir naujajai Vyriausybei, – teigia G. Grubinskas.

Visgi tikslių duomenų, kiek mieste yra tokių projektų, savivaldybė neturi, bet kaip pavyzdžius, be K. Kalinausko g., įvardija objektus Rygos g. 11A ir Moliakalnio g. 42.

Kadangi leidimas K. Kalinausko g. objektui išduotas labai seniai, su jo detalėmis VŽ susipažino savivaldybės archyve. Dokumentuose rašoma, kad čia suplanuotas 4 aukštų su mansarda pastatas, kurio plotas siekia 1.981 kv. m.

Numatyta, kad turėtų būti pastatyta 14 butų ir 266 kv. m ploto komercinių patalpų. Suplanuoti butų plotai – 51–110 kv. m, taip pat ketinama įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

„Metaloidas“ šio objekto statybas, savivaldybės duomenimis, nuo 2009 m. sustabdė. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 3% daugiabučio baigtumas, vis dėlto, kodėl sustabdė statybas, įmonė VŽ neatsakė.

„Metaloido“ 2009 m. finansinės ataskaitos metiniame pranešime pažymima, kad statybos verslą bendrovė nustojo vykdyti dėl ekonomikos krizės. Įmonė nurodo iki tol sostinės Aušros Vartų g. 19 išplėtojusi daugiabučių projektą.

Visuomenei nerodys

Kadangi įmonė nesutiko pasidalinti projekto vizualizacijomis, to VŽ kreipėsi į savivaldybę. Vis dėlto, nors archyve buvo leista susipažinti su statybos leidimo dokumentų turiniu, jo ir fasadų brėžinių nufotografuoti neleista, motyvuojant, kad tai autorinių teisių objektas.

„Nesant projekto autoriaus arba jo teisių perėmėjo sutikimo, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi teisinio pagrindo leisti tretiesiems asmenims fotografuoti arba kitaip kopijuoti statinio projektą ar jo turinį“, – nurodė Vilniaus miesto savivaldybė, nepaisydama VŽ argumentų, kad šie duomenys skirti ne komerciniams tikslams, o visuomenės informavimui.

G. Grubinskas taip pat atsisakė nurodyti savivaldybės specialistą, pateikusi tokį pasiūlymą.

Architektų, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos vertinimu, šiuo atveju savivaldybei nereikalingas projekto autoriaus sutikimas, nes siekiama viešojo intereso tikslų. Šie vertinimai savivaldybės sprendimo nepakeitė.

Projektą parengė dabar jau miręs architektas Saulius Šimelionis, o jį tam pasitelkė UAB „Menhiras“, kuri jau gerą dešimtmetį nefiksuoja reikšmingesnių veiklos pajamų. VŽ jai nusiųsta užklausa grįžo automatiškai.

Kas stato

Šiauliuose registruotas „Metaloidas“, remiantis jo interneto puslapiu, perdirba naudotas padangas ir gamina gumos granules, gumines plyteles, pūtimo kilimėlius ir kitus gumos gaminius.

NT registro duomenimis, „Metaloidas“ turi ne vieną objektą Šiauliuose, Pakruojo rajone, Vilniuje. Sklypams Šiauliuose ir K. Kalinausko g. skirtingais laikotarpiais 2009–2019 m. buvo pritaikyti turto areštai. Kai kurie jų – ir prokurorų prašymu.

Šiauliuose, Dubijos g., įmonė 2009 m. ruošėsi statyti kotedžų. Visgi, NT registro duomenimis, statybos prasidėjo 2021 m. Dalis jų užbaigti ir parduoti.

Vienintelis „Metaloido“ akcininkas yra Artūras Tamulionis, kurį naujienų portalas „Delfi“ apibūdina kaip „garsų Lietuvos kontrabandininką, pravarde Karbonadas“.

Naujienų portalas „Alfa“ skelbė, kad 2017 m. A. Tamulionis nuteistas dėl cigarečių kontrabandos, kai 2009 m. vasarą Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai netoli Lavoriškių kelio posto sulaikė du vilkikus su kontrabandinėmis cigaretėmis, kurių vertė siekė 1,16 mln. Eur. Portalo duomenimis, cigaretes planuota pervežti į Lenkiją.

Tuomet prokuroras siekė, kad A. Tamulioniui dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo būtų skirta 10,5 m. bausmė. „Alfos“ duomenimis, jis dėl to išteisintas, bet jam skirta 11.000 Eur bauda dėl dalyvavimo grupėje ir nurodyta atlyginti per 450.000 Eur siekusią valstybės patirtą žalą.

„Metaloidas“ VŽ nekomentavo, kokiomis lėšomis ketina finansuoti statybas. 2023 m. pabaigoje bendrovė turėjo sukaupusi 1,9 mln. Eur nepaskirstyto pelno.

(Ne)reikia

Mindaugas Pakalnis, Statybos sektoriaus vystymo agentūros Urbanistikos padalinio vadovas, sutinka, kad iš tiesų egzistuoja problema, jog statybos leidimai neturi galiojimo termino. Jo nuomone, būtų protinga terminą apriboti 10 metų.

Hiperbolizuojant, pagal Lenkijos administracijos Vilniuje išduotus statybos leidimus galima statyti, jei statybos leidimas yra neterminuotas? Yra seni statybos leidimai, bet pagal juos galima statyti, nors dabar pastatų reikalavimai yra kiti. Jei būtų 10 metų galiojimo laikotarpis, jis būtų normalus, turėtum realizuoti tą objektą. Jei nepastatei, gal būtų logiška perdaryti, – svarsto buvęs Vilniaus vyriausiasis architektas.

M. Pakalnio nuomone, įmonėms, tikėtina, apsimoka statyti senus projektus.

„Verslas vertina, jei darysiu naują projektą pagal naujus reikalavimus, turėsiu įdiegti naujų technologijų, kurios išbrangins projektą. Jie juk skaičiuoja, jie ne bepročiai. Jei apsimokėtų pasiimti naują statybos leidimą, padaryti pastatą pagal dabartinius reikalavimus, tai padarytų, kas apsimoka. Jiems apsimoka pastatyti pastatą, gal be rekuperacinės sistemos, gal pasiūlyti jį kelių šimtų mažesne kaina, nei siūlo kaimynai šiuolaikišką pastatą“, – svarsto jis.

M. Pakalnio nuomone, tai nėra išskirtinis atvejis.

„Tokie yra teisės aktai, jei yra statybos leidimas, tik teismas gali jį kvestionuoti. Bet šioje vietoje yra skylė įstatyme, negali būti tokių begalinių leidimų. Galime vertinti iš viešojo intereso pusės, ir jei yra 18 metų senumo statybos leidimas, gal reiktų jį peržiūrėti, gal nebeatitinka šiandienos minimalių higienos reikalavimų“, – priduria jis.

Vis dėlto Algimantas Pliučas, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas, laikosi visiškai priešingos nuomonės. Jis sako, kad jei statytojas pradėjo statybas, jis ir turėtų turėti galimybę jas pabaigti.

„Jei reikėtų perdaryti pagal šiandienos reikalavimus, gal tektų iš viso kitokį padaryti, gal, kas jau pradėta, tektų nugriauti – taip daryti nelogiška. Tokia yra teisė ir teisė realizuoti statinį turi egzistuoti“, – teigia jis.

Taip pat jis mano, kad jei kažkada seniai buvo pritarta architektūrinei idėjai, ji turėtų toje vietoje tikti ir šiandien.