Grandiozinė Vilniaus stoties pertvarka neišjuda iš pirmosios stotelės brangstant „Zaha Hadid“ paslaugoms

Nei „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG), nei Vilniaus miesto savivaldybė į klausimus, kodėl derybos su tarptautiniu architektų biuru „Zaha Hadid Architects“ iki šiol neužbaigtos, kaip keičiasi projekto įgyvendinimo terminai ar apskritai projektas dar perspektyvus, kategoriškai neatsako.

„Kol vyksta derybos, jų komentuoti negalime“, – nurodo tiek savivaldybės, tiek AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) atstovai.

„Zaha Hadid Architects“ VŽ taip pat nurodė situacijos nekomentuosiantys.

VŽ primena, kad po 2021 m. vykusio architektūros konkurso vyksta derybų procedūros (viešojo pirkimo rūšis – VŽ) su šiuo architektų biuru, per kurias turi būti susitarta dėl paslaugų kainos, ir tuomet galima pradėti pirmojo etapo projektavimo darbus. 

Sausį vykusiame jungtiniame Vilniaus Aplinkos ir miesto paslaugų bei Miesto plėtros komitetų posėdyje Laura Kairienė, miesto vyriausioji architektė, teigė, kad iš „Zaha Hadid Architects“ gautas kainos pasiūlymas.

„Ilgai buvo deramasi dėl bendrųjų sutarties sąlygų, pateikta kaina, bet ji labai viršija visus galimus koeficientus, vyksta derybos dėl apimties. Dabar pratęstas pasiūlymų teikimo terminas iki kovo vidurio, tuomet turės būti mūsų ir LTG pasitarimas“, – posėdyje situaciją apibūdino ji.

L. Kairienė komitete kelissyk minėjo, kad projektavimo kaina yra „labai didelė“, bet pabrėžė, kad savivaldybės dalis siekia „kelis milijonus“, o didžioji atitenka LTG. 

Oficialiai nei LTG, nei miesto savivaldybės atstovai neatsako, kokia yra tikėtina projektavimo kaina. Jie taip pat nepatvirtino, ar komiteto posėdyje vienam nariui užduodant klausimą įvardyta apie 30 mln. Eur projektavimo kaina yra tiksli.

Milžiniška kaina

Palyginkime: iki šiol didžiausia viešojo sektoriaus projektavimo sutartis yra sudaryta su Ispanijos architektų biuru „Arquivio Architects“ dėl Nacionalinės koncertų salės. Šios sutarties vertė – 6,99 mln. Eur, į ją įtraukta ir akustikos projekto kaina.

Visgi L. Kairienė posėdyje neneigė įvardytos sumos ir kalbėjo tikinti, kad LTG planų neatsisakys.

„Po to, kai prasidėjo karas, mes ilgai galvojome, ką daryti. Nusprendėme, kad projektavimo nestabdome. Nežinau, kaip bus dėl rangos darbų, nes jie nėra pigūs. Visa tai bus naujos Vyriausybės klausimas, ar jie duos pinigų projektavimui, nes jo kaina irgi yra labai didelė – milijonais“, – teigė architektė.

L. Kairienė pridūrė, kad dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje padidėjo ir šio projekto kaina, vis dėlto sąlygose kainos indeksavimas nebuvo numatytas.

„Zaha Hadid“ turi pagrįsti kainos padidėjimą. Mes jiems sakome, kad nekeičiame sąlygų, todėl jei sutartis būtų nutraukta, galėtume sakyti, kad šalis nepagrindė kainos padidėjimo. Ne mūsų pusėje nuostoliai būtų“, – aiškino ji.

Norėjo daryti atskirai

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) VŽ nurodė, kad savivaldybė ir LTG anksčiau kreipėsi klausdamos, ar galėtų projektą įgyvendinti atskirai. Visgi atsakymas buvo neigiamas.

VPT taip pat pabrėžė, kad neskelbiamų derybų – o tokios šiuo metu vyksta su „Zaha Hadid Architects“ – trukmės terminas nėra apibrėžtas įstatymuose, tačiau perkančiosios organizacijos negali dirbtinai vilkinti pirkimo procedūrų.

„Jei mes norime išeiti iš projekto, tada ir LTG netenka galimybės derėtis su „Zaha Hadid“. Produktas yra vienas: stotis ir aikštė, jei mes atsisakome, jie nebegali tęsti derybų, viskas baigiasi“, – komitete aiškino L. Kairienė.

Vis dėlto, pasirašius projektavimo sutartį, LTG ir savivaldybė galėtų veikti atskirai.  

„Tada „Zaha Hadid“ savivaldybei suprojektuotų aikštę su transporto mazgu. Ir mes tai galime įgyvendinti savo tempu, gauti leidimą. Nors mes labai nenorime atsiskirti laike nuo LTG, siekiame, kad viskas vyktų vienu metu“, – kalbėjo miesto vyriausioji architektė.

Pagal architektūros konkurso, kuriame iš viso buvo 33 dalyviai, sąlygas, nesudarius susitarimo su pirmos vietos laimėtoju, derybos galėtų būti tęsiamos su antrą vietą užėmusio darbo autoriais. Skelbta, kad šią vietą užėmė darbas, pažymėtas kodu „314159“, kurį parengė Suomijos biuras „B&M Architects“.

L. Kairienė komiteto nariams teigė norinti, kad kuo greičiau būtų nuspręsta dėl projekto likimo.

„Ar sakome: „Ačiū, padirbėjome, per brangu, ir viskas, nebedarome nieko įspūdingo.“ Tada mes savo transportą susitvarkytume, LTG – ką nori, tą daro. Darytume antrą dublį kiekviena šalis atskirai. Nesvarbu, kaip baigsis derybos, mes norime, kad stotis persitvarkytų“, – sakė architektė.

Anot jos, savivaldybė savo bendrąsias nuostatas sutarčiai jau apsibrėžė ir sutarta kovą derybas pabaigti.

„Visos šalys derasi iki kovo, jei projektą tęsiame, tada bus projektavimo etapas“, – sakė L. Kairienė.

Atsirado daugiau norų

VŽ primena, kad 2019 m. ketinimų protokolą pasirašiusios LTG grupės ir sostinės savivaldybė numatė per 5–10 metų modernizuoti stoties teritoriją: sujungti geležinkelio ir autobusų stotis, perkelti LTG grupės būstinę, taip pat statyti komercinių objektų.

Visgi praėjus ketveriems metams projektas įstrigęs planavimo etape. 2021 m. konkursą laimėjusios architektų studijos siūlymu turėtų keistis ir aikštė priešais Vilniaus geležinkelio stotį, kur siūloma sukurti naujų žaliųjų viešųjų erdvių, pirmenybę skiriant pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, įrengti naują terminalą tarp geležinkelio ir autobusų stočių.

Stoties aikštėje siūloma viešąjį transportą sujungti į bendrą keleivių aptarnavimo centrą, o centrinė aikštė turėtų tiesioginę jungtį su Naujininkais.

VŽ primena, kad pirmuoju projektavimo etapu, po sutarties pasirašymo su architektais, ketinama tikslinti ir su institucijomis suderinti architektūros konkurso sprendinius, atlikti reikalingus teritorijos tyrimus, numatyti prisijungimo prie inžinerinių tinklų sprendimus. Šie projektiniai pasiūlymai taptų užduoties dalimi kitam etapui – techninio projekto rengimui.

L. Kairienė komitete aiškino, kad tiek savivaldybė, tiek LTG turėjo papildomų poreikių, kuriuos išgryninti gerokai užtruko. Pavyzdžiui, savivaldybė derėjosi dėl vietų autobusų atstovoms.

Anot architektės, nebuvo duomenų, kurie pagrįstų vežėjų poreikį, tad teko tartis tiek su jų asociacija, tiek su Susisiekimo ministerija.

„Vyko alternatyvių sklypų patikrinimas, kur daugiau atstovų gali būti įrengta. Pasirodė, kad poreikis daug didesnis (nei planuota iš pradžių – VŽ). Tada vežėjai pradėjo ginčytis, aiškinti, kad ne jų tie autobusai. Todėl dabar sutarėme, kad projektuojame teoriškai, nesvarbu, ar autobusai daro pertrauką, ar veža. Suskaičiavome, kad projektuojame 42 atstovas, su rezervu – 52, bet ne 24, kaip pačioje pradžioje buvo planuota“, – pasakojo L. Kairienė.

Anot jos, į šiuos klausimus reikėjo atsakyti jau dabar, nes pakeitimai susiję su „Zaha Hadid“ projektu, pačios aikštės eismo organizavimu.

O LTG, kaip teigė L. Kairienė, papildomai reikėjo numatyti slėptuvę stotyje.

Koncesija negalima

VŽ primena, kad 2023 m. lapkritį LTG svarstė „Vilnius Connect“ projektą įgyvendinti koncesijos būdu. Tam už 18.000 Eur konsultacijų įmonė „Peritus sprendimai“ parengė galimybių studiją.

„Pagal jos išvadas, projekto įgyvendinimas pasitelkus privatų partnerį įmanomas tik pakoregavus teisės aktus. Taip yra todėl, kad stotis yra geležinkelių paslaugų infrastruktūra, kurios perdavimą privačiam partneriui riboja galiojantis Geležinkelio transporto kodeksas. Teisės aktų keitimas yra ilgas procesas, todėl nagrinėjama ir statymo nuosavomis jėgomis galimybė“, – VŽ sako Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė, LTG grupės ryšių su visuomene vadovė.

LTG jau kiek anksčiau pripažino, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, pasikeitė ir bendrovės finansinė situacija. Kaip skelbta, 2022 m. dėl Rusijos karo Ukrainoje, Rusijai ir Baltarusijai taikomų sankcijų 39% susitraukė krovinių vežimo apimtis. Daugiausia pajamų LTG grupė gauna iš krovinių pervežimo veiklos.